- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- 2-4309-351/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01531-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. K., N. S.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovėms N. S., A. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. ieškiniu prašo atnaujinti ieškovui A. R. praleistą terminą tėvystei nuginčyti; pripažinti, kad V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra A. R., tėvas, o A. R. - V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus; nustatyti, kad J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. R., tėvas, o A. R. - J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas A. R. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina J. B., mirusi (duomenys neskelbtini), turėdama prigimtinę V. pavardę, pagimdė ieškovą kraujomaišos su savo broliu J. V., pasekoje. Tuo metu ieškovo motina su savo broliu - ieškovo tėvu J. V. gyveno viename name (duomenys neskelbtini). ir vedė bendrą ūkį. J. V. pripažino ieškovą savo sūnumi ir teikė jam išlaikymą. Ieškovas turėjo vyresnį brolį V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra J. B. ir J. V. sūnus, gimęs nurodytų asmenų kraujomaišos pasekoje.
1951-12-18 ieškovo motina, turėdama V. pavardę, sudarė santuoką su V. R. ir tapo R.. Po santuokos sudarymo ieškovo motinos sutuoktinis V. R. įsivaikino ieškovą, kuris tapo R. ir šia pavarde naudojasi iki šio laiko. Ieškovas niekada nelaikė V. R. savo tėvu, kadangi jo įvaikinimas neatitiko ieškovo valios. Ieškovo motinos sutuoktinis V. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo motina vėliau ištekėjo už B. B. ir tapo B.
Į bylą atsakovėmis patrauktos N. S. ir A. K. yra ieškovo seserys - J. B. ir V. R. dukros, kurioms yra žinoma, kad ieškovas A. R. nėra jų tėvo V. R. biologinis vaikas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad būdamas paaugliu savo gyvenamojoje vietoje girdėdavo kaimynų kalbas, patvirtinančias, kad jo tėvais esą brolis ir sesuo J. V. ir J. V.. Tokių kalbų turinys skaudindavo ieškovą, todėl jis dar būdamas nepilnametis savavališkai paliko savo motiną ir įtėvį R., persikėlė gyventi pas gretą gyvenusį kaimyną, kurio pavardės nebeprisimena. Kaimynas dabartiniu metu yra miręs.
Ieškovas nurodo, kad palaikė epizodinius ryšius su savo biologiniu tėvu J. V.. Pastarasis prieš savo mirtį kalbėjo ieškovui, kad nuosavybės teise turintis nekilnojamojo turto, kurį po mirties paliksiantis ieškovui, todėl ši aplinkybė yra viena iš priežasčių, motyvuojančių ieškovą nuginčyti dabartinę jo tėvystę ir prašyti teismo nustatyti, kad J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo tėvas.
Ieškovas A. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jo mama gyveno nesusituokusi su J. V. kai jis gimė. Kai jam buvo 10 metų jį įsisūnijo patėvis R.. Kokie duomenys apie tėvą jo gimimo liudijime buvo įrašyti iki jį įsivaikinant jis nežino. Jam anksčiau nereikėjo tėvystės nuginčyti, o dabar jam reikia giminystę įrodančių dokumentų dėl žemės.
Ieškovo A. R. atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdžio metu prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė N. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta. Ieškovas nori gauti paveldėjimą J. V.. J. V. A. R. yra dėdė. Ji ieškovą laikė broliu, o tėvas V. R. - sūnumi. Iš mamos niekada nėra girdėjusi, kad ieškovas nėra jos tėvo V. R. sūnus. Ieškovas V. R. vadindavo tėveliu. Šeimoje tokių kalbų, kad ieškovas buvo J. V. sūnus nebuvo. J. V. visą turtą buvo užrašęs savo sūnui V. V.. Po J. V. mirties palikimo niekas nepriėmė. V. R. turėjo tris vaikus. Ieškovas su J. V. nebendravo. Ji dėdę pati palaidojo. Dėdė niekada nėra pasakojęs, kad ieškovas yra jo sūnus. Ieškovas pas J. V. neatvažiuodavo. Ji yra 4 metais jaunesnė už ieškovą. Ar ieškovas buvo santuokinis vaikas ji nežino. Ieškovas V. R. laikė tėvu, jis jį užaugino.
Atsakovė A. K. ieškinį pripažįsta. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. R. jai yra brolis pagal mamą. Kiek jai žinoma ieškovo tėvas buvo J. V., o V. R. jį įsivaikino kai jam buvo 12 metų. Tėvas sakydavo, kad A. yra ne jo vaikas. J. V. sakydavo, kad V. V. ir A. yra jo vaikai. Brolis į teismą kreipiasi dėl palikimo, kadangi jo tėvas turėjo 22 ha žemės. Ieškovas J. V. laikė savo tėvu, jie bendravo. V. R. nemylėjo ieškovo, jį dažnai mušdavo. Su seserim N. S. nebendrauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio A. R. gimimo liudijimo nustatyta, kad vaiko A. R. tėvu yra įrašytas V. R., motina – J. R. (b. l. 4).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. R. prašo nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad V. R. nėra jo tėvas, o jis - V. R. sūnus bei nustatyti, kad J. V. yra A. R., tėvas, o A. R. - J. V. sūnus.
Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Tačiau ir tokiam reikalavimui įstatymas numatęs terminą, per kurį asmuo, norintis nuginčyti tėvystę, privalo pareikšti ieškinį teismui. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, yra aktuali aplinkybė, kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Vienerių metų senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas , jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjui aiškiai žinant, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas EŽTT praktiką, konstatavo, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
Nagrinėjamu atveju pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nuo dešimties metų žinojo, kad jo tėvas yra ne V. R., o J. V.. Atsakovė A. K. taip pat nurodė, kad jai buvo žinoma, kad V. R. ieškovą įsivaikino kai jam buvo 10 metų.
Ieškovas žinodamas, kad jis nėra V. R. sūnus nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo daugiau kaip 60 metų. Šiuo atveju jis praleido kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas prašydamas atnaujinti terminą tėvystei nuginčyti, nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti termino praleidimo svarbias priežastis ir šį terminą atnaujinti. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tas aplinkybes, kad ieškovas gyveno su V. R., jį laikė tėvu, o poreikis nuginčyti tėvystę kilo tik tuomet, kai sužinojo apie galimybę paveldėti mirusio J. V. turtą. Byloje teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas J. V. būtų pripažinęs kaip tėvą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis)(LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ieškinys atmestinas.
Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-09-21 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-23 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1405-13057 A. R. suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Šioje byloje teismas patyrė 8,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad nors ieškinio reikalavimai atmesti, šios išlaidos turėtų būti priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu 263 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.