Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-23 · Civilinė byla Nr. e2-1212-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
e2-1212-541/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
NEO
Atsakovas
L. G.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-1212-541/2019 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25698-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 2.6.8.10.; 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIOS VARDU2019 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant V. M.,dalyvaujant ieškovo NEO finance, AB atstovei advokatės padėjėjai M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo NEO finance, AB ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos pagal paskolos sutartį, palūkanų, tarpininkavimo ir administravimo mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas NEO finance, AB (visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu 2018 m. liepos 23 d. pertvarkytas iš UAB NEO finance) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo L. G. 9 892,78 Eur negrąžinto kredito, 1 018,75 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos 2018 m. rugpjūčio 20 d., 23,00 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo, 1 404,32 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 590 Eur administravimo mokesčio, 16,10 Eur sutartinių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2018 m. rugpjūčio 20 d., 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp jo ir atsakovo 2018 m. vasario 5 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas, veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 10 000 Eur dydžio kreditą 54 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 6 139,52 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 23,00 procentai) bei 1 436,41 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 590 Eur administravimo mokesčio (iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.; apskaičiuojamo vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka), mokant periodinėmis įmokomis. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovas 2018 m. liepos 26 d. pranešimu prašė atsakovą padengti įsiskolinimą bei informavo, jog nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos, nedelsiant bus nutraukta sudaryta vartojimo kredito sutartis ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas; 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį (e. b. l. 1-8, 22-30, 31, 35).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Pasak atsakovo, kreditas buvo suteiktas nesilaikant Lietuvos banko nustatytų reikalavimų, kadangi jis kredito sutarties sudarymo metu neturėjo pakankamai pajamų (sirgo, buvo bedarbis) (e. b. l. 41).

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus ir jų patikslinimą dėl atsakovo mokumo vertinimo. Nurodė, kad ieškovas vertindamas atsakovo gaunamų pajamų dydį rėmėsi nurodyta informacija ir pateiktais įrodymais, t. y. Sodros duomenų bazės pateiktais duomenimis (e. b. l. 91) bei kliento pateiktu banko išrašu (e. b. l. 68-76), kurių pagrindu atsakovo gaunamų pajamų vidurkis (paskutinių keturių mėnesių pajamų) buvo 5 561,41 Eur; vieno mėnesio pajamų vidurkis – 1 390,35 Eur (e. b. l. 61, 68-76), nors atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos (keturių mėnesių vidurkis) buvo 1 900 Eur. Ieškovas vertindamas atsakovo turimų finansinių įsipareigojimų dydį rėmėsi atsakovo nurodyta informacija ir UAB „Creditinfo Lietuva“ pateikta informacija (e. b. l. 62-67). Ieškovas remiantis teisiniu reguliavimu apskaičiavo, kad atsakovui galima maksimali mėnesio įmoka kreditingumo vertinimo dienai buvo 481,92 Eur. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė 2015 m. gegužės 28 d. separacijos sutartį (e. b. l. 77-78), todėl jo įsipareigojimų mėnesinė suma gali būti lygi 40 procentų gaunamų mėnesinių pajamų (naudota formulė: (1 390,35 * 0,4) - 74,22 = 481,92 Eur). Ieškovas atsižvelgęs į informaciją apie atsakovo gaunamas pajamas priėmė sprendimą sudaryti sutartį, pagal kurią mėnesio įmoka lygi 325,48 Eur sumai (e. b. l. 62-67).

2019 m. kovo 31 d. ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad suteiktu kreditu buvo refinansuoti aštuoni turimi atsakovo kreditai. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, 2018 m. rugpjūčio 13 d. kredito sutartis buvo nutraukta. Be to, atsakovo mokumo vertinimas buvo atliekamas pagal Lietuvos Banko nustatytas taisykles, taigi kreditas suteiktas neviršijant 40 procentų įsipareigojimų sumos, vertinant gaunamų mėnesio pajamų atžvilgiu. Pagal Banko rekomendacijas, įvertintos ir tuo laikotarpiu atsakovo gautos ligos išmokų sumos. Ieškovas paaiškino, kad pagal vedybų sutarčių registro duomenis atsakovo santuoka nutraukta 2015 m. gruodžio 28 d., tad kreditas buvo skirtas asmeniniams poreikiams. Pažymėjo, kad atsakovas yra sumokėjęs dvi įmokas. Atkreipė dėmesį, jog administravimo mokestis mokamas kredito gavėjui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, kadangi mokesčio paskirtis padengti papildomas išlaidas dėl netinkamo prievolės vykdymo, t. y. skatinti kredito gavėją tinkamai vykdyti sutartį. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovui buvo siūlyti įvairūs taikaus susitarimo variantai, t. y. mokėjimas dalimis ar mokėjimo atidėjimas.

Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką atsakovui pranešta 2019 m. vasario 13 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu pasirašytinai, todėl atsakovas laikomas informuotu tinkamai. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl negrąžintos kredito dalies

Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. vasario 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 10 000 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 6 139,52 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 23,00 procentai), 1 436,41 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 590 Eur administravimo mokesčio (iki 2022 m. rugpjūčio 18 d.; apskaičiuojamo vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka), mokant periodinėmis įmokomis (e. b. l. 23-30). Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovas 2018 m. liepos 26 d. pranešimu prašė atsakovą padengti įsiskolinimą bei informavo, jog nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos, nedelsiant bus nutraukta sudaryta vartojimo kredito sutartis ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas; 2018 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį (e. b. l. 1-8, 22-30, 31, 35). Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas kredito sutarties nutraukimo byloje neginčija.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis laikoma realine sutartimi, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Teismas pripažįsta, kad ieškovui refinansavus atsakovo kreditus, tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. tarp šalių susiklostė civiliniai paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, visos paskolos nustatytais terminais negrąžino ir liko ieškovui skolingas negrąžinto kredito.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), bei į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovo priteistina 9 892,78 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą (CPK 178 straipsnis).

Dėl palūkanų

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1018,75 Eur pelno palūkanų priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) ir 23,00 proc. pelno palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 892,78 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Atsakovas prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį turėjo galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis. Atsakovas būdamas atidus, rūpestingas privalėjo prieš sudarymas sutartį įvertinti savo finansines galimybės, sutartį ir kitus rinkoje esančius pasiūlymus. Pasirašydamas vartojimo kredito sutartį atsakovas susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu palūkanų dydžiu.

Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, laikytina, kad toks ieškovo reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1018,75 Eur pelno palūkanų, priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) ir 23,00 proc. pelno palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 892,78 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovas taipogi prašė priteisti 16,10 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2018 m. balandžio 19 d.) iki kreipimosi į teismą dienos.

Šalių sutarties 6.1 punktas, numato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šios palūkanos skaičiuojamos kaip kompensacija už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - Vartojimo kredito įstatymas). Šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos vertintinos kaip kompensacinės, todėl jų dydis negali viršyti minėtame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovės prašoma priteisti sutartinių palūkanų suma yra mažesnė, nei Vartojimo kredito įstatyme nurodyti maksimalūs netesybų dydžiai, o atsakovė pagal sutartį nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina 16,10 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 13 d.).

Dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčio

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1404,32 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.28 ir 5.3 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, joje nusistatė konkretų mokėtiną tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis neįskaitomas į mėnesinę įmoką (1.13 punktas) ir apmokamas paskutine eile, kai padengiama mėnesinė įmoka. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Įvertinus tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1404,32 Eur tarpininkavimo mokesčio yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 1 590 Eur, administravimo mokesčio dydis kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosiose ir specialiosiose sąlygose nenurodytas. Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, tik nurodyta jo skaičiavimo tvarka, kredito gavėjui pažeidus mokėjimo terminus ir sąlygas, nustatytas sutartyje. Iš Bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 5.4 punkto matyti jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai atitinkamai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Kaip jau buvo minėta, specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu tokios teisinės pozicijos laikosi ir aukštesnėms instancijos teismai, pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-44-590/2019 ir kt. Be to, ieškovei jos prašymu iš atsakovės yra priteistos sutartinės palūkanos, kurios laikytinos netesybomis, už piniginės prievolės vykdymo praleidimo terminą. Dėl šios priežasties, spręstina, kad už Sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1590,00 Eur sutarties administravimo mokesčio netenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 297,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Pagal byloje esančius duomenis ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 313 Eur žyminio mokesčio išlaidų pirmos instancijos teisme (e. b. l. 34), 609,01 išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (e. b. l. 32-33, 92-95, 104-107), iš viso 609,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį (patenkinta 89 proc. ) iš atsakovo ieškovui priteistina 278,57 Eur žyminio mokesčio ir 542,02 išlaidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, viso – 820,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (14,12 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo AB „NEO Finance“, į. k.: 303225546, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. G., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „NEO Finance“, į. k.: 303225546 naudai 9 892,78 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 78 ct) negrąžinto kredito, 1018,75 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų 75 ct.) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.), 1 404,32 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus 32 ct) tarpininkavimo mokesčio, 16,10 Eur (šešiolika eurų 10 ct.) sutartinių palūkanų, 23,00 (dvidešimt tris) procentus mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 892,78 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 78 ct)), skaičiuojant 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (12 331,95 Eur) (dvylika tūkstančių tris šimtus trisdešimt vieną eurą 95 ct.)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 820,59 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. G., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,57 Eur (dvylika eurų 57 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė