- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-2225-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16792-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1144-955/2015 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, trečiasis asmuo A. J., institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1666-435/2007, buvo nutraukta ieškovės G. K. ir atsakovo G. K. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (1 t. 10-13 b. l.). Minėtu teismo sprendimu šalių nepilnametės dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo dukters išlaikymui priteista nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. kovo mėnesio – po 50 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki dukters pilnametystės – po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Šalies argumentai
Ieškovė G. K. 2014 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi ieškiniu į teismą ir patikslinusi reikalavimus prašė: 1) padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai M. iki 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja; 2) nustatyti priverstinę hipoteką G. K. priklausančiam turtui – 976/1953 dalims 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad nuo išlaikymo vaikui priteisimo padidėjo jo poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ir ugdymui, dėl ko ieškovės gaunamų pajamų ir atsakovo teikiamo 57,92 Eur išlaikymo nepakanka vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui. Kadangi atsakovas gera valia prie padidėjusių dukters poreikių tenkinimo neprisideda, kurį laiką išlaikymo iš viso neteikė, dėl ko susidarė 789,08 Eur išlaikymo įsiskolinimas, ieškovės nuomone, atsirado pagrindas iki dukters pilnametystės taikyti atsakovo turtui priverstinę hipoteką, nes tokiu būdu bus apginti nepilnametės dukters interesai ir vaikas neliks be išlaikymo.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo, kad išlaikymo dydis nepilnametei dukrai Milgintai būtų padidintas iki 116 Eur per mėnesį. Nurodė, kad dirba statybose darbų vykdytoju, tačiau gauna minimalias 300 Eur dydžio pajamas, kurių nepakaktų ieškovės prašomam išlaikymo padidinimui, nes, nutraukus santuoką su ieškove, jam 2014 m. balandžio 28 d. su trečiuoju asmeniu A. J. gimė dar viena dukra V., kurios išlaikymui atsakovas skiria 100 Eur. Todėl mano, kad abiejų dukrų išlaikymui skiriamų lėšų dydis turėtų būti panašus. Ieškovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos jo turtui nustatymo prašė atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė neįrodė tokios priemonės taikymo būtinumo ir tam nėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu nustatytą nepilnametei M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, padidindamas jį iki 144,81 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. rugsėjo 11 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirdamas įstatyminę nepilnametės dukters M. atstovę G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.
Nustatė 976/1953 dalims 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priverstinį įkeitimą (hipoteką) priteisto nepilnametei dukrai M. K. (po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. rugsėjo 11 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo įvykdymo užtikrinimui, hipotekos kreditoriumi paskirdamas nepilnametę M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pažymėdamas, kad priverstinis įkeitimas (hipoteka) nustatomas iki visiško prievolės įvykdymo.
Įpareigojo ieškovę G. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 31,28 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 28 euro centus) už hipotekos įregistravimą į pasirinktą Centrinės hipotekos įstaigos (kodas 188692535) sąskaitą: „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); arba AB SEB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). (Mokėjimo paskirties lauke įrašyti paskirtį „už hipotekos įregistravimą“ bei skolininko duomenis (fizinio asmens kodą, vardą ir pavardę) ir pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.
Nusprendė perduoti duomenis apie priverstinės hipotekos įregistravimą Centrinės hipotekos įstaigos Hipotekos registrui, ieškovei pateikus įrodymus, kad 31,28 Eur atlyginimas už hipotekos įregistravimą apmokėtas, ir skubiai informuoti VĮ „Registrų centras“, kad civilinėje byloje Nr. 2-1144-955/2015 pareikšti reikalavimai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – 976/1953 dalis 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisė iš atsakovo G. K. ieškovei G. K. 641 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 16,07 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinai pakeistą 2007 m. rugsėjo 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1666-435/2007 priteisto iš atsakovo G. K. išlaikymo dydį M. K. nuo 57,92 Eur (200 Lt) iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1666-435/2007) buvo nutraukta ieškovės G. K. ir atsakovo G. K. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir mažamečiam vaikui priteistas išlaikymas – nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. kovo mėnesio po 50 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki vaiko pilnametystės – po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteistas išlaikymas buvo mokamas iki 2015 m. sausio 1 d., paskutinė 57,92 Eur dydžio įmoka sumokėta 2015 m. kovo 2 d., priimant teismo sprendimą susidarė 789,08 Eur išlaikymo įsiskolinimas (t. 1, b. l. 10-13, 180). Teismas pažymėjo, kad šalių dukrai M. išlaikymas buvo priteistas kai vaikui buvo dveji metai, todėl akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus 8 metams, su vaiko amžiumi išaugo ir jo poreikiai. Vertindamas ieškovės pateiktą vaiko poreikių detalizuotą išlaidų lentelę (t. 1, b. l. 4-5), teismas nurodė, kad mergaitė mokosi Kauno Vyturio katalikiškoje mokykloje 3 klasėje, iš esmės sveikatos problemų neturi, vaikas papildomai ugdomas – lanko baseiną ir tinklinį, treniruotės mokamos (t. 1, b. l. 22, 57, 95, 165 b. l.). Kad vaiko poreikiai padidėję pripažino ir pats atsakovas, sutikdamas teikti dukters išlaikymui kas mėnesį po 116 Eur, dėl ko, teismo vertinimu, ginčas tarp šalių vyksta tik dėl 28,81 Eur. Pabrėžęs, kad kalba eina ne apie ieškovės vaiko poreikiams išleidžiamą sumą, o jo poreikiams būtiną išlaikymo sumą, t. y. pinigų sumą, kurią abiems tėvams teikiant būtų galima patenkinti protingus vaiko poreikius, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas 144,81 Eur dydžio išlaikymo dydis iš esmės atitinka bylos aplinkybes, yra protingas, neišdidintas ir neprieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytam teisiniam reguliavimui. Pažymėjęs, kad nors galiojantis įstatymas ir nenumato minimalių bei maksimalių išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą, nes pagal kasacinio teismo praktiką paprastai pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, pripažįstamos išlaidos, siekiančios 1 MMA (minimalią mėnesinę algą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, sutikdamas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, kad neįmanoma apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visų vaiko poreikiams reikalingų išlaidų, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai gali būti didesni, kitą mažesni, teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai geriau yra žinomi ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, o ne atsakovui, kuris su vaiku nebendrauja, be to, kaip nurodė teismas, ieškovė į būtinų išlaidų lentelę neįtraukė labai daug ir kitų išlaidų, susijusių su vaiko poreikiais, pvz.: skalbimo priemonių, rankšluosčių, patalynės, baldų ir kt. Remiantis nurodytu, atsižvelgdamas į vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, ekonominę šalies situaciją, į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti padidintas išlaikymo dydis (144,81 Eur per mėnesį) yra pagrįstas ir atitinka augančio vaiko poreikius. Vertindamas šalių galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui, teismas pažymėjo, kad nutraukiant santuoką šalys jokio registruotino turto neturėjo, ieškovė dirbo ir gavo darbines pajamas, atsakovas tuo metu oficialiai nedirbo ir oficialių darbinių pajamų neturėjo. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „Verteksas“ 0,25 etato (1 t. b. l. 20), šiltuoju sezonu užsiima vaisių bei daržovių prekyba turguje (1 t. b. l. 18-19, 169-170, 192-193), taip pat papildomai užsidirba tvarkydama namus. Šiltuoju sezonu metu ji uždirba apie 1000 Eur, šaltuoju metu – apie 500 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė augina iš pirmosios santuokos dar vieną dukrą G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra neįgali, o išlaikymas jai teikiamas iš Vaikų garantinio fondo (t. 1, b. l. 15). Nekilnojamojo ir brangaus kilnojamojo turto ieškovė neturi ir gyvena su vaikais jos tėvui V. N. nuosavybės teise priklausančiame bute. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad ji pagerėjo, nes atsakovas po santuokos nutraukimo pradėjo dirbti ir gauti nuolatines pajamas, įgijo nekilnojamąjį turtą (dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo), turi transporto priemonę. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl pasunkėjusios turtinės padėties, kiek tai susiję su kitais kreditoriais, iš kurių atsakovas skolinosi pinigines lėšas, ir jo pareiga išlaikyti kitą mažametę dukrą V., gim. (duomenys neskelbtini), nes atsakovo veiksmai (neveikimas) patvirtina, kad jis nesistengia susirasti labiau apmokamo darbo, realizuoti turimą turtą ir taip įvykdyti prievoles kreditoriams, dėl ko sprendė, kad atsakovas galimai turi ir kitą (neoficialų) pajamų šaltinį. Pažymėjo, kad šeimos bylose įrodinėjimo tikslas yra nustatyti materialiąją, o ne formaliąją tiesą. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi ar kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Dėl priverstinio turto įkeitimo (hipotekos).
Teismas sprendė, kad atsakovas savo pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą vykdo nesistemingai, pats pripažino, kad per pusę metų teikė vaikui išlaikymą tik vieną kartą, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Šalių nepilnametė duktė yra patvirtinusi, kad atsakovo labai pasiilgsta, tačiau jis su vaiku nebendrauja, nepasveikina per šventes, nepaskambina, prieš tris savaites pamatęs parduotuvėje net nepriėjo, nepasisveikino. Pažymėjo, kad atsakovo oficialiai gaunamos pajamos nedidelės, o jo realių pastangų gauti didesnes pajamas teismas nenustatė. Be to, atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklypą ketino parduoti, tačiau nepavyko. Atsižvelgdamas į teisinį šio klausimo reglamentavimą, atsakovo požiūrį į savo, kaip tėvo pareigų atlikimą, vaiko išlaikymą, nesistemingą išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą, realias atsakovo pastangas gauti didesnes pajamas, jo turtinę padėtį, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu ir siekdamas užtikrinti išlaikymo pareigos nepilnamečiui vaikui įvykdymą sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovo turtui – 976/1953 dalims 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką).
Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo turtui nustatytas priverstinis įkeitimas (hipoteka), ir šioje dalyje ieškinį atmesti; kitoje dalyje (dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo) teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą M. K. išlaikymą nuo 144,81 Eur iki 100 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliantas pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, jog apeliantas (atsakovas) po santuokos nutraukimo, 2014 m. balandžio 28 d. susilaukė su trečiuoju asmeniu A. J. dar vieno nepilnamečio vaiko – V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad vaikų lygybės principas reiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Pažymi, kad kitai apelianto nepilnametei dukrai V. K. jis teikia 100 Eurų išlaikymą pagal nepilnamečio vaiko tėvų pasirašytą ir teismui pateiktą tvirtinti sutartį. Kauno apylinkės teismo išvados, kad 1 metų ir 10 metų vaiko poreikiai žymiai skiriasi nuo vyresnio vaiko poreikių yra visiškai nepagrįstos ir prieštarauja tiek teisiniam šio klausimo reglamentavimui, tiek suformuotai teismų praktikai, nes tokiu būdu yra pažeidžiamas vaikų lygiateisiškumo principas. Kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės nepakito, o apelianto (anot paties atsakovo) – akivaizdžiai pablogėjo, t. y. apeliantas įgijo pareigą teikti išlaikymą dar vienam nepilnamečiam vaikui, kad nepilnamečio vaiko M. poreikiai iš esmės nepakito, kad įgijęs nekilnojamąjį turtą atsakovas kartu įgijo ir kreditorius bei papildomus finansinius įsipareigojimus, apelianto nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir padidinti skiriamą dukrai Milgintai išlaikymo dydį iki 148,81 Eurų. Mano, kad nepilnametės dukters poreikiai gali būti pilnai patenkinti teikiant jai 100 eurų išlaikymą, kuris atitiktų ir vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
2. Dėl turto priverstinio įkeitimo (hipotekos). Apelianto vertinimu, sisteminė CK 3.197, 4.178, 5.71 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), toks asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turėtų įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą. Apelianto nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė hipotekos taikymo būtinumą lemiančių aplinkybių. Pagal teisminę praktiką, priverstinė hipoteka nustatoma tuo atveju, jei vaiko tėvas vengia mokėti priteistą išlaikymą, atlieka veiksmus, kuriais perleidžia turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ar atlieka kitus veiksmus, kurie apsunkina išieškojimą iš tėvo, privalančio mokėti išlaikymą vaikui. Tuo atveju, jei privalantis išlaikyti vaiką tėvas pripažįsta pareigą išlaikyti vaiką, yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, tokiu atveju pripažįstama, kad nėra būtinumo taikyti priverstinę hipoteką tėvo – skolininko turtui. Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigė ir pripažino pareigą išlaikyti vaiką, yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką jo turtui. Anot atsakovo, teismui pateikta antstolio pažyma patvirtina faktą, kad jokio įsiskolinimo, susijusio su nepilnamečio vaiko išlaikymu, nėra. Be to, žemės sklypas, kuriam teismas taikė hipoteką, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. G., A. G. ir apeliantui G. K., tarp paminėtų asmenų nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, žemės sklypas neatidalintas, minėti asmenys dalyvaujančiais byloje asmenimis nepatraukti, dėl ko priverstinio įkeitimo (hipotekos) taikymas akivaizdžiai pažeistų trečiųjų asmenų, kuriems priklauso 977/1953 dalys žemės sklypo, teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl minėtos turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Todėl visiškai pagrįsta teismo išvada, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjus beveik aštuoneriems metams, kai ženkliai išaugo nepilnametės M. poreikiai maistui, aprangai, lavinimui ir pramogoms, kad nuo 2007 metų pasikeitus šalies ekonominei padėčiai ir smarkiai pakilus mokymosi priemonių, užklasinės veiklos, maisto kainoms, teismo priteisto išlaikymo po 57,92 eurus (200 LT) kas mėnesį mokamų išmokų nepilnamečiam vaikui neužtenka. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad dukters M. poreikiai pilnai bus patenkinti, teikiant jai 100 eurų išlaikymą, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats apeliantas sutiko mokėti dukters išlaikymui didesnį, t. y. 116 eurų išlaikymą, o apelianto pasvarstymai apie dukters poreikius ir jų tenkinimui reikalingą lėšų dydį yra niekuo nepagrįsti, nes apeliantas vengia bendrauti su savo dukra, todėl natūralu, kad tikrųjų jos poreikių ir nežino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto turtinė padėtis nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimo priėmimo pagerėjo, jis yra įgijęs vertingo nekilnojamojo turto, automobilį, gauna nuolatines pajamas. Nors atsakovas ir teigia, kad jo materialinė padėti yra sunki, tačiau vertinant atsakovo elgesį ir byloje surinktus įrodymus akivaizdu, jog atsakovas savo tikrąsias pajamas ir pajamų šaltinius slepia. Apeliantas tik po keleto teismo įpareigojimo pateikė išrašus iš VĮ „Registrų centras“, iš kurių ir paaiškėjo aplinkybė, jog jis yra įgijęs vertingo nekilnojamojo turto, nors iki tol aiškino, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas neįvykdė kito teismo įpareigojimo ir nepateikė duomenų apie bankuose turimas santaupas. Toks atsakovo elgesys, kai sąmoningai nepateikiami duomenys apie visą turtą, vertintinas kaip bandymas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Todėl akivaizdu, kad gaudamas minimalų darbo užmokestį atsakovas negalėjo įgyti minėto turto.
2. Dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti priverstinę hipoteką apelianto turtui yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Šiuo atveju teismas pagrįstai prioritetiniais pripažino nepilnamečio vaiko interesus, nes iš atsakovo elgesio akivaizdu, kad jis vengia pareigos išlaikyti vaiką, dėl ko buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir ko pasėkoje ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolius. Šios aplinkybės ne tik liudija, kad vaiko interesai buvo pažeidinėjami, tačiau sudaro ir pagrįstą manymą, kad atsakovas ir ateityje vengs išlaikyti nepilnametę dukrą. Tuo tarpu atsakovo teiginiai, jog išlaikymą pastarasis dukrai teikė yra nepagrįsti. Pažymi, kad atsakovas daugelį metų išlaikymą nepilnametei dukrai teikė nereguliariai. Ir tik po to, kai ieškovė byloje pareiškė papildomą reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, atsakovo elgesys pasikeitė ir pastarasis vėl pradėjo mokėti išlaikymą, tačiau tai darė ne geranoriškai, o siekdamas išvengti priverstinės hipotekos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra M., gim. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu sukako 10 metų, o pirmasis išlaikymas jai buvo priteistas 2007 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu, t. y. sulaukus vaikui 2 metų amžiaus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo (su nurodyta išvada sutiko ir atsakovas), kad mergaitės poreikių tenkinimui priteisto 200 Lt (57,92 Eur) išlaikymo nepakanka pasikeitusiems vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009, teigia, kad 2014 m. balandžio 28 d. gimus dar vienai jo dukrai V., jam atsirado pareiga išlaikyti ir teikti pagal susitarimą 100 Eur dydžio išlaikymą dar vienam vaikui, dėl ko ieškovės prašomas išlaikymo padidinimas negali viršyti antrajam vaikui nustatyto jo dydžio. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.
Visų pirma, apelianto paminėta kasacinio teismo civilinė byla Nr. 3K-3-331/2009 skiriasi nuo nagrinėjamos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas, tą daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste ir siejamas tik su tuo kontekstu, nes šis aiškinimas, kaip minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereguliuoja. Be to, minėtoje kasacinio teismo byloje nėra suformuluotos taisyklės, kad išlaikymo dydis visiems vaikams turi būti vienodas. Priešingai, teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad įgyvendinant pareigą išlaikyti visus vaikus, tai turi būti daroma derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes. Gautos vaikų išlaikymui sumos, turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Taigi, žymus vaiko poreikių ir skyrium gyvenančių vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimas sudaro pagrindą peržiūrėti priteistą išlaikymo dydį ir nedraudžia nukrypti nuo lygių principo. Kita vertus, pareiškėjui manant, kad išlaikymo dydis turi būti vienodas visiems vaikams, jam nedraudžiama susitarti su trečiuoju asmeniu dėl didesnio išlaikymo kitam atsakovo mažamečiui vaikui V..
Antra, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su atsakovo turtinės padėties pasikeitimu bei jo naujaisiais kreditoriais, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant ją su 2007 metais, kai buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai M., iš esmės pagerėjo. Teisėjų kolegija, pritardama tokioms pirmosios instancijos išvadoms, kurios pagrįstos byloje surinktų įrodymų viseto įvertinimu, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas teigia apie savo turtinės padėties pablogėjimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįsti teisiniai argumentais (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Trečia, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus apie vienokį ar kitokį tam tikros rūšies išlaidų dydį, kuris neva galėtų užtikrinti vaiko poreikius, nes atsakovas nedalyvauja savo dukters M. auklėjime, taigi ir realių jos poreikių nežino. Todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais ir vertinti kaip atsakovo siekis kiek galima mažiau prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo.
Ketvirta, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 325 Eur, o išlaikymas iš atsakovo padidintas iki 144,81 Eur, taigi yra mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 162,50 Eur dydžio kriterijaus. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.
Penkta, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas nepateikė visų jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra sutikęs teikti savo antrajai dukrai V., gim. (duomenys neskelbtini), 100 Eur dydžio išlaikymą, o teismo posėdyje sutiko, kad išlaikymas dukrai M. būtų padidintas iki 116 Eur, sprendžia, kad atsakovo tikroji finansinė padėtis yra galimai geresnė už oficialiai deklaruojamą padėtį, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad ieškovas yra pajėgus mokėti dukters M. išlaikymui 144,81 Eur dydžio išlaikymą.
Apibendrinant tai, kad nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl panaikinti arba pakeisti šią teismo sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos)
LR CK 3.197 straipsnyje numatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo reikalavimams užtikrinti, turėtų įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas - įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (CPK 178, 185 straipsniai). Sutiktina ir su kitu apelianto teiginiu, kad nagrinėjamu atveju pagrindas taikyti priverstinę hipoteką būtų tuomet, jei teismas nustatytų, kad atsakovas vengė mokėti priteistą išlaikymą savo vaikui, atliko veiksmus, kuriais perleido turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, ar atliko kitus veiksmus, kurie apsunkina išieškojimą iš tėvo, privalančio mokėti išlaikymą vaikui. Nagrinėjamo ginčo atveju nei viena iš paminėtų aplinkybių nebuvo nustatyta, ir priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba ir gauna pastovias darbo pajamas, iki užvedant ieškovei šią bylą išlaikymą mokėjo, o išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas (t. 2, b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki 2015 m. sausio 1 d. (taigi ir užvedus bylą teisme) mokėjo 2007 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu priteistą 200 Lt dydžio išlaikymą, 789,08 Eur skolos susidarymo aplinkybės (t. 1, b. l. 180) nebuvo nustatytos, o ieškovės argumentai apie nesavalaikį priteisto išlaikymo mokėjimą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nebuvo patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti priverstinį turto įkeitimą, dėl ko apelianto reikalavimas panaikinti šią teismo sprendimo dalį laikytinas pagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, taikomas išlaidų atlyginimo proporcingumo principas kaip tai numato CPK 93 straipsnio 2 dalis. Nurodytos taisyklės taikomos ir išlaidoms advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). CPK 93 straipsnio 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus (panaikinus sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos ir palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo), spręstina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. visų jos reikalavimų.
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 641 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 600 Eur – atstovavimo išlaidos, 41 Eur – žyminis mokestis už papildomą reikalavimą dėl priverstinės hipotekos (t. 1, b. l. 25, 98, 164, 182); apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 250 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 66). Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme patirta 6,14 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 2,90 Eur teismo išlaidų, iš viso: 9,04 Eur. Atsakovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (t. 2, b. l. 50-51), dėl ko bylinėjimosi išlaidos valstybei apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, <...>, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Tokios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. kovo 26 d. advokatų tarybos nutarimu ir 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 125 Eur tokių išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 425 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis). Valstybei iš ieškovės priteistina 4,52 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėju kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 976/1953 dalių 0,1953 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio atsakovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priverstinio įkeitimo (hipotekos), taikyto priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. K. (po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. rugsėjo 11 d.) iki dukters pilnametystės) įvykdymo užtikrinimui, hipotekos kreditoriumi paskiriant nepilnametę M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir informuoti apie tai Centrinę hipotekos įstaigą ir VĮ „Registrų centras“.
Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovei G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti valstybei iš ieškovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,52 Eur (keturis eurus 52 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, sumokant šias išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.