Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-180-1112/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-10
Bylos Nr.
e1-180-1112/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46778-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-180-1112/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46778-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 10 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46778-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (7 epizodai) galutine 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. 21.00 val. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 03.24 val. (duomenys neskelbtini) kambaryje, vis ateidamas ir išeidamas iš kambario, gulinčiai lovoje savo sugyventinei J. S. sudavė delnais ne mažiau kaip devynis kartus į galvos sritį ir pešė jai plaukus, ir taip smurtaudamas sukėlė J. S. fizinį skausmą.

G. M. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat G. M. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d. apie 07.00 val. (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių neblaivumas), suėmė savo sugyventinei J. S. už plaukų, juos laikydamas tampė ir vieną kartą delnu sudavė per veidą, ir taip smurtaudamas sukėlė J. S. fizinį skausmą .

G. M. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

G. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi, kad vartojo fizinį smurtą du kartus prieš savo sugyventinę J. S. Kuo yra įtariamas, supranta. Su sugyventine J. S. kartu gyvena 6 metus, gyvena (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima, vaikų neturi. Alkoholį vartojo paskutines 30 dienų, gėrė alų. J. S. paskutinėmis dienomis alkoholio jau nebevartojo. Pamena, kad 2020 m. lapkričio 27 d. jis supyko ant J. S., kam ši paslėpė vaistus ir guli lovoje, nieko nesitvarko, tik guli ir guli. Pamena, kad J. S. buvo kambaryje ir jis pradėjo sugyventinei priekaištauti. Buvo neblaivus, todėl įvykio detalių smulkiai neprisimena. Jam atrodo, kad apie 03.24 val. jis gulinčiai lovoje J. S. du kartus sudavė delnu į galvą. Kur tiksliai pataikė, neprisimena, ar į veidą, ar į galvą. Dar pamena, kad iš pykčio jis pradėjo sugyventinei tempti plaukus. J. S. prašė, kad jis paleistų, verkė. Jis sugyventinę paleido, nuėjo į kitą kambarį ir toliau gėrė alų. Po kelių valandų jis vėl pradėjo nervintis, kad sugyventinė nieko nedaro, kad paslėpė vaistus, jis pradėjo keiktis, pradėjo tampyti sugyventinę už plaukų, taip pat vieną kartą sudavė delnu, su kuria ranka sudavė, neprisimena. Po to jau J. S. iškvietė policiją. Kai pareigūnai atvažiavo, jis jau gulėjo lovoje. Prisipažįsta, kad vartojo fizinį smurtą prieš J. S., nuoširdžiai gailisi dėl to (b. l. 123-126). 2021 m. sausio 25 d. įtariamasis G. M. papildomai parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltu prisipažįsta, laikosi anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia, gailisi dėl savo tokio elgesio, jam buvo vaistų (antidepresantų) trūkumas, vaistai buvo pasibaigę ir todėl jis buvo toks agresyvus. Savo sugyventinę J. S. tikrai mušė, bet suduotų smūgių kiekio pasakyti negali, yra taip, kaip nurodyta įtarime, plaukus sugyventinei jis taip pat pešė. Jis J. S. atsiprašė, ši jam atleido, dabar gyvena taikiai (b. l. 133-135).

Motyvuojamoji dalis

Be G. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. parodė, kad su G. M. kaip sugyventiniai kartu gyvena apie 6 metus, bendrų vaikų neturi. G. M. niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Sugyventinis tiek būdamas neblaivus, tiek blaivus būna agresyvus, ji su sugyventiniu nesutaria. Žino, kad G. M. vartoja psichotropinius vaistus nuo šizofrenijos ir pastoviai prieš ją naudoja psichologinį smurtą. 2020 m. lapkričio 27 d. apie 03.30 val. ji kvietė policijos pareigūnus dėl sugyventinio elgesio, nes naktį šis virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo atėjęs pas ją į miegamąjį, mosikavo rankomis ir keletą kartų sutrenkė jai per galvą, pešė plaukus. Tuo metu, kai sugyventinis prieš ją smurtavo, jai skaudėjo. Sugyventinis aiškino, kad muša ją dėl to, kad ji šiam per prasta lovoje. Atvykę pareigūnai ją apžiūrėjo, tačiau smurto žymių nebuvo matyti, nupeštų plaukų taip pat nerado. Buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, davė jai raminančių vaistų. Naktį pareigūnai G. M. išprašė laukan iš buto ir prašė iki ryto nepareiti namo. Kai pareigūnai išvyko, G. M. tuoj pat grįžo namo ir pasakė jai, kad nieko nedarys, ji eitų miegoti. 2020 m. lapkričio 27 d. ryte apie 07.00 val. atsikėlusi ji nuėjo į virtuvę ir atsisėdo ant kėdės. G. M. taip pat atėjo į virtuvę. Ji pastebėjo, kad sugyventinis buvo labai agresyvus ir pradėjo jai priekaištauti dėl iškviestų policijos pareigūnų ir staigiai rankomis sugriebė jos plaukus, pradėjo ją tampyti po virtuvę. Ji prašė paleisti, aiškino sugyventiniui, kad šis pats buvo sakęs, kad viskas bus gerai. Tačiau G. M. į jos pasakojimus nereagavo ir ji pajuto, kaip sugyventinis delnu trenkė jai į galvą. Po įvykusio smurto ji išėjo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. Pastebėjo, kad jai buvo išpešti plaukai, skaudėjo galvą nuo smurto. Atvykusius pareigūnus ji pasitiko prie laiptinės ir parodė išpeštus plaukus. Jai pareigūnai nustatė 0,38 promilių neblaivumą, tačiau ji alkoholio nebuvo vartojusi, tik buvau išgėrusi lašinamų vaistų ,,(duomenys neskelbtini)“. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Medikų pagalbos jai nereikėjo, į gydymo įstaigą nesikreipė (b. l. 32-33, 37, 48-50);

– 2020 m. lapkričio 30 d. nukentėjusioji J. S. papildomai parodė, kad G. M. be perstojo geria alkoholį kokias dvi savaites. Paskutinę savaitę iki įvykio sugyventinis nebeturėjo ir raminamųjų vaistų, kuriuos geria dėl depresijos. Ji vis ramino sugyventinį, kad pakentėtų, bet dėl vaistų trūkumo ir per daug suvartoto alkoholio šis elgėsi neadekvačiai ir naudojo smurtą jos atžvilgiu. Ji sugyventinį ramino lapkričio 26 dieną, o gydytojas vaistus būtų išrašęs kitą dieną. G. M. 2020 m. lapkričio 26 d. kažkur nuo 21.00 val. iki 2020 m. lapkričio 27 d. paryčių, kažkur apie 3.00 val. vis ateidavo į miegamąjį ir ją gulinčią mušė. Sugyventinis priėjęs prie lovos ją gulinčią daužė rankomis, delnais. Smūgiai buvo labai stiprūs ir skaudūs, kelis smūgius ji dar sugebėjo nusimušti su savo ranka, bet sugyventinis sudavė jai tikrai nemažai, gal bendrai nuo 21.00 val. vakaro iki 03.00 val. ryto ne mažiau kaip devynis kartus. Tuos smūgius sudavė jai kur tik pakliuvo, tai į veidą, tai į smilkinius. Paskui paėmė už plaukų ir taip laikydamas pešė bei sakė, kad jai juos visus nupeš. Ji G. M. gražiuoju prašė, kad šis liautųsi šitaip elgtis ir ją paleistų, bet sugyventinis vis tiek ją trankė. G. M. akys buvo pabalusios, paklaikusios nuo agresijos, jis tai nueidavo parūkyti, tai vėl grįždavo prie jos lovos ir mušdavo ją delnais. Ji jau nesuskaičiavo, kiek kartų sugyventinis pas ją ateidavo ir vėl išeidavo, o kiek dar smūgių ji sugebėjo nusimušti, bet sugyventinis vis tiek ją mušė. Paskui, kai jau buvo apie 03.00 val. ryto, G. M. jai pasakė, kad vis tiek ją užmuš, tada ji suprato, kad reikia kreiptis pagalbos, nes geruoju šitai nesibaigs. Ji pabėgo į lauką, išsikvietė pareigūnus. Jai buvo labai prastai, akyse pradėjo temti nuo suduotų smūgių kiekio ir stiprumo, visą veidą skaudėjo, veidas buvo patinęs ir paraudęs nuo smūgių. Atvykę pareigūnai G. M. išprašė iš buvo, liepė išeiti ir eiti pas tėvą arba draugus. Pareigūnai išvyko, ji pareiškimo nerašė, galvojo, kad G. M. pasimokys, jam praeis ir jis nebegrįš pas ją. Tačiau kažkur po pusvalandžio G. M. grįžo namo. Prie durų sugyventinis prašė jos įleisti, sakė bus geras ir eis miegoti. Ji patikėjo ir įleido G. M. į namus. Sugyventinis iškart nuėjo į lovą miegoti. Po poros valandų G. M. atsikėlė ir vėl tapo agresyvus, priekaištavo dėl policijos pareigūnų iškvietimo. Po tokių žodžių sugyventinis priėjo prie jos, ji tuo metu buvo virtuvėje, ir viena ranka griebė jai už plaukų ir taip juos laidydamas tempė, o su kita ranka sudavė jai vieną kartą per veidą. Tokie G. M. veiksmai tiek naktį, tiek ryte sukėlė jai didelį skausmą. Ji vėl išbėgo iš namų kviestis pagalbos. Kol ji laukė pareigūnų, G. M. nuėjo ir atsigulė į lovą, galbūt norėjo apsimesti, kad niekas čia neįvyko. Atvykę pareigūnai G. M. sulaikė, o ji parašė pareiškimą dėl įvykio naktį ir ryte. Dėl patirtų sužalojimų ji į medikus nesikreipė, bet pirmą kartą, kai buvo atvykę pareigūnai, ji paprašė, kad atvyktų ir medikai, nes jai buvo šokas, ji norėjo, kad jai suleistų raminamųjų vaistų. Pakartotinai ryte ir po įvykio ji į medikus dėl sužalojimo nesikreipė. Ieškinio byloje dėl patirto skausmo ir sužalojimo ji neteiks, nes G. M. nieko neturi, niekur nedirba, ji sugyventinį išlaiko. G. M. jos dar neatsiprašė, pyksta, kad ji kreipėsi pagalbos. G. M., grįžęs po sulaikymo, gailisi dėl tokio savo poelgio, nes supranta, kad vėl bus jam paskirta bausmė. Anksčiau G. M. yra ne kartą prieš ją smurtavęs ir prieš savo mamą, kai ši gyva buvo, bet šiuo metu bausmę yra atlikęs (b. l. 57-60);

– iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 27 d. 7.21 val. alkoholio kiekio matuokliu G. M. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas (b. l. 67);

– 2020 m. lapkričio 27 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad pas J. S. atvykta 3.33 val. Diagnozė: neramumas ir susijaudinimas (b. l. 63-64 );

– 2020 m. lapkričio 27 d. įvykio vietoje J. S. buvo apžiūrėta, sužalojimų nesimatė, ji parodė ir pateikė išpeštus savo plaukus (b. l. 42-47);

– iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 27 d. 7.22 val. alkoholio kiekio matuokliu J. S. nustatytas 0,38 promilių neblaivumas (b. l. 67);

– 2020 m. lapkričio 27 d. įvykio vietos apžiūros akte nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-27, 38-41).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytiems nusikaltimams, numatytiems BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir G. M. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, G. M. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios J. S. parodymai, apžiūros protokolo duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. G. M. veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtavo prieš savo kartu gyvenančią sugyventinę J. S. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. 21.00 val. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 03.24 val. (duomenys neskelbtini) kambaryje gulinčiai lovoje savo sugyventinei sudavė delnais ne mažiau kaip devynis kartus į galvos sritį ir pešė jai plaukus, taip pat 2020 m. lapkričio 27 d. apie 07.00 val. (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių neblaivumas), suėmė savo sugyventinei J. S. už plaukų, juos laikydamas tampė ir vieną kartą delnu sudavė per veidą. G. M. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti G. M. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu.

G. M. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 136-138).

Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 140).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus. G. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), per pastaruosius du metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 94-96), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 97-100). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. M. buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Kadangi tai nėra psichikos sutrikimas, turintis neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, tai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. M. netikslinga (b. l. 111-112).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas kiek mažesnis už sankcijos vidurkį. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. M. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme G. M. išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 27 d. 7.22 val. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 15.20 val. (1 diena) ir laikytina G. M. atlikus 1 arešto parą (b. l. 112-113, 116-117).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina 2020 m. lapkričio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-128).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su įvykio vietoje paimtais J. S. plaukais, kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti G. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pripažinti G. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme G. M. išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 27 d. 7.22 val. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 15.20 val. (1 diena) ir laikyti G. M. atlikus 1 (vieną) arešto parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. M. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti G. M. 2020 m. lapkričio 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su įvykio vietoje paimtais J. S. plaukais, kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos – sunaikinti.

Informuoti G. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti G. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Jasutienė