Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­se­dy­je iš­nag­ri­ne­jo bau­džia­ma­ja by­la, ku­rio­je:

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str.1d.,

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str.1d., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

V. M., 2009-08-19, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo sav., tycia viešai paskleide tikroves neatitinkancia informacija, išvadindama nukentejusiaja ir civiline ieškove L. D. vagimi, žemes grobike, bandite, kyšininke ir taip viešai paskleide tikroves neatitinkancia informacija ir ja apšmeiže.

Taip pat V. S., 2009-08-19, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo sav., viešai, užgauliais žodžiais, išvadino nukentejusiaja ir civiline ieškove L. D. pijoke, striptizo šokeja, bandite, žmogžude ir aferiste, tycia ja ižeide.

Kaltinamieji V. M. ir V. S. kaltais neprisipažino, parodymus duoti atsisake.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, ju kalte irodyta teisminio nagrinejimo metu surinktais ir ištirtais irodymais.

Nukentejusioji ir civiline ieškove L. D. parode, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Rietavo savivaldybeje. 2009-08-19, nuo 14 val., Plunges r. žemetvarkininku iniciatyva ten buvo vykdomas jos ir V. M. bei V. S. valdomu žemes ribu matavimas. Matavimus atlikinejo specialistai R. K. ir K. M.. Taip pat buvo policijos atstovas A. P.. Paaiškino, kad po to, kai buvo išmatuota jos žeme, ji dviraciu nuvažiavo prie atvykusiu specialistu automobilio pasirašyti patikrinimo akto, ateje V. M. ir V. S. pradejo ja ižeidineti ir šmeižti. Tuo metu buvo ir pašaliniai, atvyke asmenys. Privati kaltintoja sukonkretizavo, kad specialistams surašius patikrinimo akta ir ji pagarsinus perskaitant, V. M. pradejo ja šmeižti vadindama vagimi, žemes grobike, bandite, kyšininke. Žodžiai buvo išsakyti jai tiesiogiai. Paaiškino, kad jos atžvilgiu jokiu ikiteisminiu tyrimu nera ir nebuvo del banditizmo, vagysciu ar kyšininkavimo. Todel, V. M. išsakyti žodžiai laikytinas šmeižtu. Taip pat, specialistu skaitomo akto metu, prie jos priejes V. S. jai pasake, kad ji yra pijoke, striptizo šokeja, bandite, žmogžude ir aferiste. V. S. išsakyti žodžiai ja ižeide, nes už alkoholio vartojima, neblaivios šlitinejima ji nera bausta, kaip ir nera jokia šokeja ar baro lankytoja. Tokie išsakyti žodžiai apie ja, ja ižeide. Paaiškino, kad kaltinamuju yra ižeidinejama dažnai, taciau iki kreipimosi i teisesaugos institucijas, vis dar kesdavo kaltinamuju elgesi. L. D. parode, kad kaltinamuju elgesys ižeide ir pažemino ja pacia ir jos šeima. Viešas kaltinamuju elgesys, kada jie viešai ja šmeižia ir ižeidineja, sukele jai dvasiniu išgyvenimu, bendravimo galimybiu sumažejima – priversta jaustis nesmagiai viešose vietose, priversta ginti savo pažeistas teises ir vykti del kaltinamuju kaltes i teisma ir pan. Del tos priežasties iš kiekvieno kaltinamojo prašo priteisti po 750 Lt neturtines žalos ir priteisti jos turetas bylinejimosi išlaidas, susijusias su advokato paslaugu apmokejimu.

Liudytojas A. P. parode, kad jis yra policijos pareigunas ir, kad 2009-08-19 pagal Žemetvarkos skyriaus rašta vyko i žemes matavimu atlikima. Jo funkcijos buvo viešosios tvarkos palaikymas. Atliekant žemes matavimus buvo ir kaltinamieji ir nukentejusioji. Kaltinamieji iš kart pareiške, kad jie nesutiks su jokiais matavimais. Pildant matavimu duomenis akte abu kaltinamieji pradejo kaltinti L. D., kad viskas padaryta neteisetai, kad papirkineja pareigunus, yra vagys, kad L. D. yra striptizo šokeja. Po tokiu išsakytu žodžiu, L. D. atsisedo i tarnybini automobili ir norejo rašyti pareiškima del ižeidinejimu. Kaltinamuosius ramino tiek jis, tiek žemetvarkininkai. Kaltinamieji išsake žodžius tiesiogiai L. D.. Sake garsiai, kad visi giretu. Konkreciai kuris kokius žodžius išsake L. D. adresu, tiksliai ivardinti negali, taciau patvirtino, kad kaltinamieji juos išsakydami, vienas kitam pritare. Patvirtino, kad nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima užfiksuoti kaltinamuju išsakyti žodžiai ir buvo kaltinamuju pasakyti.

Liudytoja R. K. parode, kad jai ir K. M., kaip žemetvarkos skyriaus atstovams 2009m. rugpjucio menesi teko vykti pas V. M. ir V. S.. Jie turejo vykdyti valstybines žemes kontroles patikrinima. Susitikus su V. M. ir V. S., jie iškart išsakinejo priekaištus jiems, o po to buvo išsakyti ižeidinejimai visu atžvilgiu. Bandant nustatyti žemes ribas, kažkuris iš kaltinamuju išsake, kad neva L. D. vagia ju žeme. Ji ir kiti, megino raminti kaltinamuosius, kad konfliktas neišplistu. Nors stengesi kuo mažiau klausytis, taciau girdejo, kaip kažkuris iš kaltinamuju pavadino L. D. kyšininke. Kaltinamuju išsakyti žodžiai skambejo žeidžianciai.

Liudytojas K. M. taip pat patvirtino, kad su kolege R. K., 2009m. rugpjucio menesi vyko pas V. M. ir V. S., del žemes sklypu ribu patikrinimo. Apie tai buvo informuoti sklypu savininkai ir bendrasavininkai. Pirmiausia buvo apžiuretas L. D. žemes sklypas, o po to buvo nueita apžiureti bendra sklypu riba. Ten, V. M. ir V. S., jam pasakojosi, kokia kaimyne yra bloga, taciau, nurodo, prašes kaltinamuosius apsiraminti. Taciau kaltinamieji L. D. tiesiai išsake, kad ji yra vagis, plešike, kad ji ir jos šeimos nariai yra blogi žmones. Parode, kad jam isimine išsakyti kažkurio iš kaltinamuju, kad del L. D. gyvenimo budo, jos vaikai yra invalidai. Patvirtino, kad didesnis spaudimas buvo iš V. M. puses. Liudytojas patvirtino, kad L. D. atžvilgiu kaltinamieji išsake, kad ji kyšininke, vagis, pijoke, paleistuve, bandite, striptizo šokeja, taciau kuris ka konkreciai, pasakyti negali, nes kaltinamieji kalbejo labai panašiai.

Be nukentejusios ir liudytoju parodymu, kad kaltinamieji ivykio diena ižeidinejo ir šmeiže nukentejusiaja, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys- tome 1, bylos lape 11, yra Telšiu apskrities VPK Rietavo policijos komisariato pareiguno 2009-09-16 priimtas nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal L. D. skunda del V. M. ir V. S. neteisetu veiksmu ja 2009-08-19 apšmeižus ir ižeidus. Pareigunas priimdamas toki nutarima, siule pareiškejai kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka, nes tokiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Toks pareiguno nutarimas yra pagristas ir teisetas, kadangi šmeižimas ir ižeidimas, kai kesinamasi i kito žmogaus garbe ir oruma, yra privataus kaltinimo deliktas, baudžiamoji byla keliama nukentejusiam ar jo atstovui pasiskundus teismui ir nutraukiama jam susitaikius su kaltininku.

Žmogaus garbe siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmones vertina konkretu individa – jo padeti visuomeneje, gabumus, darbštuma, padoruma, dorovinguma ir pan. Tai yra žmogaus reputacija, kuri labiausiai priklauso nuo paties asmens, jo santykiu su kitais, taciau ir nuo to, ka apie ji kalba, skelbia kiti. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiuriu i save. Šmeižimo atveju nukentejes žeminamas kitu žmoniu akyse, o tai pažeidžia ir jo oruma.

Byloje kaltinamieji nepateike duomenu, kad privati kaltintoja L. D. ignoruoja visuomeneje egzistuojancias vertybes reguliuojamas ne tik paprotine teise, bet ir teisiniais norminiais aktais. Byloje nepateikta duomenu, kad kaltinamieji turetu pagrindo tiesmukiškai ir viešai L. D. vadinti vagimi, žemes grobike, bandite ar kyšininke. Kaltinamieji pripažino, kad del žemes ribu jie apie 19 metu konfliktuoja su L. D. tevais ir pacia L. D.. Taciau nei pati nukentejusioji, nei kiti jos šeimos nariai savavališkai jokiu akivaizdžiu veiksmu neatliko, kad kaltinamieji sažiningai klystu del skleidžiamos informacijos teisingumo ir butu isitikine, kad ji teisinga.

Tikroves neatitinkanti informacija - yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Kad V. M. suvoke, kad jos išsakytos savokos apie nukentejusiaja yra išgalvotos, patvirtina ji pati baigiamuju kalbu, paskutinio žodžio metu, konstatuodama, kad konfliktai prasidejo del valdininku nekvalifikuotu veiksmu nustacius gincytinas žemes ribas. Daugiau jokiu argumentu kaltinamoji nepateike.

Teises doktrinoje laikytina, kad paskleista informacija, kad žmogus padare eile nusikaltimu, kaip tiriamuoju atveju, kad L. D. voge, kyšininkavo ir pan., elgiasi amoraliai, kadangi yra girtuokle, yra konkreti , t.y. informacijos turinys turi buti faktai, kuriuos galima patikrinti. Teisminio nagrinejimo metu ši informacija nepasitvirtino.

Todel teismas daro pagristas išvadas, kad V. M. padare veika numatyta LR BK 154 str. 1 d., ir jos veika tinkamai kvalifikuota.

Pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tu savybiu patvirtinanciu faktu, nera šmeižimas. Tai gali buti ivertinta kaip ižeidimas. Tokia veika uždrausta istatymo, atsakomybe už ižeidima numatyta LR BK 155 str.

Nukentejusiosios ivardinti ir liudytoju patvirtinti V. S. vartoti žodžiai apie nukentejusiaja L. D., kad ji pijoke, striptizo šokeja, bandite, žmogžude ir aferiste, patenka i viešo užgaulus kito žmogaus pažeminimo savoka. Nagrinetu atveju užgauliai atsiliepta apie nukentejusiosios asmenybe, jos savybes ir neturi reikšmes, ar šis ivertinimas atitinka tiesa, ar ne. V. S. išsakyti žodžiai L. D. apie ja, vertintini akivaizdžiai prieštaraujantys iprastoms elgesio taisyklems, bendražmogiškos morales reikalavimams. Todel toks V. S. elgesys vertintinas, kaip šiurkšciai pažeidžiantis kito žmogaus orumas. Ižeidimas buvo viešas, padarytas kitu asmenu akivaizdoje, jiems matant, girdint ir tai yra kvalifikuojantis požymis. Ižeidimas padarytas tiesiogine tycia, siekiant L. D. pažeminti. Todel konstatuotina, kad V. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 155 str. 1d.

Del nusikalstamu veiksmu nukentejusysis patiria žala, kaip neturtine, taip ir turtine.

Neturtines žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, i kokias vertybes buvo kesintasi ir kokiu budu jos buvo pažeistos. Civilineje atsakomybeje galioja principas, kad kuo aiškesne ir svarbesne yra vertybe, tuo stipriau ji ginama.

Neturtines žalos dydžio klausimas sprestinas vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Taciau, neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma.

Nagrinetinu atveju neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais laikytini patirtos žalos pasekmes ir del to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teismas sutinka su privaciu kaltintoju, kad del padarytos nusikalstamos veikos padaryta neturtine žala, susijusi su priverstiniais dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais - L. D. buvo pažeminta jos pacios bei kitu žmoniu akyse. Jos prestižas paniekinamas. Tokiose situacijose, ar veiksmas, ivertinimas yra ižeidžiantys, apšmeižiantys - sprendžia pats nukentejusysis.

Taciau atsižvelgtina i nagrinetinos situacijos ypatumus – veika buvo trumpalaike, po kreipimosi i teisesaugos institucijas nukentejusiosios teises nebebuvo pažeidinejamos. Taip pat pažymetina, kad procesas del BK 154 -155 straipsniuose numatytu veiku padarymo del mažesnio šiu veiku pavojingumo visuomenei, paprastai vyksta privataus kaltinimo proceso tvarka.

Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys) ir neturtines žalos dydi mažina iki 500 Lt sumos, kurios ½ dali kiekvienas iš kaltinamuju turi atlyginti asmeniškai.

Už ivykdyta nusikalstama veika kaltinamiesiems V. M. ir V. S. skirtina bausme.

Skiriant bausme kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, bausmes skyrimo ypatumais nesant kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu.

Kaltinamieji kaltinami už tycinio nesunkaus nusikaltimo padaryma (BK 11 str. 3 d.). Nusikalto pirma karta. Ju atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Atsižvelgiant i nusikalstamos veikos pobudi, i pavojingumo visuomenei laipsni, i kilusias pasekmes, laikytina, kad laisves apribojimas yra viena tinkamu, sankcijoje numatytu bausmiu rušiu tiek V. M., tiek V. S., kurios esme sudarys terminuotas istatymo ir teismo nustatytu draudimu ir ipareigojimu taikymas nuteistiesiems. Ši bausme turetu tapti pakankamai efektyvia poveikio priemone kaltinamiems padarius nesunku nusikaltima. Kadangi laisves apribojimo bausmes turini sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, manytina, kad tai yra pakankama priemone taikytina kaltinamiesiems, atskirai neskiriant papildomu draudimu ar ipareigojimu ( LR BK 48 str. 4d.).

Nukentejusioji ir civiline ieškove turejo 2000 Lt išlaidu teisinems paslaugoms apmoketi, kurios pripažintinos bylinejimosi išlaidomis, todel tos išlaidos išieškotinos solidariai iš kaltinamuju ( LR BPK 105-106str.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir pa­skir­ti jai terminuota 1 (vieneriu) metu laisves apribojimo bausme.

V. S. pripažinti kaltu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d. ir pa­skir­ti jam terminuota 1 (vieneriu) metu laisves apribojimo bausme.

Priteisti V. M. ir V. S. 2000Lt L. D., jos turetu išlaidu susijusiu su advokato paslaugu apmokejimu.

Priteisti iš V. M. 250 Lt ir iš V. S. 250 Lt neturtines žalos atlyginimo L. D.. Likusioje dalyje ieškini atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nu nuo jo pa­skel­bi­mo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuorašo iteikimo dienos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bu­ti skun­džia­mas Klai­pe­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­ges ra­jo­no ap­y­lin­kes tei­sma.