Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. N1-121-673/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-03
Bylos Nr.
N1-121-673/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Civilinis ieškovas
J. B., I. J.
Kaltinamasis
M. R., D. B.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-121-673/2011Proceso Nr. 1-66-1-01198-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2., 1.1.4.2., 1.1.4.5.1., 1.1.7.2.5., 1.1.7.2.7., 1.1.8.6.2., 1.1.8.6.14., 1.1.8.7.1., 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.1.2.4., 2.1.10.1., 2.1.15.3.3.2., 2.1.16.1.2., 2.1.16.1.8., 2.3.4.3., 2.3.6.4.5.; (S).
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 3 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Voverienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. B., I. J.,kaltinamiesiems M. R. ir D. B.,jų gynėjams advokatams Ignui Meškauskui ir Ninai Frolovičevai,civiliniams atsakovams ir įstatyminiams kaltinamųjų atstovams D. R., N. B. ir D. B.,neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirba, (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-09-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėn., įpareigotas būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., mokytis, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą 2010 m. kovo mėn. 1-20 dienų laikotarpyje), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. laikotarpyje), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei 187 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimu pagrobti automobilį ir svetimo turto sugadinimu 2011 m. kovo 8 d. 19 val.), ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (automobilio pagrobimu 2011 m. kovo 8 d. 20 val.),

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. laikotarpyje),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. 15 val. iki 2010 m. kovo 20 d. 15 val., teisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, išėmęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į J. B. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, J. B. priklausantį 330 Lt vertės turtą: 30 litų vertės puodą, 300 litų vertės kompresoriaus variklį.

Be to, M. R., veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su D. B., laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos 13 val. iki 2010 m. gruodžio 20 d. 10 val., teisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, išėmęs lango stiklą, pro langą, per penkis kartus, įsibrovė į J. B. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, J. B. priklausantį 7970 Lt vertės turtą, tai yra 3000 litų vertės išformuotų kuterių detales, skirtas plakti įvairioms maisto masėms, 3500 litų vertės vaflių kepimo įrangą, bendros 600 litų vertės 3 talpas, bendros 600 litų vertės 50 metrų ilgio elektros kabelį, bendros 270 litų vertės 9 puodus.

Be to, M. R., 2011 metų kovo 8 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, nuplėšęs dešinės pusės priekinių durelių 50 litų vertės rankenėlę, 50 litų vertės automobilio vairo apdailos detales, 70 litų vertės užvedimo spynelės kontaktus, 180 litų vertės užvedimo spynos korpusą, 60 litų vertės posūkių jungiklius, 60 litų vertės valytuvų valdymo jungiklį, pasikėsino pagrobti svetimą, I. J. priklausantį turtą, G. T. vardu registruotą 2500 Lt vertės automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sutrukdė atsitiktinis praeivis, tuo tyčia sugadino 470 Lt vertės bei pasikėsino pagrobti 2500 Lt vertės svetimą I. J. priklausantį turtą.

Be to, M. R., 2011 metų kovo 8 d. apie 20 val., išlaužęs R. S. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, slapta pagrobė R. S. priklausantį 2000 litų vertės automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

D. B., laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos 13 val. iki 2010 m. gruodžio 20 d. 10 val., teisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su M. R., M. R. išėmus lango stiklą, per penkis kartus pro langą įsibrovė į J. B. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, J. B. priklausantį 7970 Lt vertės turtą, tai yra 3000 litų vertės išformuotų kuterių detales, skirtas plakti įvairioms maisto masėms, 3500 litų vertės vaflių kepimo įrangą, bendros 600 litų vertės 3 talpas, bendros 600 litų vertės 50 metrų ilgio elektros kabelį, bendros 270 litų vertės 9 puodus.

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2010 metų kovo mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jis, išėmęs lango stiklą, įlindo į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė puodą ir kompresoriaus variklį. Turto vertės neginčija. Pagrobtą turtą pardavė kaip metalo laužą, gautus pinigus išleido savo reikmėms.

Be to, laike nuo 2010 metų rugpjūčio pabaigos iki 2010 metų gruodžio 20 d., tikslaus laiko pasakyti negali, kartu su D. B., per penkis kartus, jam išimant lango stiklą, buvo įlindę į tą patį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė kaltinime nurodytą turtą, tai yra kuterių nerūdijančio plieno detales, vaflių kepimo įrangos detales, kurių buvo apie 12 vnt., 50 m ilgio varinį kabelį, 9 aliumininius puodus, 3 nerūdijančio plieno talpas. Kurį turtą kurį kartą grobė - neprisimena. Turto vertės neginčija, nežino kokia vertė. Pagrobtą turtą išsikėlė per langą. Kartais lango stiklą išeidami įdėdavo, kartais ne. Pavogtus daiktus pardavė metalo supirkėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Viso už parduotą metalą gavo apie 600 Lt. Pinigus pasidalino per pusę su D. B..

Be to, prisipažįsta, kad 2011 metų kovo 8 d. apie 19 val., pasikėsino pagrobti automobilį WV Golf, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), bet mašinos nepavogė, nes išsigando ateinančio nepažįstamo vyro. Iki kol pamatė ateinantį vyrą nuplėšė dešinės pusės priekinių durelių rankenėlę, atsisėdęs į automobilio vidų bandė automobilį užvesti ir dėl to nuplėšė automobilio vairo apdailos detales, užvedimo spynelės kontaktus, užvedimo spynos korpusą, sulaužė posūkių jungiklius ir valytuvų valdymo jungiklį. Sugadinto turto įvertinimo neginčija. Mano, kad automobilis negalėjo kainuoti 2500 Lt. Su automobiliu norėjo pasivažinėti.

Be to, tą pačią dieną, tai yra 2011 metų kovo 8 d. apie 20 val., rankomis atplėšęs R. S., kurį pažinojo, nes kartais jam garaže padėdavo, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, iš garažo pavogė automobilį ,,VW GOLF“ Nr. OKP, numerio neprisimena. Automobilyje buvo paliktas raktelis. Pasivažinėjęs mašiną paliko prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini). Dureles užtrenkė, o raktus išmetė į Nevėžio upę. Galėjo nuvažiuoti apie 75 km.

Su civiliniais ieškiniais sutinka, išėjęs į laisvę dirbs ir atlygins. Gailisi.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad galimai nuo 2010 metų rugpjūčio pabaigos iki 2010 metų gruodžio 20 d., tikslaus laiko pasakyti negali, kartu su jam pasiūliusiu M. R., penkis kartus, M. R. išimant lango stiklą, buvo įlindę į tą patį sandėlį, esantį Paeismilgio g., Kėdainių m., iš kur pavogė kaltinime nurodytą turtą, tai yra kuterių nerūdijančio plieno detales, vaflių kepimo įrangą, kurią išardė, 50 m ilgio varinį kabelį, 9 aliumininius puodus, 3 nerūdijančio plieno talpas. Kurį turtą kurį kartą grobė - neprisimena. Turto vertės neginčija, nežino kokia vertė. Pagrobtą turtą išsikėlė per langą. Kartais lango stiklą išeidami įdėdavo, kartais ne. Pavogtus daiktus pardavė metalo supirkėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Viso už parduotą metalą gavo apie 600 Lt. Pinigus pasidalino per pusę su M. R.. Su ieškiniu sutinka. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų M. R. ir D. B. prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų I. J. ir J. B., kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Vagystės iš J. B. sandėlio

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad per kaltinime nurodytą laiką 2010 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nepamena, nuvykęs į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra išdaužtas sandėlio langas. Įėjęs į sandėlį jame pasigedo ten buvusio puodo, kompresoriaus variklio. Iki 2010 metų gruodžio 20 d. 10 val. į jo sandėlį buvo įsibrauta dar kelis kartus. Iš sandėlio buvo pavogta 3000 litų vertės išformuotų kuterių, skirtų plakti maisto masėms, detalės, 3500 litų vertės vaflių kepimo įranga, bendros 600 litų vertės 3 apie 30 litrų talpos, bendros 600 litų vertės 50 metrų ilgio varinis elektros kabelis, bendros 270 litų vertės 9 aliumininiai puodai. Reiškia 7970 Lt civilinį ieškinį. Tvirtina, kad buvo išrinktas ir pagrobtas plakimo įrenginys bei vaflių kepimo įrenginys, buvo profesionali įranga, kurią jis naudojo vykdydamas veiklą savo konditerijos įmonėje. Šiuo metu jo individualios įmonės veikla sustabdyta, todėl įrenginius iš nuomojamų patalų pervežė ir pastatė į savo sandėlį (duomenys neskelbtini). Abu įrenginius pirko prieš kokius 3 metus pagal skelbimus, mokėjo grynais pinigais, jokių pirkimo-pardavimo sutarčių su pardavėjai nesudarė, mano, jog ir neprivalėjo, kadangi jo įmonė nebuvo akcinė bendrovė. Pirkta įranga jau buvo nenauja. Už plakimo įrenginį mokėjo 5000 Lt, o už vaflių kepimo įrangą mokėjo 10000 Lt. Tai nebuvo savadarbiai įrenginiai. Nauji šie įrenginiai kainuoja nuo 36 000 iki virš 40 000 Lt. Įrenginiai buvo iš nerūdijančio plieno ir aliuminio. Įrenginių atstatyti nebeįmanoma. Įrenginius ir kitą pagrobtą turtą įvertino atsižvelgimas į jų nusidėvėjimą, į tai, kad jis ir pats turtu naudojosi, į tai, kad įrenginiai buvo veikiantys, į tai, kad visą turtą buvo galima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, o ne kaip metalo laužą. Prasidėjus vagystėms pats budėjo prie savo sandėlio, vieną kartą užklupo vagis, bet iki kol atvyko policija, jie sugebėjo pabėgti. Iš jo sandėlio buvo pagrobta ir daugiau turto, tačiau byla dėl to turto pagrobimo išskirtą į atskirą bylą. Abu kaltinamieji jo atsiprašė.

Iš liudytojo V. V. parodymų (I tomas, b.l.29,31) matyti, jog jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 19 d. ryte, į jo namus atėję du vaikinai, kaip atpažino per jo paties atpažinimo procesinį veiksmą - kaltinamieji, siūlė pirkti metalo spalvos, galimai aliuminį, baką, kuriame dar buvo sudėtos keptuvės, skarda, tačiau jis nepirko.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (I tomas, b.l.11-16) patvirtina, kad sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyna nesugadinta, tačiau lange nėra stiklo. Sandėlio viduje rasti metaliniai vamzdžiai, kt. metaliniai daiktai, konditerinis maišytuvas, apardyta mėsos malimo įranga.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (I tomas, b.l.116) D. B. parodė, kad į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė pro langą. Parodė iš kurios sandėlio vietos paėmė vaflių kepimo įrangos dalis, puodus, elektros laidus. D. B. parodė, kad iš sandėlio pavogtus daiktus buvo atnešęs kartu su M. R. parduoti į (duomenys neskelbtini).

Iš gimimo liudijimo (I tomas, b.l.134) matyti, kad D. B., kurio tėvai yra D. B. ir N. B., gimęs 1996 07 11.

Iš M. R. asmens dokumento (III tomas, b.l.1) matyti, kad jis gimęs 1994 04 28. Jo tėvai, nurodyti gimimo įraše (III tomas, b.l.4) – D. R. ir A. R..

Pasikėsinimas pagrobti I. J. automobilį ir tyčinis jo turto sugadinimas

Nukentėjusysis I. J. parodė, kad jis yra tikrasis automobilio ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jo sesers vyro G. T. vardu, savininkas. 2011-03-08 apie 18.40 val., paminėtą automobilį pastatė kieme prie (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Mašiną užrakino ir išėjo į kavinę. Į namus grįžo 20.45 val. ir pamatė, kad nevisiškai uždarytos mašinos kairės pusės priekinės durelės. Apžiūrėjęs pamatė, kad mašinos durys atrakintos, automobilis apgadintas: nuplėšta 50 Lt vertės dešinės pusės priekinių keleivio durelių rankenėlė, viduje nulaužta - 50 litų vertės automobilio vairo apdailos detalės, 70 litų vertės užvedimo spynelės kontaktai, 180 litų vertės užvedimo spynos korpusas, 60 litų vertės posūkių ir 60 litų vertės valytuvų valdymo jungikliai. Sugadinimus remontavo. Jam remontas kainavo 750 Lt. Durų rankenėlė kainuoja 50 Lt. Reškia viso 800 Lt civilinį ieškinį. Į šią sumą dar neįeina tai, kiek kuro sunaudojo važinėdamas pas meistrus, kiek sugaišo savo laiko.

Įvykio vietos apžiūros protokole (II tomas, b.l.28) nurodyta, kad automobilis ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas stovintis prie (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį fiksuota: nulaužta durelių rankenėlė, apdailos detalė, sugadinta užvedimo spyna, rasti ištraukti užvedimo laidai, ant galinės sėdynės numestas automobilio galinis dangtis /b.l. 28, t.2/.

Iš remonto darbų užsakymo lapo ir kvito (II tomas, b.l.41,42) matyti, kad I. J. užsakymu remontuotas jo automobilis ir remonto darbai kainavo 750 Lt.

Iš liudytojo G. T. parodymų (II tomas, b.l.47) matyti, kad automobilį ,,VW GOLF“ jis pirko 2010 m. gegužės mėnesį už I. J. pinigus ir jo paprašytas. Kadangi I. J. tuo metu nebuvo, jis nupirktą mašiną užregistravo savo vardu. Automobiliu naudojasi tik I. J..

Parodymų patikrinimo vietoje metu (II tomas, b.l.63) M. R. parodė, kad 2011-03-08 vakare jis buvo įsibrovęs į automobilį ,,VW GOLF“, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini). Į mašiną pateko nulaužęs priekinių dešinės pusės durelių rankenėlę. Nuplėšęs laidus bandė užvesti mašinos variklį, bet pro šalį ėjo nepažįstamas vyras, todėl jis pasišalino. Su mašina norėjo pasivažinėti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (II tomas, b.l.132) M. R. prisipažino pasikėsinęs pavogti I. J. automobilį ir jį sugadinęs, papasakojo įvykio aplinkybes.

R. S. automobilio vagystė

Iš nukentėjusiojo R. S. parodymų (II tomas, b.l.90, 92, 94, 95), matyti, jog jis parodė, kad netoli jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), jis turi metalinį garažą, kuriame laiko savo (II tomas, b.l.98) mašiną ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-03-08 apie 14 val. jis mašiną pastatė į garažą. Užvedimo raktelį paliko spynelėje. Kitą dieną apie 9 val. atėjęs į garažą pamatė, kad praviros garažo durys, o garaže nėra 2000 Lt vertės automobilio. Garažo durys buvo apgadintos. Mašina atsirado 2011-03-11 prie Kauno gatvėje esančių kapinių, Kėdainių m. Asmuo pavogęs mašiną nuvažiavo 76 kilometrus. Automobilio durys buvo užrakintos, viduje matėsi užtraukta pavara, raktelių nebuvo. Mano, kad jo mašiną galėjo pavogti M. R., kuris ne kartą buvo jo garaže, padėdavo jam garaže tvarkytis. M. R. žinojo kaip užrakinamos garažo durys, žinojo, kad duris galima atidaryti patraukus už durų apačios ir ištraukus sklendę. Tik atėjęs į garažą ir pamatęs kokiu būdu atidarytos durys jis iš karto pamanė, kad tai galėjo padaryti M. R.. Civilinio ieškinio nereiškia.

Įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l.69) metu apžiūrėtas R. S. garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Fiksuota: atlenkta dešinės pusės garažo vartų apatinė dalis, ant vartų rėmo rastos įbrėžimo žymės, palenkta sklendės velk.

Įvykio vietos apžiūros (II tomas, b.l.73) metu apžiūrėtas R. S. automobilis, rastas (duomenys neskelbtini), prie kapinių, fiksuota, kad automobilis užrakintas. Automobilis grąžintas R. S. (II tomas, b.l.88).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (II tomas, b.l.118) M. R. parodė, kad į (duomenys neskelbtini), esantį garažą jis pateko patraukęs garažo durų apačią, kuomet išsinėrė sklendė. Parodė, kad pasivažinėjęs automobilį paliko prie (duomenys neskelbtini) kapinių, automobilį užrakino, paliko su įjungta pavara, mašinos raktelius įmetė į Nevėžį, prie pėsčiųjų tilto ,,Vaivorykštė“.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (II tomas, b.l.132) M. R. prisipažino pavogęs R. S. automobilį, papasakojo vagystės aplinkybes, nurodė, kad mašiną paliko prie (duomenys neskelbtini) esančių kapinių, Kėdainių m.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų D. B. ir M. R. parodymais, nukentėjusiųjų J. B., I. J. parodymais, ištirtais R. S., liudytojų V. V., G. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų apžiūros ir atpažinimo protokolais, kitais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

M. R., laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. 15 val. iki 2010 m. kovo 20 d. 15 val., teisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, išėmęs lango stiklą, pro langą įsibrovė į J. B. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, J. B. priklausantį 330 Lt vertės turtą: 30 litų vertės puodą, 300 litų vertės kompresoriaus variklį. M. R. ir D. B., veikdami kaip bendrininkų grupė, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos 13 val. iki 2010 m. gruodžio 20 d. 10 val., teisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, M. R. išėmus lango stiklą, pro langą, per penkis kartus abu įsibrovė į J. B. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, J. B. priklausantį 7970 Lt vertės turtą, tai yra 3000 litų vertės išformuotų kuterių detales, skirtas plakti įvairioms maisto masėms, 3500 litų vertės vaflių kepimo įrangą, bendros 600 litų vertės 3 talpas, bendros 600 litų vertės 50 metrų ilgio elektros kabelį, bendros 270 litų vertės 9 puodus. Be to, M. R., 2011 metų kovo 8 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), nuplėšęs dešinės pusės priekinių durelių 50 litų vertės rankenėlę, 50 litų vertės automobilio vairo apdailos detales, 70 litų vertės užvedimo spynelės kontaktus, 180 litų vertės užvedimo spynos korpusą, 60 litų vertės posūkių jungiklius, 60 litų vertės valytuvų valdymo jungiklį, pasikėsino pagrobti svetimą, I. J. priklausantį turtą, G. T. vardu registruotą 2500 Lt vertės automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sutrukdė atsitiktinis praeivis, tuo tyčia sugadino 470 Lt vertės bei pasikėsino pagrobti 2500 Lt vertės svetimą I. J. priklausantį turtą. Be to, M. R., 2011 metų kovo 8 d. apie 20 val., išlaužęs R. S. priklausančio garažo, esančio Radvilų g., Kėdainiuose, duris, slapta pagrobė R. S. priklausantį 2000 litų vertės automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pasikėsinimas pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, tačiau nebaigiamas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Vagystė yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai - vagystė įsibraunant į patalpą ir automobilio vagystė, daro veiką pavojingesnę. Kuomet pagrobiamas tinkamas pagal paskirtį naudoti automobilis ar turtas pagrobiamas įsibraunant į patalpą, turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Kalbant apie įsibrovimo sąvoką, tai įsibrovimas yra slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, ar pan. Svarbu, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, atsižvelgiant į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti tolesnį jo likimą, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų akiračio. Pagal BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Abu kaltinamieji visiškai prisipažino aplinkybėse nurodytu laiku padarę visas jiems kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas.

M. R. prisipažino, kad jis, kaltinime nurodytu laiku, vienas, o po to ir penkis kartus kartu su D. B., išėmus lango stiklą įsibrovė į negyvenamąsias patalpas ir pagrobė kaltinime nurodytą turtą. D. B. taip pat prisipažino, kad jis, kaltinime nurodytu laiku, per penkis kartus kartu su M. R., pastarajam išėmus lango stiklą, įsibrovė į negyvenamąsias patalpas ir pagrobė kaltinime nurodytą turtą. Nustatyta, kad į patalpas kaltinamieji įsibrovė fiziškai neteisėtai į jas patekdami. Šias aplinkybes patvirtino ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad sandėlio lange nėra stiklo, nukentėjusiojo J. B. parodymai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis kaltinamųjų nepažįsta, į nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, jų atitikimą kaltinamųjų parodymams, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, tame tarpe ir jo pateiktu pagrobto turto įvertinimu. Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia. Jie suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Kaltinamieji įsibrovę į patalpą ir užvaldę svetimą turtą įgijo galimybę neteisėtai turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo turto pardavimo faktai, todėl kaltinamųjų padarytos vagystės iš patalpos – baigti nusikaltimai.

BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 str. 2 d. nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kuomet veika padaroma bendromis kelių, baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų pastangomis. Kaltinant asmenis bendrininkavimu padarius konkrečias nusikalstamas veikas, pirmiausia būtina nustatyti tų nusikalstamų veikų sudėtį. Be to, turi būti konstatuota bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius (amžius, pakaltinamumas ir kt.), kad yra mažiausiai dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą ir supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Neatsiejamu bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma (žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais - gestais, mimika ar pan.). Konstatavus, kad šioje byloje yra nustatyta visų aukščiau išvardytų požymių visumą, galima teigti, jog M. R. ir D. B., turėdami amžių, nuo kurio atsako pagal BK 178 str., būdami pakaltinami, abu bendrai susitarę, abu įsibraunant patekę į sandėlio vidų ir iš ten pagrobę svetimą turtą, nusikalstamą veiką (vagystes iš J. B. sandėlio) padarė veikdami bendrininkų grupėje.

M. R. taip pat prisipažino, jog jis, aplinkybėse nurodytu laiku, pasikėsino pagrobti automobilį, tačiau savo ketinimo neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išsigando ateinančio žmogaus, be to, prisipažino besikėsindamas pagrobti automobilį jį apgadinęs, o po šio pasikėsinimo, tą pačią dieną, įsibrovęs į svetimą garažą kitą automobilį pagrobė. Kaltinamojo kaltę įrodančias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis I. J., ištirti nukentėjusiojo R. S. parodymai, įvykio vietos ir automobilių apžiūros protokolai, remonto darbų rašytiniai dokumentai, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Veikos kvalifikacijai (automobilio pagrobimas) neturi įtakos kaltinamojo siektas tikslas (pasivažinėti). R. S. automobilio pagrobimas - baigtas nusikaltimas, nes M. R. užvaldytu automobiliu netrukdomai neteisėtai naudojosi savo nuožiūra. Kaltinamojo M. R. bandymas pagrobti I. J. automobilį – nebaigtas nusikaltimas, tai yra pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. Kaltinamasis automobilio pagrobti nesuspėjo, nes išsigando ateinančio vyro ir pabėgo, tai yra jis nusikaltimo nebaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. I. J. turto apgadinimas – baigtas nusikaltimas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą M. R. nukentėjusiajam užkirto kelią savo turtu naudotis pagal jo funkcinę paskirtį, padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Įrodymų visuma nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. M. R. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kadangi M. R. sugadindamas 470 Lt vertės, tai yra 1 MGL viršijantį I. J. turtą - automobilio detales, pasikėsino automobilį pagrobti, jo veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas pagrobti automobilį), bei BK 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto sugadinimas), sutaptis.

Kadangi be kaltinamųjų M. R. ir D. B. visiško prisipažinimo, jų nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išnagrinėtų ir ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad M. R. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą 2010 m. kovo mėn. 1-20 dienų laikotarpyje), BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. laikotarpyje), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei 187 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimą pagrobti automobilį ir svetimo turto sugadinimą 2011 m. kovo 8 d. 19 val.), ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio pagrobimą 2011 m. kovo 8 d. 20 val.), o D. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. laikotarpyje).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas M. R. ir D. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jie kaltais prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, bei nusikalto būdami nepilnamečiais (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.

Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – M. R. teisiamas už keturias tyčines nusikalstamas veikas, veikos apysunkės ir nesunki, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos veikos baigtos, D. B. teisiamas už vieną tyčinę tęstinę baigtą apysunkę nusikalstamą veiką; atsižvelgia į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į kaltininkų asmenybes: abu nepilnamečiai, mokosi, M. R. – 2010-09-02 nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (4 epizodai) ir 187 str. 3 d. (tame tarpe už automobilio vagystę, turto iš automobilio vagystę ir už vagystes iš rakinamose patalpose stovinčių automobilių), paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21 iki 06 val. būti namuose ir mokytis, pažeidinėjantis būti nustatytu laiku namuose įpareigojimą, teistumas neišnykęs, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje su diagnoze – socializuotas elgesio sutrikimas. Policijai žinomas nuo 2001 m. (III tomas,b.l.22): 2001 m. – gėrė alkoholinius gėrimus, 2007 m. nelankė mokyklos, gėrė alkoholinius gėrimus, 2008 m. – pabėgo iš namų, pabėgo iš stovyklos ir valkatavo, rinko metalą iš rekonstrukcijos darbų teritorijos. (duomenys neskelbtini) mokyklą M. R. charakterizuoja patenkinamai, tačiau pažymėta, jog šiais mokslo metais M. laikosi duoto žodžio, nebėga iš pamokų. M. mokykloje gauna nemokamą maitinimą, aprūpinamas mokinio reikmenimis. Kaltinamojo motina ir tėvas išsituokę, abu tėvai teisti, tačiau jų teistumai išnykę, kaip nurodyta pataisos inspekcijos pažymoje - mama sūnaus elgesiu domisi, juo rūpinasi, šeimoje materialinė padėtis bloga, motina turi neįgalumą, šiuo metu nebedirba, gyvena su sugyventiniu, kaltinamojo tėvas nedirba, baustas administracinėmis nuobaudomis, įrašytas į Kėdainių PSPC įskaitą dėl alkoholio vartojimo. D. B. -neteistas, nebaustas, sveikas. Nuo 2009-04-02 iki 2010-04-03 buvo įrašytas į policiją dominančių nepilnamečių įskaitą, nes 2009-03-14 su draugais išdaužė įmonės lango stiklą. (duomenys neskelbtini) mokykla D. B. charakterizuoja neigiamai, jis įrašytas į rizikos grupės mokinių sąrašus, linkęs labai dažnai pažeidinėti mokyklos vidaus tvarkos taisykles, nesimoko, bėga iš pamokų, sukelia muštynes, nuolat lošia iš pinigų, tėvai su mokykla bendradarbiauja vangiai, šeimoje viso 5 nepilnamečiai vaikai, tėvai nedirba, sveiki, šeima neįrašyta į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, motina neteistas, nebaustas, tėvas teistas, teistumas išnykęs, 9 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už smulkų svetimo turto pagrobimą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.

Esant šioms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms: 1) M. R., atsižvelgiant į tai, kad jis iš ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės išvadų nepadarė, toliau elgėsi pažeisdamas įstatymų reikalavimus, darė analogiškas nusikalstamas veikas, teismas, siekdamas, kad kaltinamasis realiai suvoktų, kokios gali būti jo daromos nusikalstamos veikos pasekmės, jei jis neįvertins savo pasirinkto kelio klaidingumo, siekdamas jį sustabdyti, kad ateityje nepadarytų naujų nusikalstamų veikų, už padarytus nusikaltimus jam skiria sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes (BK 50 str.), jų dydžius, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nuoširdų prisipažinimą, į tai, kad nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, nustatant mažesnius, nei straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 54 str., 61 str.), bausmes subendrinant dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais (BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p.), subendrintą bausmę remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. (bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės), dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2010-09-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laiką nuo 2010-12-20 iki 2010-12-22, nuo 2011-03-17 iki 2011-06-03 (BK 66 str.), bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; 2) D. B., atsižvelgiant į jo labai jauną amžių, į tai, kad jis nebuvo teistas, tačiau atsižvelgiant ir į jį charakterizuojančius duomenis, už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką skiriant sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), jos dydį, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatant mažesnes, nei BK 48 str. 2 d. numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 54 str., 61 str.) ir kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 5 d.).

Kardomoji priemonė. M. R. šioje byloje buvo sulaikytas du kartus: nuo 2010-12-20 iki 2010-12-22 (II tomas, b.l.2,4). 2010-12-22 M. R. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijoje (II tomas, b.l.139, 140). Vėl įtarus nusikalstama veika M. R. buvo sulaikytas 2011-03-17 (II tomas, b.l.53,54). 2011-03-18 M. R. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 15 parų, skaičiuojant nuo 2011-03-17 (II tomas, b.l.145). 2011-03-31 M. R. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2011-04-01 (II tomas, b.l.149). 2011-04-29 suėmimas M. R. pratęstas dviejų mėnesių laikui, skaičiuojant nuo 2011-05-01 (III tomas, b.l.84-85). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, turi neišnykusį teistumą, būdamas laisvėje pažeidinėjo nuosprendžiu jam paskirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, šioje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės metu padarė kitą nusikalstamą veiką (apysunkę), už kurią šioje byloje pripažįstamas kaltu, M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. B. šioje byloje sulaikytas nebuvo. 2011-01-05 D. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b.l.131,132). D. B. paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civiliniai ieškiniai. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. J. byloje pareiškė galutinį 800 Lt dydžio civilinį ieškinį, J. B. pareiškė galutinį 7970 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. S. civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Abu kaltinamieji su civiliniais ieškiniais sutiko. Kaltinamojo D. B. įstatyminiai atstovai ir civiliniai atsakovai su J. B. civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodant, kad sutiktų atlyginti 1000 Lt dydžio civilinį ieškinį. Kaltinamojo M. R. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė D. R. su I. J. ir J. B. civiliniais ieškiniais sutiko visiškai, jų dydžių neginčijo.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. J. ir J. B. civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Turtinė žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais ar liudytojų parodymais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 str. 1 d.). Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad I. J. dėl kaltinamojo M. R. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Didžioji žalos dalis be nukentėjusiojo parodymų įrodyta ir rašytiniais įrodymais, tai yra remonto darbų užsakymo lapu ir kvitu (II tomas, b.l.41,42), iš kurių matyti, jog I. J. užsakymu remontuotos jo automobilio dalys, kurios atitinka kaltinime nurodytas M. R. apgadintas automobilio dalis, ir remonto darbai kainavo 750 Lt. I. J. nurodė, kad nulaužtos durelių rankenėlės kaina - 50 Lt. Automobilio detalių apgadinimų faktas, tame tarpe ir dėl nulaužtos rankenėlės, konstatuotas ir įvykio vietos apžiūros procesinio veiksmo metu, kaltinime nurodytų automobilio dalių apgadinimus pripažino ir kaltinamasis M. R.. Kaltinamasis ir jo įstatyminė atstovė civilinė atsakovė civilinio ieškinio dydžio neginčijo. Kadangi I. J. ieškinys pagrįstas nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymais, paminėtais rašytiniais įrodymais, žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ignui Jankauskui iš kaltinamojo M. R., subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų D. R. ir A. R., priteisiant 800 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad J. B. dėl kaltinamųjų M. R. ir D. B. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Faktas, kad buvo pagrobtas J. B. kaltinime nurodytas turtas įrodytas abiejų kaltinamųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ištirtais liudytojo V. V. parodymais. Dėl pagrobto turto kiekio ir rūšies ginčo nėra. Kaltinamieji pagrobto turto įvertinimo neginčijo, su civiliniu ieškiniu sutiko. Pagrobto turto įvertinimo neginčijo ir kaltinamojo M. R. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė, kuri su civiliniu ieškiniu taip pat sutiko. Tačiau su turto įvertinu teisiamojo posėdžio metu nesutiko kaltinamojo D. B. įstatyminiai atstovai ir civiliniai atsakovai Deivis ir N. B., nors ikiteisminio tyrimo metu susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga jokių pastebėjimų dėl pagrobto turto vertės neišreiškė. Kaltinamojo D. B. įstatyminiai atstovai ir civiliniai atsakovai nurodė, kad nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jo pagrobto turto vertę, todėl nėra aišku remianti kuo nukentėjusysis J. B. įvertino, ypač kalbant apie įrenginius, savo pagrobtą turtą, o skaičiuojant pagal metalo supirkimo kainas pagrobto turto vertė yra nedidelė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinių atsakovų reikalaujami dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Laikantis proceso normų apklaustų asmenų, kaip šiuo atveju nukentėjusiojo J. B., parodymai - viena iš įrodymų rūšių. Dažnu atveju asmuo, įgijęs tam tikrą daiktą, turtą, sumokėjęs už paslaugą, neturi pareigos, nemato reikalo ar nesusigaudo turintis surašyti rašytinius pirkimo dokumentus ar juos išsaugoti, todėl netenkinti ieškinio vien dėl to, kad nėra pateikti turto vertę įrodantys dokumentai, būtų neteisinga. Svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamųjų kaltais veiksmais. Jeigu nuostolių dydžio negalima tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Išanalizavęs turimą medžiagą teismas jau padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. parodymais, kuriuos patvirtino ir patys kaltinamieji. Nukentėjusysis nurodė, jog išrinkti ir pagrobti plakimo bei vaflių kepimo įrenginiai buvo profesionali įranga, kurią jis naudojo vykdydamas savo individualią konditerijos gaminių gamybos veiklą. Kadangi individualios įmonės veiklą sunkmečiu sustabdė, įrenginius iš nuomojamų patalų pervežė ir pastatė į savo sandėlį (duomenys neskelbtini). Tvirtino, jog abu nenaujus paminėtus įrenginius pirko prieš kokius 3 metus pagal skelbimus laikraščiuose, mokėjo grynais pinigais, jokių pirkimo-pardavimo sutarčių su pardavėjais nesudarė, mano, jog ir neprivalėjo. Kadangi už plakimo įrenginį mokėjo 5000 Lt, o už vaflių kepimo įrangą mokėjo 10000 Lt, pagrobtą turtą šioje byloje įvertino atsižvelgdamas į to turto nusidėvėjimą jam turtu naudojantis. Tvirtino, kad tai nebuvo savadarbiai įrenginiai. Nurodė, jog nauji panašios paskirties profesionalūs įrenginiai kainuoja nuo 36 000 iki virš 40 000 Lt. Įrenginiai buvo iš nerūdijančio plieno ir aliuminio. Įrenginių atstatyti nebeįmanoma, o iki tol įrenginiai buvo veikiantys. Kadangi teismas pasisakė, kad neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, dar kartą pasisakoma, jog nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo parodymais dėl turto įvertinimo. Akivaizdu, jog civilinio atsakovo aiškinimas, kad vertinant turėtų būti atsižvelgiama į metalo kainas, nepagrįstas, nes pagrobtas turtas negali būti laikomas metalo laužu. Patys kaltinamieji pripažino, jog jie išardė įrenginius ir juos pardavė dalimis, tai yra jie patys turtą pavertė metalo laužu. Jokių duomenų, kad turtas iki tol būtų buvęs netinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra. Todėl nukentėjusysis pagrįstai turtą vertino daiktų, turinčių tikslinę paskirti ir galimų pagal tą paskirtį naudoti, kainomis, o ne metalo laužo kainomis. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ir kiti kaltinime nurodyti daiktai (kabelis, talpos, puodai) būtų buvę netinkami naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, o būtų buvę tinkami tik metalo laužui.

BPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas rungimosi principas, garantuojantis kaltinimo ir gynybos šalims bylos nagrinėjimo teisme metu lygias procesines teises. Pagal BPK 98 straipsnį kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, civilinis atsakovas, gynėjas, gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką pateikti įrodymus leidžiama bet kurioje proceso stadijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-191/2005). Nei su turto įvertinimu teisiamojo posėdžio metu nesutikę kaltinamojo D. B. įstatyminiai atstovai ir civiliniai atsakovai, nei baigiamosiose kalbose dėl turto įvertinimo abejones kėlę abiejų kaltinamųjų gynėjai, teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kurie būtų leidę suabejoti nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo J. B. parodymų patikimumu bei jo pateiktu pagrobto turto įvertinimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad kaltinime nurodytas turto įvertinimas teismui abejonių nekelia, J. B. ieškinys pagrįstas nukentėjusiojo, kaltinamųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, žalos dydis, atsižvelgiant į pagrobto turto specifiką, paskirtį - realus, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl teismas daro išvadą, kad ieškinys turi būti tenkintinas visiškai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. iš kaltinamųjų M. R., subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų D. R. ir A. R., bei D. B., subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų D. B. ir N. B., priteisiant 7970 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai. Byloje išimti kaltinamojo M. R. rūbai: striukė, kelnės, batai, pirštinės, saugomi Kėdainių rajono policijos komisariate (II tomas, b.l.130, 2011-04-12 kvitas Nr. 011438), M. R. pareiškus norą juos atsiimti, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini M. R. arba jo įstatyminei atstovei motinai D. R., gyv. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą 2010 m. kovo mėn. 1-20 dienų laikotarpyje), BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. laikotarpyje), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei 187 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas pagrobti automobilį ir svetimo turto sugadinimas 2011 m. kovo 8 d. 19 val.), ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio pagrobimas 2011 m. kovo 8 d. 20 val.), ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą 2010 m. kovo mėn. 1-20 dienų laikotarpyje) - 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. laikotarpyje) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti automobilį 2011 m. kovo 8 d. 19 val.) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme: pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį (svetimo turto sugadinimas 2011 m. kovo 8 d. 19 val.) - 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (automobilio pagrobimas 2011 m. kovo 8 d. 20 val.) – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei BK 187 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas pagrobti automobilį ir svetimo turto sugadinimas 2011 m. kovo 8 d. 19 val.), esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., subendrintą bausmę subendrinti su 2010 m. rugsėjo 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į nepilnamečių pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-06-03.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-12-20 iki 2010-12-22, nuo 2011-03-17 iki 2011-06-03.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. laikotarpyje), ir nuteisti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p. ir 5 p., D. B. bausmės atlikimo metu įpareigoti: nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose ir mokytis, bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išaiškinant, kad D. B. negali be teismo ar bausmės vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamosios vietos, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. R., subsidiariai jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų D. R. ir A. R., 800 Lt (aštuonis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo I. J. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo M. R., subsidiariai jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų D. R. ir A. R., ir kaltinamojo D. B., subsidiariai jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų N. B. ir D. B., 7970 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. B. naudai.

Daiktinius įrodymus – kaltinamojo M. R. rūbus: striukę, kelnes, batus, pirštines, saugomus Kėdainių rajono policijos komisariate (2011-04-12 kvitas Nr. 011438), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. R. arba jo įstatyminei atstovei motinai D. R., gyv. Sodų g. 22-541, Kėdainiai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė