- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- e2-2119-291/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- Ar
- Išvadą teikia
- Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities VTAS
- Advokatai
- Kristina Pugačienė, Diana Latotina
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities VTAS atstovei V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui Ar. B., institucijai, teikiančiai išvadą: Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities VTAS dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnametei dukrai A. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, taip pat priteisti 5730,63 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-01-18, ir paskirti ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nurodo, jog gyvenant faktinėje santuokoje su atsakovu Ar. B., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra Arūnė, kurios tėvystę atsakovas pripažino gera valia ir suteikė jai savo pavardę. Nuo 2017m. birželio mėnesio atsakovas nebegyvena kartu su šeima ir nuo to laiko neteikia dukrai jokio išlaikymo. Mergaitė yra 16 metų amžiaus, mokosi Lieporių gimnazijoje, papildomai lanko neformaliojo ugdymo būrelį- šokius, sportuoja, turi sveikatos problemų, todėl jai reikalingos didesnės išlaidos nei minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 575 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, būstui, rūbams, avalynei, ryšio paslaugoms, laisvalaikiui, transportui, kanceliarinėms ir mokymosi prekėms, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Šiuo metu dukrą ji išlaiko faktiškai viena, nes atsakovas tik epizodiškai ar progomis yra davęs dukrai pinigų ar nupirkęs daiktus. Jos pačios gaunamos mėnesinės pajamos yra 1034 Eur, kurios susidaro iš netekto darbingumo pensijos, išmokos už vaiką bei gaunamo atlyginimo už darbą. Daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas ji neturi galimybės dėl jai nustatytos onkologinės ligos, kurios gydymas reikalauja taip pat papildomų išlaidų. Be to ji turi kreditorinių įsipareigojimų bankui Swedbank, AB už 2006m. įsigytą gyvenamąjį namą, kuriame ji ir gyvena kartu su dukra. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas ir turi pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą 5730,63 Eur. už laikotarpį nuo 2017m. birželio mėnesio, kai atsakovas paliko šeimą iki ieškinio padavimo, t.y. už 19 mėnesių po 300 Eur, o už 2019m. sausio mėnesio 18d. – 149,37 Eur. Patenkinus ieškinį, taip pat prašo priteisti iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė prašo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Ar. B. su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodydamas, jog sutinka išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau nesutikdamas su ieškovės pageidaujama 300 Eur dydžio kasmėnesine išmoka. Taip pat nesutinka, jog iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokio dydžio išlaikymas buvo reikalingas jų nepilnametei dukrai. Be to, priteisus įsiskolinimą tokio dydžio, kokio pageidauja ieškovė, labai pablogėtų jo turtinė padėtis, nes jo gaunamos pajamos sudaro apie 800 Eur į mėnesį, ir iš jų reikia jam pačiam pragyventi, mokėti skolas ir baudas antstoliams. Pagal turimas galimybes jis dukros išlaikymui sutiktų mokėti 70 Eurų kas mėnesį, nes daugiau jokio turto neturi, jam pragyventi ir išgyventi padeda jo sugyventinė. Be to atsakovas nesutinka su ieškovės prašomo išlaikymo dydžiu bei įsiskolinimu dar ir dėl to, jog jo nuomone ieškovė, pardavusi jų bendrai gyvenant įsigytą gyvenamąjį namą, gautų papildomų pajamų bei išvengtų didelių išlaidų jo išlaikymui.
Atsakovo atstovė advokatė Diana Latotina- Misevičė prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 70 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės. Kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybo0s prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. P. siūlo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo Ar. B. po 300 eurų kas mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui, bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas Iš dalies. (LR CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.1d.1p., 3.200str., 3.174str., 3.178str.)
Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvai, būdami vienodai atsakingi už teisių ir pareigų savo vaikams vykdymą (LR CK 3.156 str. 1 d.), turi teisę susitarti, kiek kiekvienas iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą savo vaikams. Jeigu nors vienas iš tėvų išlaikymo pareigos nevykdo, kitas (išlaikymą teikiantis tėvas) gali kreiptis į teismą ir prašyti išlaikymą priteisti (LR CK 3.194 str. 1 d.). Taigi LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinais vaiko poreikiais ir sąlygomis vystytis turi būti suprantamas būtinumas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsj ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str.).
Iš bylos dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S. gimė dukra A. B., kurios tėvas yra atsakovas Ar. B. (6 b.l.). Šalys santuokos nebuvo sudarę, atsakovas pripažino savo tėvystę, ir iki 2017m. birželio mėnesio gyveno kartu su ieškove ir dukra, kurią mylėjo ir kuria rūpinosi. Šalims nebesutarus ir atsakovui palikus šeimą, dukra liko gyventi su motina, kuri faktiškai viena pati ją išlaikė. Ieškovė pageidauja 300 Eur dydžio išlaikymo iš atsakovo, nes jos nuomone jų dukrai kas mėnesį reikalinga apie 575 Eur dydžio suma jos poreikiams patenkinti, ir didesnę pusę išlaikymo turėtų teikti atsakovas.
Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (LR CK 3.192str.). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Ieškovė teismui pateikė detalią informaciją apie tai, kokio dydžio reikalingos išlaidos šalių dukros poreikių patenkinimui, tačiau atsakovo nuomone šios išlaidos yra gerokai užaukštintos, ne visos jos yra būtinos ir realios. Teismas iš dalies sutinka su šia nuomone, kadangi pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie:
Žemesnės instancijos teismas
1. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis);
2. teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.:3K-3-218/2011, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-101/2010);
3. tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K- 3-294/2010);
4. nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-101/2010);
5. vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155.3.165 straipsniai);
Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-596/2009). Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas turi pareigą ir galimybę teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą, tačiau atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į vaiko amžių ir poreikių būtinumą, teismas mano, jog išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Teismas mano, jog byloje yra nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2017m. birželio mėnesio ir nuo to laiko atsakovas neteikia nepilnametei dukrai pastovaus išlaikymo. Tai, kad jis per tą laiką kelis kartus davė dukrai nedideles sumas pinigų jos išvykai su klase, jos motorolerio techninei apžiūrai ir registracijai, bei šalmo įsigijimui, nelaikytina vaiko išlaikymu, tačiau 149,37 Eur ( tiek nurodė ieškovė), kuriuos atsakovas išleido dukros poreikiams, minusuotini iš priteistino įsiskolinimo bendros sumos.
Teismas priteisia iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą 3920 Eur ( po 200 Eur kas mėnesį nuo 2017m. birželio mėnesio iki ieškinio padavimo, t.y. už 19 mėnesių 3800 Eur, o už 2019m. sausio mėnesio 18d. –120 Eur. ). Iš šios 3920 Eur atėmus 149,37 Eur, atsakovo įsiskolinimas nepilnametės dukros išlaikymui sudarytų 3770,63 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93str. 1d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93str.2d.)
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ( CPK 83str.1d. 2p. ), atsakovui suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl iš šalių žyminis mokestis valstybei nepriteistinas.
Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl 350 Eur priteisimo už teisines paslaugas, bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. ( 2 t, 32-34 b.l.)
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina ieškovei 233,33 Eur ( du šimtai trisdešimt trys eurai, 33 euro centai) už jai suteiktas advokato teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Atsakovo Ar. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., 200,00 Eur ( dviejų šimtų Eur 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2019-01-21 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš Atsakovo Ar. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3770,63 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimties Eur 63 ct) nepilnametės dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnametės A. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti Ieškovę D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Ar. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,33 Eur ( du šimtus trisdešimt tris eurus, 33 euro centus ieškovei D. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jai suteiktas advokato teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.