Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2552-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
1-2552-908/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41909-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2552-908/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41909-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, našlė, vidurinio išsilavinimo, neįgali, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: 2016-09-03, apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,25 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia trenkė ranka ne mažiau 5 kartų savo motinai A. B. į veidą, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir apie kairę akį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016-09-03, apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ji su motina A. B., gim. 1942 m., nusprendė išgerti vyno. Ji išgėrė porą taurių ir nuėjo į savo kambarį. Grįžusi ji pamatė, kad vyno nebeliko. Motina buvo apsvaigusi ir, pamačiusi ją, pradėjo šaukti, kad paguldytų ją į lovą. Ji supyko, kad motina šūkauja ir pradėjo ją raminti. Ji negalėjo paguldyti motinos, nes turi neįgalumą, jai sunku judėti. Kadangi motina nenustojo šaukti, ji nesusivaldė ir trenkė jai į veidą ir į galvą. Motinai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada ji iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą, kad apžiūrėtų motiną. Atvykę policijos pareigūnai norėjo ją išvežti į policijos komisariatą. Ji nesutiko ir pradėjo priešintis, todėl jai buvo uždėti antrankiai. Dėl savo poelgio ji labai gailisi (b. l. 28-29, 35-36).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad 2016-09-03 paprašė dukros J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kad nupirktų jai vyno „Kagor“, nes jos žemas spaudimas ir kartais ji išgeria. Kadangi yra senyvo amžiaus ir sunkiai vaikšto, dukra jai padeda. Tą dieną dukra jai nupirko vyno ir išėjo į svečius. Per visą dieną ji minėtą vyną išgėrė, tai buvo 0,7 l butelis. Dukrai grįžus, apie 20.30 val. ji paprašė dukros paguldyti ją į lovą. Ji sėdėjo ant lovos kampo, tačiau pati atsigulti neįstengė. Dukra atsisakė ją paguldyti. Tada ji pradėjo garsiai rėkti. Namuose daugiau nieko nebuvo, todėl iš nieko kito sulaukti pagalbos negalėjo. Įpykusi dukra atėjo į jos kambarį ir ranka ne mažiau 5 kartų trenkė jai į veidą, tikslaus smūgių skaičiaus ji neprisimena, nes buvo išsigandusi. Jai skaudėjo lūpą, bėgo kraujas, ant kaktos atsirado gumbas bei visa akis pasruvo krauju, vėliau visa akis tapo mėlyna. Jai taip pat skaudėjo abu pečius ir sprandą, tačiau, ar jai buvo trenkta ir į kitas kūno vietas, pasakyti negali. Galimai sumušimai ant kūno atsirado jai nukritus ant grindų, kai dukra jai trenkė į veidą. Nuo dukros smūgių ji pajuto fizinį skausmą, tačiau į teismo medikus dėl sumušimo mąsto nustatymo nesikreips. Kažkas jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ten ji buvo parą. Dukra dėl sumušimo labai gailisi, jos atsiprašė. Dukra dažnai kelia prieš ją ranką, ji labai nervuota, dažnai rėkia, koliojasi, tačiau ji jai atleido ir jos susitaikė (10-11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patruliu rinktinės patrulės K. P. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis nustatyta, kad 2016-09-03 apie 22.55 val. gautas pranešimas iš Vilniaus aps. VPK OVS, jog (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuva, dukra konfliktuoja su motina. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2016-09-03, apie 21.00 val., J. M., būdama neblaivi, ranka trenkė į veido sritį savo motinai A. B., gim. 1942 m. A. B. buvo rasta neblaivi ant grindų tarp lovos ir spintos. Jos lūpos buvo kruvinos, ant kaktos gumbas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė A. B. į Lazdynų ligoninę. Ji parašyti pareiškimo nesugebėjo. J. M. elgėsi neadekvačiai, todėl jai dėl saugumo buvo uždėti antrankiai (b. l. 7-8).

Specialisto išvada 2016-09-08 dėl A. B. sužalojimo nustatyta, kad A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir apie kairę akį (b. l. 17-18).

Alkotesterio kvito duomenimis J. M. 2016-09-03, 23.55 val., nustatytas 1.25 promilių girtumas (b. l. 37).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. M. 2016-09-03, apie 20.30 val., panaudojo savo motinos A. B. atžvilgiu fizinį smurtą, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios J. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino, gailisi ir pati iškvietė pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – motiną, į nustatytas kaltinamosios atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis charakterizuojančius kaltinamąją, J. M. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, neįgali.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas, priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajai prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamoji taip pat sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi, dydžiu (b. l. 48-49).

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįstamas kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-09-03, 23.15 val. iki 2016-09-04, 11.43 val.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į J. M. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016-09-03, 23.15 val. iki 2016-09-04, 11.43 val. (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią J. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. M., kad ji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajai J. M. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Eglė GruodienėNuorašas tikrasE. Gruodienė