Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisejas K.Acas Procesinio sprendimo kategorija 110.1;121.18

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 21 d.

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos teiseju: Reginos Agotos Gutauskienes ir Birutes Simonaitienes

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves I. P. atskiraji skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 18 d. nutarties civilineje byloje pagal ieškoves I. P. ieškini atsakovui V. P. del santuokos nutraukimo ir su tuo susijusiu pasekmiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismo priimta nutartis yra neteiseta ir naikintina, nes pirmosios instancijos teismas nepakankamai isigilino i ieškoves nurodytus motyvus, del kuriu ji prašo taikyti laikinasias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lešas. Ieškinyje ieškove prašyma motyvavo ne tik LR CPK 144 ir 145 str. pagrindais, bet ir LR CK 3.65 str.. 3.122 str. pagrindais. Nera žinoma konkreciai koks turtas sudaro bendraja jungtine sutuoktinu nuosavybe, t.y. kiek ir kokiu turtiniu teisiu ar grynuju piniginiu lešu turi atsakovas V. P., kur yra minimas turtas. Todel atsižvelgiant i LR CK nuostatas, jog nutraukiant santuoka turi buti padalinta visa bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, ir LR CPK 375 str. teismui nustatyta pareiga buti netgi aktyviu proceso dalyviu, pirmosios instancijos teismas privalejo tenkinti prašyma. Nurodo, kad ieškinys santuokos nutraukimo bylose gali buti tikslinamas iki bylos nagrinejimo iš esmes pabaigos (LR CPK 377 str.), todel pirminio ieškinio turinys, t.y. jo dalykas, dar nereiškia, jog Ieškove nereikš papildomu reikalavimu.

2. Teismas prioriteta suteike LR CPK 5 skirsnio, bet ne LR CK 3.65 str., ir 3.122 str., nuostatoms, kuriomis iš esmes ir buvo grindžiamas ieškoves prašymas. LR CK 3.122 str. nurodoma, jog sutuoktinio arba sutuoktiniu kreditoriu prašymu teismas gali areštuoti turta, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. LR CK 3.65 str.2d.5p. pagrindais areštuoti turta, kol bus išsprestas jo priklausomybes nuosavybes teise vienam sutuoktiniui klausimas. Šiomis specialiosiomis teises normomis yra nustatytas sutuoktiniu teisiu apsaugos mechanizmas, kurio tikslas užtikrinti, jog teismui nutraukiant santuoka butu galima visa turta padalinti pagal LR CK 3.127 str. 3 d. natura. Teismui netaikius ieškoves prašomu laikinuju apsaugos priemoniu iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinejimo pabaigos nebutu apribotos sutuoktiniu teises laisvai disponuoti bendru turtu, del ko atsakovas V. P. gali paslepti, perleisti tretiesiems asmenims ar apsunkinti turtemis priemonemis ieškovei nežinoma sutuoktiniu turta. Todel laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslas santuokos nutraukimo byloje butu neigyvendinamas, o pacios laikinosios apsaugos priemones prarastu prasme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkes teismo nutartis priimta nepažeidžiant materialiniu teises normu ir civilinio proceso reikalavimu, todel nera pagrindo naikinti atskirojo skundo motyvais.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskustos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu nutarties negaliojimo pagrindu. Apskustos teismo nutarties teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišpleciant skundo argumentu sarašo, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 338, 329 str.).

Laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tvarka reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. CPK 144 str. 1 dalis nurodo, kad teismas dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar pasidaryti nebeimanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinedamas ir nespresdamas ieškinio pagristumo, atsižvelgdamas i abieju šaliu interesus bei ju pusiausvyra, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu, gales buti realiai ivykdytas. Todel pirmosios instancijos teismas teisetai nesprende ieškinio pagristumo klausimo, taikydamas laikinasias apsaugos priemones.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Radviliškio rajono apylinkes teismas prieme nutarti taikyti laikinasias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti busimo teismo sprendimo ivykdyma. Apeliante pagristai nurodo, kad ieškove prašyma motyvavo ne tik civilinio proceso kodekso pagrindu, bet ir LR CK 3.65 str., 3.122 str. pagrindais. Ieškove šiuo metu neturi tiksliu duomenu koks konkreciai turtas sudaro bendraja jungtine sutuoktinu nuosavybe, t.y. kiek ir kokiu turtiniu teisiu ar grynuju piniginiu lešu turi atsakovas V. P., kur yra minimas turtas, todel atsižvelgtina i kodekso nuostatas, jog nutraukiant santuoka turi buti padalinta visa bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Teisingas apeliantes motyvas, kad ieškinys santuokos nutraukimo bylose gali buti tikslinamas iki bylos nagrinejimo iš esmes pabaigos todel pirminio ieškinio turinys, t.y. jo dalykas, dar nereiškia, jog ieškove nereikš papildomu reikalavimu (LR CPK 377 str.). LR CK 3.122 str. reglamentuoja sutuoktinio teise prašyti areštuoti turta, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. LR CK 3.65 str.2d.5p. normu taikymas turto padalinimo byloje yra sutuoktiniu teisiu apsaugos mechanizmas, kurio tikslas užtikrinti, jog teismui nutraukiant santuoka butu galima visa turta padalinti LR CK 3.127 str. 3 d. nurodytu budu, visu pirma natura. Teisiškai pagristas apelianto argumentas, kad teismui netaikius visam turtui laikinuju apsaugos priemoniu iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinejimo pabaigos ir neapribojus sutuoktiniu teises laisvai disponuoti bendru turtu, gali buti turtas pasleptas, perleistas tretiesiems asmenims ar apsunkintas turtinemis prievolemis. Tokiu budu kolegijos nuomone, laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslas santuokos nutraukimo byloje butu neigyvendinamas, o pacios laikinosios apsaugos priemones prarastu prasme.

Esant tokioms aplinkybems, teiseju kolegija sprendžia, jog minetos laikinosios apsaugos priemones pritaikytos netinkamai, todel atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina ir klausimas išsprestinas iš esmes (CPK 337 str. p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str.,326 str., 1 dalies, 3 punkta, 336 str.,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 18d. nutarti pakeisti.

Ieškoves I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) prašyma tenkinti. Taikyti laikinasias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausanti kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, pinigines lešas ar turtines teises, esancius pas atsakova ar treciuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui apsunkinti turta ar turtines teises bet kokiomis prievolemis.

Likusioje dalyje nutarti palikti nepakeista.