- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-203-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00838-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Skolininkas
- UAB „Rūdupis“
- Kreditorius
- UAB „Gebos ekostatyba“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-203-253/2014
2014 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Rūdupis“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Gebos ekostatyba“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Rūdupis“ dėl skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė pareiškimu prašė išduoti teismo įsakymą dėl 195 325,94 Lt skolos, 546,91 Lt delspinigių, 7,38 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 195 872,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-11 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės. Kreditorė pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, piniginėmis lėšoms skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose, turtinėms teisėms, esančioms pas skolininkę arba trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-11 nutartimi kreditorės UAB „Gebos ekostatyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – nutarė areštuoti skolininkės UAB „Rūdupis“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant, pinigines lėšas skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose, taip pat skolininko turtines teises, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, išieškotinos skolos ribose – 195 872,85 Lt. Teismas nustatė, kad skolos kreditorei mokėjimo terminas yra suėjęs, skolininkė jau kurį laiką nevykdo prievolės kreditoriui, t. y. negrąžina skolos, į kreditorės raginimus sumokėti skolą skolininkė nereaguoja, iš skolininkės prašoma priteisti suma yra didelė. Teismas vertino, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skolininkės teigimu, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant reikalavimą nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą – teismas nenustatė, ar areštavus skolininkės nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą šis turtas paliekamas skolininkei saugoti ir ar skolininkas gali areštuotu turtu naudotis; ar areštavus skolininkės pinigines lėšas, skolininkei leidžiama iš jų mokėti darbo užmokestį, įstatymo numatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su kreditore. Mano, kad kreditorė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo. Šiuo atveju teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl kreditorės pareikštas reikalavimas laikytinas dideliu, atsižvelgiant į būtent skolininkės turtinę padėtį. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant skolininkės teisę būti išklausytai. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepranešus skolininkei, nors kreditorė to neprašė. Skolininkės turtinė padėtis paneigia, kad kreditorės reikalavimų suma yra didelė skolininkei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apskųstoje nutartyje teismas aiškiai įvardijo turto arešto taikymo mastą – išieškotinos sumos ribose – 195 872,85 Lt. Vien todėl, kad apskųstoje nutartyje nėra aiškiai nurodytas areštuotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto saugotojas/administratorius, savaime nereiškia, kad ši nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodytas turto arešto taikymo eiliškumas. 2013-10-18 antstolis buvo įvykdęs skundžiamą nutartį – sudaręs skolininkės turto aprašą, kuriuo aprašė tik nekilnojamąjį skolininkės turtą. Taigi paduodama atskirąjį skundą skolininkė jau žinojo ar galėjo žinoti, kad jos piniginės lėšos nėra ir nebus areštuojamos, taigi nekliudys skolininkei nei mokėti darbo užmokestį darbuotojams, nei mokėti privalomąsias įmokas ir mokesčius valstybei. Pažymi, kad pagal CPK 433 str. 3 d. prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Tačiau kreipimasis į teismą supaprastinto proceso tvarka neatima galimybės iš kreditorės reikalauti, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kreditorės prašoma priteisti suma objektyviai yra didelė. Nesutinka, kad teismas privalėjo informuoti skolininkę apie svarstomą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutinka, kad skolininkės pateikti duomenys paneigia prezumpciją, jog prašoma priteisti suma jam yra didelė. Teigia, kad 2012 m. ataskaitos ir balansai nėra patikima priemonė, įrodinėjant, kad šiuo metu įmonės būklė yra pakankamai gera.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantė (skolininkė) nesutinka su skundžiama nutartimi ir teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės – skolininkės turto areštas – taikytos nepagrįstai.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai. Teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka teismo įsitikinimo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė pateikė reikalavimą ir prašomos priteisti skolos sumą pagrindžiančius rašytinius įrodymus.
Atmestini apeliantės argumentai, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta, nes prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nagrinėjo nepranešęs atsakovei, nors kreditorė to neprašė. CPK 147 str. 1 d. reglamentuoja, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog būtina apie prašymo nagrinėjimą pranešti skolininkei, kadangi vertino, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teismas turėjo išsiaiškinti skolininkės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad skolininkė, paduodama atskirąjį skundą, gali paneigti prezumpciją, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti kreditorei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, pateikdama duomenis, įrodančius jos (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis gera, todėl nėra būtinybės taikyti kreditorės reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkei yra pareikštas pakankamai didelis turtinis reikalavimas dėl 195 872,85 Lt skolos priteisimo. Nors apeliantė nurodo, kad prašoma priteisti suma jai yra nedidelė, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės pateikti įrodymai dėl esamos turtinės padėties nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kreditoriaus reiškiamų reikalavimų tenkinimo atveju. Apeliantė nepateikė aktualių duomenų apie 2013 m., t. y. atskirojo skundo pateikimo metu, buvusią bendrovės finansinę padėtį. Iš apeliantės pateiktos 2012-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad, palyginus su 2011 m., ženkliai sumažėjo apeliantės pardavimo pajamos ir išaugo veiklos sąnaudos, apeliantės grynasis pelnas ženkliai sumažėjo: nuo 2 166 658 Lt iki 201 579 Lt. Iš 2012-12-31 bendrovės balanso duomenų nustatyta, kad didžiąją apeliantės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas – atsargos, žaliavos bei pirkėjų įsiskolinimai, kurie sudaro apie pusę bendrovės trumpalaikio turto. Didelę dalį įmonės ilgalaikio turto sudaro mašinos ir įrengimai – šis turtas nėra lengvai realizuojamas. Nors apeliantė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra gera, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įmonė turi žymių finansinių įsipareigojimų bei prekybos skolų – įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje viršijo bendrovės ilgalaikio turto vertę. Šie duomenys vertintini kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę dėl apeliantės finansinės padėties. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nenustatyta, ar areštavus skolininkės kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą šis turtas yra paliekamas skolininkei saugoti ir ar skolininkė gali areštuotu turtu naudotis. CPK 147 str. 5 d. 10 p. numato, kad kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomas turto saugotojas ar administratorius, jeigu jį skiria teismas. Todėl skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis dėl turto saugotojo paskyrimo ir areštuotam turtui taikomų apribojimų tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 145 str. 8 d. reglamentuoja, jog asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
CPK 145 str. 6 d. numato bendrąją nuostatą, kad areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Skundžiama nutartimi nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas – pirmiausia areštuojant skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose, taip pat turtines teises. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013-10-18, t. y. dar iki atskirojo skundo pateikimo, antstolio sudarytu turto aprašu aprašytas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartimi, joje nenustačius jokių turto arešto taikymo skolininkei išimčių dėl disponavimo piniginėmis lėšomis, nepagrįstai apribojamos apeliantės teises.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Tačiau tikslintini taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti apribojimai (CPK 147 str. 5 d. 10 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutartį palikti nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, kad skolininkei UAB „Rūdupis“ draudžiama areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoto turto savininkas paskiriamas areštuoto turto saugotoju, apribojant teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.