Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria pripažintas Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendis, perimant iš Lenkijos Respublikos konfiskuotinos nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio vertės išieškojimo vykdymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo II-ojo baudžiamojo skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos pilietis M. T. nuteistas pagal Lenkijos Respublikos fiskalinio baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 1 ir 4 paragrafus, sutampant su 65 straipsnio 1 ir 3 paragrafais, sutampant su to paties kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 paragrafais, taikant minėto kodekso 7 straipsnio 1 paragrafą, už tai, kad 2015-09-30 apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini) valsčiuje, automobilio „Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje vežė nepaženklintas akcizo ženklais prekes: 7030 pakelių įvairių markių cigarečių, kurių bendra vertė įskaitant visus mokėtinus mokesčius 160 214 zlotų (b.1. 10-11, 31-32). Pagal to paties Lenkijos kodekso 230 straipsnio 2 paragrafą, taikant 113 straipsnio 1 paragrafą, priimtas sprendimas daiktinį įrodymą – automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su registracijos liudijimu ir raktelius grąžinti G. Č., o pagal minėto kodekso 32 straipsnio 1 paragrafą nuspręsta skirti M. T. baudžiamąją priemonę, t. y. konfiskuotino daikto – lengvojo automobilio „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės, kuri sudaro 7000 zlotų, išieškojimą. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo II-asis baudžiamasis skyrius, vadovaudamasis 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti, prašė spręsti klausimą dėl iš M. T. išieškotinų pinigų, t. y. 7000 zlotų, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkino Lenkijos Respublikos teismo prašymą ir pripažino Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo II-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nuosprendį ir perėmė jo vykdymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išieškant iš M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, konfiskuotinos nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Skoda Octavia“ vertę atitinkančią sumą – 7 000 zlotų, kas atitinka 1 602, 56 Eur, nustatant šios sumos mokėjimą dalimis dvejų metų laikotarpiui. Nuteistasis M. T. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį Kauno apygardos teismui, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą Marijampolės rajono apylinkės teismui iš naujo nagrinėti. Teigia, jog nutartis neteisėta, nes prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje. Skundo autorius nurodo, jog teisme paaiškino, kad konfiskuotino automobilio savininkas yra miręs. Teigia prašęs užklausti Suvalkų rajono apylinkės teismą, ar automobilis grąžintas savininkui arba jo įpėdiniams, tačiau į prašymus nereaguota. Be to, 2017 m. rugpjūčio 9 d. asmeniškai nuvykęs į aikštelę, kurioje buvo saugomas automobilis, sužinojo, jog automobilis galimai parduotas pagal teismo sprendimą, todėl pateikė Suvalkų rajono apylinkės teismui prašymą dėl informacijos, tačiau atsakymo teigia iki šios dienos negavęs. Apeliantas teigia, jog tuo atveju, jeigu automobilis atiteko Lenkijos Respublikos nuosavybei, dar kartą išieškojus iš nuteistojo 7 000 zlotų, būtų pažeistos jo teisės, o Lenkijos valstybė būtų nepagrįstai dėl to praturtėjusi. Nuteistojo teigimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog kitos Europos Sąjungos valstybės skirtoji piniginė sankcija gali būti jau įvykdyta, todėl pakartotinis tokios sankcijos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, netenkindamas prašymo gauti papildomos informacijos dėl galimo piniginės sankcijos įvykdymo Lenkijos Respublikoje, pažeidė BPK 365¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kurioje įtvirtintas atsisakymas pripažinti piniginę sankciją, jeigu šios sankcijos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, per nustatytą terminą negavus iš kompetentingos valstybės narės institucijos reikalaujamos informacijos, priimama nutartis atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Be to, teismas nenustatė į kokią sąskaitą turi būti sumokėta atitinkamos piniginės sankcijos dydis, kaip tai numato BPK 365² straipsnio 3 dalis. Teismas, apelianto teigimu, taip pat pažeidė BPK 365² straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą teismui raštu užklausti kitą valstybę, jeigu nubaustas asmuo pateikia duomenų, kad visos piniginės sankcijos ar jos dalys sumokėtos kitoje valstybėje. Nuteistojo M. T. skundas atmestinas.Nuteistasis M. T. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį pripažinti Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo II-ojo baudžiamojo skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nuosprendį dėl konfiskuotinos nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Skoda Octavia“– vertę atitinkančios sumos išieškojimo. Teigia, jog minėtas automobilis tikriausiai parduotas Lenkijos Respublikos teismo sprendimu, todėl ši priemonė galimai jau yra įvykdyta. Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei išanalizavęs pateiktą medžiagą ir papildomai iš Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo gautus duomenis dėl minimo automobilio pardavimo, konstatuoja, jog M. T. skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Iš pateiktų duomenų matyti, jog M. T. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo II-ojo baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis). Nusikalstamos veikos padarytos panaudojant transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, kuris priklausė kitam asmeniui, todėl minėtu nuosprendžiu nuspręsta nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Skoda Octavia“, grąžinti savininkui G. Č., o M. T. skirta baudžiamoji priemonė – konfiskuotino daikto, lengvojo automobilio „Skoda Octavia“, 7000 zlotų piniginio ekvivalento išieškojimas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog konfiskavimas arba konfiskuotino daikto vertės išieškojimas kyla iš baudžiamųjų teisinių santykių ir tai yra valstybės prievartos priemonė, todėl ši priemonė pasižymi ne tik prevenciniu, auklėjamuoju pobūdžiu, tačiau turi ir nubaudimo elementų. Tai reiškia, jog dėl šios priemonės nepatogumus turi patirti tik kaltas nusikalstamos veikos padarymu asmuo. Būtent dėl to, nustačius, jog nusikalstamos veikos priemonė priklauso kitam asmeniui, ne kaltininkui, taikomas konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Ši priemonė taikoma tam, kad kaltininkas patirtų neigiamus padarinius, neišvengtų atsakomybės ir negalėtų nepagrįstai sušvelninti sau padėties dėl to, kad pasinaudojo nusikalstamai veikai daryti kitam asmeniui priklausančiu turtu kaip priemone. Tokia baudžiamoji priemonė kyla iš kaltininko santykio su valstybe, su jos nustatytais draudimais, todėl trečiųjų asmenų (automobilio savininko) interesai dėl to negali nukentėti. Iš pateiktų duomenų matyti, jog Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo sprendimas grąžinti automobilį jo savininkui įsiteisėjęs ir galutinis, todėl tolimesnis automobilio likimas visiškai neturi ir negali turėti įtakos kaltininko bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui, nes automobilis minėtu nuosprendžiu tapo ne baudžiamųjų, o civilinių teisinių santykių dalyku. Šią aplinkybę patvirtino ir Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismas. Siekiant išsklaidyti nuteistojo skunde nurodytas abejones, jog pardavus minėtą automobilį Lenkijos Respublikoje gauti pinigai galėjo būti užskaityti kaip įvykdyta M. T. skirta baudžiamoji priemonė – konfiskuotino turto, t. y. automobilio, vertės išieškojimas, Kauno apygardos teismas kreipėsi į Suvalkų rajono teismą dėl papildomos informacijos suteikimo. Iš Suvalkų rajono teismo II baudžiamųjų bylų skyriaus buvo gautas atsakymas, jog minėtas automobilis Suvalkų rajono teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, atsižvelgiant į didėjančias saugojimo išlaidas bei į mažėjančią automobilio vertę, buvo parduotas, o pinigai pervesti į teismo depozitinę sąskaitą. Taip pat nurodyta, jog pinigai už parduotą automobilį nelaikomi Valstybės iždo nuosavybe ir bus nedelsiant grąžinti teisę juos atsiimti turinčiam asmeniui arba jo paveldėtojams. Be to, pažymėta, jog šie pinigai negali būti įskaičiuoti į nuteistajam paskirtą baudžiamąją priemonę – konfiskuotino daikto piniginio ekvivalento išieškojimą. Skundo autorius teigia, jog teismas nesilaikė reikalavimo, numatyto BPK 365² straipsnio 3 dalyje, nurodyti sąskaitą, į kurią turėtų būti sumokėti pinigai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog BPK 365² straipsnis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos vykdymą Lietuvos Respublikoje, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne sprendimo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo klausimas, o sprendimo konfiskuoti pripažinimo ir vykdymo klausimas, todėl taikomos BPK 365³ straipsnio ir BPK 365⁴ straipsnių nuostatos, kuriose nenumatyta teismo privaloma pareiga nutartyje nurodyti sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai, todėl aptariamas skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymima, jog nuteistasis bet kada teismo raštinėje gali gauti informaciją apie tai, kaip ir į kokią sąskaitą turėtų būti sumokėta konfiskuotino daikto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog M. T. skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo konfiskuoti pripažinimo. Aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimamas sprendimas atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą konfiskuoti (LR BPK 365³ straipsnio 3 dalis), nenustatyta, todėl darytina išvada, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. T. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.