Kauno apygardos teismo sprendimas

Teisėja: Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00726-2011-5

N U O S R E N D I S

2012 m. vasario 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistojo R. S. gynėjui-advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284str. 2 d. 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda; pagal LR BK 290 str.- 20 MGL ( dviejų tūkstančių šešių šimtų litų ) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63str. 1d., 4d. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 30 MGL dydžio (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal LR BK 284 str. 2 d. nuteistas už tai, jog 2011m. liepos 9 d. apie 6.00 val. viešoje vietoje- kazino patalpose Laisvės al. 93 Kaune, elgdamasis įžūliai, kazino klientų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, triukšmavo, necenzūriniais žodžiais išplūdo jį bandžiusį sudrausminti saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ darbuotoją R. R. ir šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis nuteistas pagal LR BK 290 str. už tai, kad 2011-07-09 apie 6.30 val., būdamas sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą, Kaune Laisvės al., prie pastato Nr. 93, praeivių akivaizdoje, vežamas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą bei pristatytas į jį, spjaudėsi, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius bei garbę ir orumą žeminančius žodžius Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės I-ojo būrio patrulių D. B. ir A. J. atžvilgiu, įžeidė šiuos viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis.

Apelianto nuomone, teismas kaltinamajam paskyrė per švelnią bausmę, kadangi nekonstatavo nusikaltimų recidyvo, į kurį, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, būtina atsižvelgti. R. S. teistas aštuonis kartus, tyčines veikas padarė neišnykus teistumui. Apelianto nuomone, įvertinus R. S. ankstesnius teistumus bei tai, kad teistumas jam neišnykęs, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turėjo skirti nuteistajam griežtesnę ir su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. S. gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus ir nuteistojo R. S. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai. Tačiau apylinkės teismas neteisingai paskyrė jam bausmes už nusikalstamas veikas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR 328 str. 2 p.).

Pagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl nepripažintos R. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės-veikos padarymo apsvaigus nuo alkoholio. Viena iš BK 60 str. 1 d. numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis R. S. nuosekliai tvirtino, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas įtakojo jo elgesį. Tai, kad R. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, savo parodymuose patvirtino ir liudytojas R. R.. Taigi, akivaizdu, kad nusikalstamų veikų padarymą įtakojo R. S. apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos neteisėtam jo elgesiui, todėl ši aplinkybė turėjo būti teismo įvertinta ir pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Į ją teismas turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas R. S. už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 2 d. ir 290 str. paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Skirdamas bausmes, teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertinti šio straipsnio 2 dalyje išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovautis BK 61 str. nuostatomis ir atsižvelgti į byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimą, kitų nurodytų aplinkybių, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį.

Nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys. Nuosprendyje išdėstęs bausmės skyrimo motyvus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai R. S. gali būti pasiekti neskiriant jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę, todėl už abi nusikalstamas veikas skyrė jam baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo pozicija sutikti negali.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d., kur išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę LR BK 41 str. aspektu, atsižvelgus į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, yra pagrindas išvadai, jog R. S. paskirta aiškiai per švelni bausmės rūšis. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino visas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, dėl ko parinko neteisingą, bausmės tikslų neatitinkančią bausmės rūšį. Nors R. S. ir padarė veikas, kurios nepriskiriamos sunkiems nusikaltimams- baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas jau devintą kartą, veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus vos 4 mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų. Visi jo ankstesni teistumai yra už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, todėl jis laikomas recidyvistu. Būtina atsižvelgti, kad nuteistasis yra ne kartą baustas ir administracine tvarka. Tai, kad R. S. sistemingai daro teisės pažeidimus, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, apibūdina jį kaip asmenį, nenorintį gyventi pagal visuomenėje pripažintas normas, kaip pavojingą visuomenei asmenį. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus neigiamą nuteistojo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. S. turi būti paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Tik tokia bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju, pripažinus R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikalstamų veikų padarymą apsvaigus nuo alkoholio, laikant jog tai turėjo įtakos šių veikų padarymui, įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, nuteistajam skirtinos mažesnės bausmės, nei įstatymų sankcijose numatytų bausmių vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti:

R. S. už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 2 d. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę; už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 290 str. paskirti 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.