Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios G. S. firmos, atstovaujamos bankroto administratoriaus L. P. ieškinį atsakovui G. S. dėl išieškojimo iš asmeninio turto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas nepateikė įmonės dokumentų, įmonės turto, duomenų apie asmeninį turtą. 2016 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismo nutartyje yra konstatuota, kad G. S. firma savo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Firmos savininkas už 2011-2014 m. nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų, nemokėjo mokesčių VSDFV Kauno skyriui, siekiant išieškoti skolą, VSDFV taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau įsiskolinimas nebuvo įvykdytas. Kadangi skolininko teisinis statusas yra individuali įmonė, į skolos išieškojimo procesą yra įtrauktinas individualios įmonės dalyvis - įmonės savininkas G. S., todėl Kauno apygardos teismas įtraukė G. S. firmos savininką G. S. bendraatsakovu bankroto byloje. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Tuo atveju, kai individuali įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Skolininkei G. S. firmai neturint turto įvykdyti prievolę (sumokėti skolą), ieškovė įgijo subsidiarią reikalavimo teisę į įmonės savininką G. S.. Tai reiškia, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininką), taip pat teisę tuo pačiu ar vėlesniu ieškiniu reikalauti, kad subsidiarus skolininkas (įmonės savininkas) atlygintų įmonės turtu nepadengtą skolą. G. S. firma nemokėjo: VSDFV įmokų už individualios įmonės savininką iki bankroto bylos iškėlimo, todėl susidarė 5903,91 Eur (įmokos 5576,55 Eur + delspinigiai 327,36 Eur) įsiskolinimas; Lindorff Oy filialas pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2129 skola 406,63 Eur; AB „Omnitel“ už ryšio paslaugas 376,74 Eur. Kauno apygardos teismas patvirtino 6687,28 Eur (5903,91 Eur + 406,63 Eur + 376,74 Eur) dydžio kreditorių reikalavimus. Ši suma iš atsakovo priteistina.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2016-10-28 procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – Kauno apygardos teismo 2016-05-06 nutarties bankroto byloje Nr. eB2-1818-259/2016 (b. l. 5-6), Kauno apygardos teismo 2016-08-29 nutarties bankroto byloje Nr. eB2-1818-259/2016 (b. l. 7), Kauno apygardos teismo 2016-09-08 nutarties bankroto byloje Nr. eB2-1818-259/2016 (b. l. 8), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašto dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo (b. l. 11), akcinės bendrovės „Omnitel“ rašto dėl kreditorinio reikalavimo (b. l. 13), antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2016-07-14 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, Bankrutuojančios G. S. firmos raštų (b. l. 14, 15, 16) vertinimą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Todėl skolininkei G. S. firmai neturint turto įvykdyti prievolę (sumokėti skolą), ieškovė įgijo subsidiarią reikalavimo teisę į įmonės savininką G. S.. Tai reiškia, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į įmonę (skolininką), taip pat teisę tuo pačiu ar vėlesniu ieškiniu reikalauti, kad subsidiarus skolininkas (įmonės savininkas) atlygintų įmonės turtu nepadengtą skolą.

Nustatyta, jog Kauno apygardos teismas patvirtino 6687,28 Eur dydžio kreditorių reikalavimus G. S. įmonės bankroto byloje, todėl nesant galimybės nurodytos skolos sumos išieškoti iš skolininko G. S. įmonės, skola priteistina iš subsidiaraus skolininko (atsakovo).

Atsakovui praleidus piniginės prievolės mokėjimo terminą, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 201,00 € žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminį mokestį valstybei atsakovas įpareigotinas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, todėl teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 6687,28 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 28 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios G. S. firmos, juridinio asmens kodas: 135196595, naudai.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 201,00 Eur (du šimtus vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalies, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.