Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-62 netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.

2. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi A. G. apeliacinis skundas buvo atmestas ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendis įsiteisėjo.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 58-62 nutarė netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi skundą atmetė.

4.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nusikaltimams būdingas finansinės naudos modelis (vagystė, disponavimas narkotinėmis medžiagomis), nusikaltimai sunkėja, anksčiau teistas keturis kartus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis išreiškė norą dirbti, tačiau nedirba, nes nėra jo norimos darbo vietos. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtinais sunkumais nepasižymi, jis nebaustas, bet ir neskatintas.

4.2. Iš socialinio tyrimo išvados, asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, tačiau tai tik sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismas nutartyje sprendė, jog nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių vertinimą linkęs labiau analizuoti iš savo individualių poreikių prizmės, gali būti lankstus bei priimti kitokią nuomonę ar keisti savo požiūrį tik tam tikru laipsniu, vis dar išlieka nuteistojo aukštojo pasitikėjimo savimi lygis, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai. Socialinio tyrimo metu konstatuotos išvados sudarė pagrindą teismui abejoti sėkminga nuteistojo resocializacija laisvėje. Iki įkalinimo nuteistojo netinkamas, socialumo stokojantis gyvenimo būdas turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistojo praeities elgesys laisvės atėmimo vietoje suponuoja prielaidą apie nepakankamą A. G. gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis reiškia pritarimą visuotinai priimtinoms taisyklėms, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbą, palankiai vertina discipliną, tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį. Vis dar stebimas polinkis su nusikalstamumu sietinus poreikius vertinti paviršutiniškai, dalį atsakomybės perkelti išoriniams veiksniams. Nors interviu metu geba analizuoti nusikalstamą veiką nulėmusias priežastis, priežastinius ryšius, tačiau prioritetą teikia savo paties interesams ar poreikiams.

4.3. Apylinkės teismas sprendė, jog Komisijos sprendimas nėra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas sutiko su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nutartyje konstatuota, kad pritaikius lygtinį paleidimą, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

5. Pateiktu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 58-62 ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad teismo nutartis yra neobjektyvi, priimta visapusiškai neįvertinus reikšmingų aplinkybių, joje tik pakartoti Komisijos nutarime išdėstyti faktai, nepateikta savarankiška analizė. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 109 straipsnio 1 daliai, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytiems bausmės tikslams. Pasak nuteistojo, sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo nebuvo įvertinta tai, kad jis turi aiškius siekius ir tikslus. Be to, teismas be jokio pagrindo neskyrė dėmesio jo daromai pažangai ir elgesiui, dominuojantiems jo charakterio bruožams, neatsižvelgė į resocializacijos ir integracijos svarbą, nepagrįstai sureikšmino jo padaryto nusikaltimo sunkumą, teistumą, nepagrįstai nurodė, kad „aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. G. ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals“. Nuteistasis pabrėžia, kad jis, kaip nurodė Komisija, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei ir jam nėra aišku, kokius dar neigiamus bruožus ar savybes turi pakeisti, ko turi imtis, kad jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas.

5.2. Skunde nuteistasis akcentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnyje numatytą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, lygtinio paleidimo instituto naudą ir pažymi, jog pritaikius lygtinį paleidimą gerėja nuteistojo socialinė aplinka, socialiniai ryšiai, motyvacija būti laisvėje, nuteistojo ekonominė padėtis. Jo manymu, šiuo atveju teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rec(2003)22 rekomendacijoms. Akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas, tuo tarpu šiuo atveju, kaip minėta, teismas pareigos motyvuoti sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo neįvykdė. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką valstybės privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos, siekiant sumažinti įkalintų asmenų skaičių, arba turi įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Lygtinis paleidimas nagrinėjamu atveju turi būti taikomas dar ir dėl Lietuvos pataisos įstaigose egzistuojančių blogų įkalinimo sąlygų.

5.3. Galiausiai, skunde gausiai cituojama teismų praktika, kurioje pabrėžiama, kad vien tik nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis negali būti pagrindu netaikyti asmeniui lygtinį paleidimą.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija laisvės atėmimo ketveriems metams, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatyme numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju nuteistajam yra paskirta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 4 mėnesiams bausmė. Bausmę nuteistasis pradėjo atlikti 2021 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga numatyta 2024 m. rugsėjo 14 d. Svarstymo metu (2022 m. kovo 10 d.) neatlikta bausmės dalis sudarė 2 (dvejus) metus 6 mėnesius 4 dienas. Įstatyme reikalaujamą vieną trečdalį bausmės nuteistasis bus atlikęs tik 2022 m. birželio 24 d., tačiau jis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, todėl laikytina, kad taip yra įgyvendinta įstatyme numatyta formalioji lygtinio paleidimo taikymo sąlyga. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji įvertinta kaip vidutinė. Toks rizikos įvertinimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebima akivaizdi nuteistojo pažanga šią riziką mažinant.

8. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta vidutine, jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis su tokiu Komisijos ir žemesniojo teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad jo atžvilgiu sprendimas priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, yra neobjektyvus, nemotyvuotas. Apygardos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, skundžiamos nutarties, o taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą socialinio tyrimo išvadą (joje yra aiškiai išskirtos sritys, kuriose nuteistasis turėtų daryti didesnę pažangą) ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apygardos teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

9. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. G. iki pastarosios nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo, jau buvo teistas Lietuvos Respublikoje dar 3 kartus – dėl vagystės (1998 m.), viešosios tvarkos pažeidimo (2004 m.) ir dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo (2010 m.), kas leidžia spręsti, jog A. G. iki paskutiniojo nusikaltimo padarymo jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis, o tai atitinkamai rodo, kad nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog yra stebimas nuteistojo polinkis minimizuoti ir racionalizuoti praeities nusikaltimų pasekmes, kas, teismo vertinimu, reiškia nepakankamai kritišką nuteistojo požiūrį į ankstesnį savo paties nusikalstamą elgesį. Kritiškumo stoką parodo ne tik paties nuteistojo paaiškinimai socialinio tyrimo išvadą surašiusioms specialistėms (antai, nuteistasis teigia esą žmonės sužinoję, kad jo tėvai turtingi, norėjo pasipelnyti), bet ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu palaiko ryšį su dalimi šeimos narių, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pataisos įstaigoje pradėjo mokytis, yra nebaustas, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis nė karto nebuvo paskatintas, priešingai nei teigiama skunde, vykdo tik tam tikras (ne visas) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu apsiribojo labiau pasyviu elgesiu. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į lėšų tvarkymo ir pajamų sritį. Pats nuteistasis nurodo turintis skolų bankui, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad būdamas laisvėje jis gana dažnai keisdavo darbus, pastarasis tris kartus jau buvo nuteistas dėl nusikaltimų, tiesiogiai susijusių su finansinės naudos gavimu. Visa tai rodo, jog praeityje A. G. lėšų tvarkymo ir pajamų srityje turėjo problemų, joms spręsti pasirinkdavo ir nusikalstamą būdą. Dėl to A. G. šioje srityje turėtų būti ypač aktyvus, dėti maksimalias pastangas mėgindamas išspręsti kylančius finansinius sunkumus ir pagerinti savo finansinę padėtį. Vis tik yra nustatyta, kad savo turimų skolų bankui nuteistasis nesiekia padengti, ir nors pokalbio metu nurodė pradėjęs fizinio asmens bankroto procedūrą, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad būtų pateiktas pareiškimas dėl A. G., kaip fizinio asmens, bankroto. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistasis bendrai yra išreiškęs norą dirbti, o nedirba dėl norimos darbo vietos nebuvimo, tačiau lygiai taip pat matyti, kad tvarkiniu dirbti nuteistasis nenori, kadangi, anot jo, toks darbas žemintų jo orumą. Taigi nuteistasis pataisos įstaigoje sutinka dirbti ne bet kokį darbą, o tik tokį, kuris, jo paties subjektyviu vertinimu, jam atrodytų priimtinas. Tokiu būdu jis ne tik nededa maksimalių pastangų pagerinti savo finansinę padėtį, bet tuo pačiu demonstruoja netinkamą požiūrį (nuostatas) nuteistųjų darbo atžvilgiu. Tokios nuteistojo nuostatos, nepakankamai kritiškas savo veiksmų vertinimas, nededamos maksimalios pastangos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu tiesiogiai susijusioje lėšų tvarkymo ir pajamų srityje aukštesniajam teismui kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasirengimo jau dabar tęsti socialinės reabilitacijos procesą jam būnant neizoliuotam nuo visuomenės ir kartu nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad A. G. jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pažymėtina, jog pateiktame skunde nuteistasis tikina darantis pažangą, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Galima pastebėti, kad pastarojo skundas yra paremtas daugiausiai deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais, be to, priešingai nei teigiama skunde, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą nagrinėjamu atveju netaikyti lygtinio paleidimo. Būtent nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nepadaryta pakankama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnių teistumų faktas nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą, t. y. netaikyti lygtinio paleidimo.

11. Galiausiai teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Šiuo atveju tokių aplinkybių konstatuoti dar negalima – nuteistojo A. G. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, akivaizdi pažanga ją mažinant nėra stebima, todėl taikyti lygtinį paleidimą nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis, siekdamas, jog ateityje jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, turėtų vykdyti ne tam tikras, o visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu būti aktyvus ir dalyvauti pataisos įstaigoje įgyvendinamose programose, daryti korekcijas srityse, aptartose tiek šioje nutartyje (lėšų tvarkymas ir pajamos, nuostatos, mąstymas ir elgesys), tiek ir socialinio tyrimo išvadoje (gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė).

12. Tad įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria netenkintas skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-62, yra pagrįsta ir teisėta, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo ją panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.