Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo R. I. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 164 str. 2 d. ir nubausta 202 Eur ( 700 Lt ) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. 2014-11-20, apie 23.47 val, dirbdama adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, UAB „XXX" pardavė vyriškiui du 1,0 1 talpos plastikinius butelius alkoholinio gėrimo alaus „Tauras Pilsneris" ir vieną 1,0 l. talpos plastikinį butelį alkoholinio gėrimo alaus „Tauras Taurusis", kurie nebuvo uždaryti gamykliniu būdu, minėtas vyriškis išėjo iš baro, įsigytų alkoholinių gėrimų nevartojęs vietoje, kadangi R. I. neleido asmeniui pasilikti bare. Taip R. I. pardavė alkoholinius gėrimus nesilaikydama Klaipėdos m. savivaldybės administracijos išduotoje licencijoje Nr. 67/13a nustatytų apribojimų (vartoti vietoje) ir pažeidė LR ATPK 164 str. 2d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b. l. 3-4), R. I. paaiškinimas ( b. l. 7), V. V. parodymai (b. l. 8) neabejotinai patvirtina, kad R. I. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas G. Š. surašė R. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 164 str. 2 d., kadangi ji pardavė alkoholinius gėrimus nesilaikydama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotoje licencijoje Nr. 67/13a numatytų apribojimų (vartoti vietoje) ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje ( b. l. 3). 2014m. lapkričio 21 d. paaiškinime R. I. nurodė, įvykio metu dirbo bare „XXX" ir pardavė vyriškiams du butelius alaus „Tauras Pilsneris", juos atsuko, tačiau situacija bare buvo įtempta, buvo neblaivių asmenų, todėl ji liepė vyriškiams išeiti, ką pastarieji ir padarė ( b. l. 7).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „XXX" adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus(tame tarpe ir alų), taip pat nurodytas pardavimo būdas – vartoti vietoje, licenzija išduota 2013m. rugpjūčio 20 d. ji neterminuota ( b. l. 11).

Iš 2014 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad viršininko įsakymu buvo tikrinama, kaip baruose laikomasi prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių. Dirbdamas kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1 PK VPS tyrėju G. Š., 2014 m. lapkričio 20 d. apie 23.47 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda prie baro UAB "XXX" pastebėjo 3 asmenis, kur vienas iš jų iš minėto baro išsinešė tris butelius alaus. Asmuo paaiškino, kad alkoholinius gėrimus įsigijo minėtame bare, kurie nebuvo uždaryti gamykliniu būdu. Kaip paaiškino V. V., jog bare barmene atidarė tris alaus butelius ir įpylė į vienkartines stiklines, tačiau esančiame bare pasilikti neleido, liepė susirinkti butelius ir eiti lauk ( b. l. 5).

Analogiškus duomenis nurodė pareigūnas G. Š. tarnybiniame pranešime ( b. l. 6).

Paaiškinime V. V. parodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. apie 23.47 val. užėjo į barą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur pardavėja jam pardavė 3 butelius alaus. Pardavėja atsuko butelius, įpylė į stiklines iš kurių jie alų išgėrė, kai pardavėja pasakė, kad čia pasilikti negalima ir liepė išeiti išsinešant alų. Nuo atsuktų butelių kamštelius pardavėja buvo padėjusi ant prekystalio. Užsisukę alų jie iš parduotuvės išėjo, kur sulaikė policijos pareigūnai ( b. l. 8).

Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų. Tai blanketinė teisės norma. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, jeigu alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, prekiauti alkoholiniais gėrimais galima ir nuo 22 iki 8 valandos.

Aiškinant teisės normą, įtvirtinančią atsakomybę už R. I. inkriminuoto pažeidimo padarymą, konstatuotina, kad joje nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė turi pasireikšti tik atitinkamų veiksmų atlikimu. Pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalies dispoziciją tokie veiksmai pasireiškia už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų. Todėl, taikant šią įstatymo normą, būtina nustatyti nurodytų veiksmų atlikimo faktą ir tai, kad šie veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Šios aplinkybės nustatytinos įrodymais jų įvertinimo būdu.

Apygardos teismas susipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis mano, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad R. I. neva siekdama išvengti triukšmo bare minėtiems asmenims pardavusi alkoholį liepė jiems išeiti ir dėl to nepažeidė alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytų reikalavimų yra nepagrįsti. Apeliacinio teismo nuomone, pardavėja, prieš parduodama alaus butelius ir juos atidarydama, tik formaliai siekė, kad alkoholį pirkėjas ir kartu buvę asmenys vartotų vietoje, t. y. bare, tačiau vėliau pardavėja pati inicijavo, jog pirkėjas ir kartu buvę asmenys iš baro pasišalintų, t. y alkoholio bare nevartotų. Nubaustosios versija, jog asmenims liepusi išeiti dėl didelio keliamo triukšmo, neįtikinama, nes tokiu atveju pardavė turi teisę kviesti policijos pareigūnus dėl viešosios rimties trikdymo. Apygardos teismas visiškai pritaria pozicijai, jog pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, ir savavališkai išsinešę alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje, pardavėjai negali būti pripažįstami pažeidę AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., tačiau kaip matyti šiuo atveju, pardavėja R. I. ne tik kad neįspėjo neišsinešti alkoholinių gėrimų, bet pati inicijavo jų vartojimą kitoje vietoje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytų reikalavimus ir padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

R. I. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog apylinkės teismas, spręsdamas R. I. administracinės atsakomybės pagal ATPK 164 str. 2 d. klausimą, netinkamai taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias administracinės atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarką. Tokia išvada darytina sistemiškai analizuojant Alkoholio kontrolės įstatymo 33 str., 34 str., 41 str. nuostatas. Įstatymo 33 str. 1 d. numatyta, kad fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o 34 str. (Ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymas) numato ne išimtis, kuomet atsakomybė taikoma ne fiziniams, o juridiniams asmenims, kaip tai nurodoma skundžiamame nutarime, o ekonominę atsakomybę juridiniams asmenims, kurie nėra ATPK numatyti administracinių teisės pažeidimų subjektai. Tokią išvadą pagrindžia ir Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 1 d. nuostatos, kurios numato, kad ekonomines sankcijas (baudas) už šio įstatymo pažeidimus įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija. Akivaizdu, kad įstatyme nėra numatyta galimybė tokį sprendimą priimti bendrosios kompetencijos apylinkių ar apygardų teismams. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 1 d. numatytų institucijų priimti nutarimai (sprendimai) skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad už šio įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus administracinė atsakomybė kyla fiziniam asmeniui, šiuo atveju pardavėjai R. I..

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. I. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

R. I. skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.