Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. LK-N-398 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 punktą, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 3 d., pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 3 d.

3. Anksčiau teistas.

5. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2025 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. LK-N-398 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad nuteistajam G. S. dabartiniame etape lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus..

Nuteistojo G. S. skundas netenkinamas.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo G. S. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Nagrinėjamu atveju G. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

12. Iš 2025 m. gruodžio Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22 matyti, kad taikant OASys metodiką 2022 m. vasario 8 d. nuteistajam buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. lapkričio 20 d. ši rizika iš vidutinės tapo žema, 2025 m. balandžio 15 d. – taip pat žema.

13. Aukštesnis teismas neabejoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo elgesyje stebimus tam tikrus teigiamus aspektus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Tai yra buvo įvertinta būtent tai, kad jis dirba, perkeltas atlikti bausmės į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, yra lankęs įvairaus pobūdžio užsiėmimus, skirtus motyvacijos nevartoti alkoholio stiprinimui, stebima aukšta asmens darbinė motyvacija, laisvu nuo darbo laiku asmuo dalyvauja užimtumo priemonėse.

14. Aukštesnis teismas visgi pritaria žemesniam teismui, kad šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Apylinkės teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritardamas tokiai apylinkės teismo pozicijai aukštesnis šiuo atveju pabrėžia, kad teigiami aspektai nuteistojo elgesyje tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

15. Taigi nors G. S. elgesyje stebimi teigiami požymiai, jo atžvilgiu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad daugelis sričių dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Be to, pritartina apylinkės teismui, kad nusikalstamo elgesio rizika kaip žema dar vertinama itin trumpą laiką, tai yra tik nuo 2024 m. lapkričio 20 d., pabrėžiant, kad iki tol ji buvo vidutinė, kai bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. Tai yra net devynerius metus minėta rizika buvo vidutinė ir tik apie septynis mėnesius ši rizika yra žema. Be to, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių/ Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kaip matyti, iš nuteisto priteistos 55830,52 Eur turtinės ir neturtinės žalos likusi neatlyginta 29 368,50 Eur skola, tiek alkoholio vartojimo problema, tiek kriminogeninė valdomos. Nors nuteistasis mažindamas šiuos veiksnius ir padarė pažangą bausmės atlikimo metu, visgi minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar išlieka. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, užsiimdamas prasminga veikla, dirbdamas, šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius (ypatingai priteistą skolą) sistemingai ir nuosekliai toliau gali mažinti. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai dinaminių nepadengia, kadangi dalis jų (gyvenamoji vieta, ryšiai su artimaisiais) egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, kaip matyti, nuteistojo nuo jų darymo nesulaikė.

16. Apibendrinant pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

17. Nors nuteistasis skunde ir deklaruojamas didelis nuteistojo noras toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo G. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

19. Svarių argumentų dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu nuteistasis nenurodė. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad netiesa, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema nuteistajam nustatyta tik nuo 2024 m. gruodžio 6 d. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 6 d. paskutinį kartą buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.