Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams J. J. B., I. J., I. P., R. A., A. L., J. R., R. Ž., daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. liepos 14 d. bendrijos narių ir namo gyventojos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti negaliojančiais daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) narių ir namo gyventojos 2018 m. liepos 14 d. susirinkimo sprendimus. Nurodė, jog 2008 m. gegužės 5 d. DNSB (duomenys neskelbtini) steigiamajame susirinkime buvo patvirtinti įstatai, kurie 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo užregistruoti Juridinių asmenų registre. DNSB įstatymo 11 straipsnis numato, kas gali sušaukti visuotinį narių susirinkimą, bendrijos nariai tokios teisės neturėjo, ji pranešimą apie šaukiamą susirinkimą gavo iš namo gyventojos, ne bendrijos narės L. B., o ne iš susirinkimo organizatorių, pranešimo tekstas neatitino įstatymo reikalavimų. Registracijos knygoje yra įregistruoti 9 bendrijos nariai, o ne dešimt, kaip rašoma 2018 m. liepos 14 d. protokole. Iš išvardintų atsakovų tik šeši gali būti pripažinti DNSB (duomenys neskelbtini)“ nariais, penki iš jų tapo nariais pasirašę steigimo sutartį, vėliau I. P. pateikė prašymą įstoti į bendriją ir buvo įregistruota bendrijos narių registracijos knygoje ir tapo bendrijos nare, kaip numatė bendrijos įstatai. Buto savininkė R. Ž. neturi teisės prisistatyti kaip bendrijos narė, ji nėra pirmininkei pateikusi prašymo įstoti į bendriją ir nėra įregistruota bendrijos narių registravimo knygoje. Susirinkimas gali vykti ir vadintis tik bendrijos narių susirinkimu, sprendimus gali priimti tik bendrijos nariai, todėl 2018 m. liepos 14 d. vykęs susirinkimas pažeidė bendrijos įstatų 25 punkto, reikalavimus. Ieškovė teigė, jog pranešė, kad bendrijos šaukiamame susirinkime nedalyvaus, tačiau foto nuotraukose užfiksavo, jog susirinkime, likus apie 7 minutes iki jo pabaigos, buvo 4 bendrijos nariai. Nurodė, kad protokolo turinys neatspindi susirinkimo eigos. Iš protokolo turinio matyti, jog susirinkimo pirmininkas nesiūlė keisti darbotvarkės klausimų, pirmu klausimu svarstė klausimą, kuris nebuvo skelbtas skelbimų lentoje ir tuo pažeidė darbotvarkės reglamentą. Pirmu darbotvarkės klausimu turėjo vykti pirmininko rinkimai, antru – valdybos narių rinkimai ir trečiu svarstomi einamieji klausimai. Teigia, kad V. V. išrinkimas pirmininku pažeidžia Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 9 punktą, 7 straipsnio 6 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 punkto nuostatas ir jo išrinkimas yra neteisėtas, nepriklausomai nuo to, kad jį išrinko dauguma. Bendrijos pirmininku išrinktas ne bendrijos narys, nors Bendrijos įstatų 15 punktas numato, jog bendrijos narys turi teisę rinkti ir būti išrinktas bendrijos pirmininku, Bendrijos įstatų 8 punkte nustatyta, kad bendrijos nariu gali tapti tik buto savininkas, V. V. nėra namo buto savininkas, kuriuo privalėtų tapti prieš tapdamas bendrijos nariu ir tik tapęs bendrijos nariu galėtų būti renkamas pirmininku. R. Ž. neturėjo teisės nei balsuoti, nei pirmininkauti, nei pasirašyti susirinkimo protokolo, nes nėra bendrijos narė. Bendrijos įstatuose (V dalies 25 punktas) valdyba, kaip valdymo organas nėra numatyta, todėl valdybos sudarymas pažeidė Bendrijos įstatų nuostatą ir yra neteisėtas. Prie 2018 m. liepos 14 d. susirinkimo protokolo nėra pateikta Įstatyme 10 straipsnyje 11 punkte numatytų dokumentų, be to, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 4 punkto reikalavimui, kad sprendimai turi būti skelbiami viešai, susirinkimo protokolas viešoje bendrijos skelbimų lentoje nebuvo paskelbtas, todėl nėra galimybės nustatyti protokolo surašymo momento. Nurodė, jog apie V. V. išrinkimą bendrijos pirmininku, ieškovei tapo žinoma rugsėjo mėnesį, kai jis ėmė reikalauti jam perduoti bendrijos dokumentus ir tik po kurio laiko susirinkimo protokolą gavo elektroniniu paštu. Teigė, kad buvo pažeistos jos, kaip bendrijos dalyvės, teisės ir teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. K. atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas įvertinęs tai, jog yra ginčijamas juridinio organo - bendrijos narių susirinkimo priimtas sprendimas, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalavimą dėl susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais reiškia bendrijos nariams, atsakovams J. J. B., I. J., I. P., R. A., A. L., J. R., R. Ž. bei šį reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 8 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir namo gyventojų visuotinio susirinkimo metu A. Ž. išbrauktas iš bendrijos narių sąrašo, R. Ž. ir G. P. priimtos į bendriją, R. K. atšaukta iš bendrijos pirmininkės pareigų, išrinkta bendrijos valdyba ir patvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatai, išrinkta revizorė. Pažymėjo, jog šio susirinkimo metu bendrijos narių priimti nutarimai nėra nuginčyti ar ginčijami.

5. Teismas nurodė, jog 2018 m. gegužės 8 d. susirinkime patvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatai įsigaliojo tik juos įregistravus t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), todėl sprendžiant dėl 2018 m. liepos 14 d. vykusio susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo vadovaujamasi Įstatymo bei 2008 m. rugpjūčio 5 d. įregistruotų įstatų nuostatomis.

6. Teismas nustatė, jog 2018 m. liepos 14 d. susirinkimą organizavo valdyba (pasirašė A. L.), bendrijos nariai buvo informuoti apie vyksiantį visuotinį susirinkimą ir jo darbotvarkę, ieškovė R. K. informaciją gavo ir su ja susipažino elektroniniu paštu, prieš 12 dienų. Sprendė, kad nors pranešimas apie šaukiamą susirinkimą nepilnai atitinka Įstatymo numatytus reikalavimus, tačiau pagrindinė informacija apie susirinkimo laiką ir darbotvarkę buvo paskelbta, ieškovė buvo informuota raštu (elektroniniu paštu), susirinkimui pateikė savo nuomonę svarstomais klausimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės, kaip bendrijos narės, teisės gauti informaciją apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo suvaržytos.

7. Teismas taip pat sprendė, kad apie susirinkime svarstytus klausimus - pirmininko ir valdybos nario rinkimus, dėl kurių bendrijos nariai balsavo, bendrijos nariai buvo informuoti.

8. Teismas nurodė, jog 12 butų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) įsteigtos DNSB (duomenys neskelbtini) nariais 2018 m. liepos 14 d. buvo 10 asmenų, R. Ž. į bendrijos narius buvo priimta 2018 m. gegužės 8 d. vykusio bendrijos narių susirinkimo metu, pateikusi prašymą, susirinkimo metu bendrijos narių priimti sprendimai nėra nuginčyti, todėl R. Ž. 2017 m. liepos 14 d. susirinkime dalyvavo kaip bendrijos narė su balsavimo teise.

9. Teismas vadovaudamasis rašytiniu įrodymu – susirinkimo protokolu, nustatė, jog 2018 m. liepos 14 d. susirinkime dalyvavo 8 bendrijos nariai, iš kurių 7 svarstomais klausimais balsavo „už“. Nustatė, kad esant 10 bendrijos narių, 2018 m. liepos 14 d. susirinkime dalyvavo šeši, visi šeši balsavo svarstomais klausimais „už“, susirinkimas galėjo vykti ir turėjo teisę priimti sprendimus. Dar du bendrijos nariai (R. K. ir J. R.) nuomonę dėl svarstomų klausimų pareiškė raštu (b. l. 18, 46), toks nuomonės pareiškimas neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms, nors bendrijos įstatai tvarkos dėl nuomonės raštu pateikimo nenumatė, nuomonės buvo pateiktos susirinkimui raštu ir iki susirinkimo pradžios, J. R. savo nuomonę patvirtino ir pasirašydama susirinkimo protokole.

10. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas suteikia teisę bendrijos nariams rinktis bendrijos valdymo formą. 2008 m. rugpjūčio 5 d. įstatuose buvo numatyta, jog bendrijos valdymo organas yra bendrijos pirmininkas (V dalies 25 punktas). 2018 m. gegužės 8 d. bendrijos narių susirinkime nariai pasirinko tokią valdymo formą, kai bendrijoje yra pirmininkas ir valdyba, atšaukė bendrijos pirmininkę ir išsirinko valdybos narius, kas neprieštarauja Įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalies nuostatoms.

11. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2008 m. rugpjūčio 5 d. bendrijos įstatuose pirmininkui nėra numatyta jokių specialių reikalavimų, todėl V. V. išrinkimas bendrijos pirmininku neprieštarauja Įstatymo reikalavimams. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. susirinkimo metu jau buvo išrinkta valdyba, todėl 2018 m. liepos 14 d. susirinkime nariai galėjo svarstyti ir bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto name, kuriame įsteigta bendrija.

12. Teismas nurodė, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.

13. Teismas sprendė, tai jog ieškovei išsiųstas pranešimas apie šaukiamą susirinkimą nepilnai atitiko Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, ieškovė apie susirinkimą sužinojo per trumpesnį nei 14 dienų terminą (12 dienų), taip pat apie 2018 m. liepos 14 d. susirinkimo priimtus sprendimus nebuvo informuota nustatyta tvarka, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindas pripažinti negaliojančiais 2018 m. liepos 14 d. susirinkimo priimtus sprendimus. Remiantis protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), bendrijos narių valia negali būti paneigta vien dėl šių reikalavimų nesilaikymo, nenustačius, jog šie pažeidimai iš esmės pažeidė ieškovės teises ar sukėlė neigiamas pasekmes bendrijai ar ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo R. K. ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimą valstybei. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. 2018 m. gegužės 8 d. susirinkime patvirtinti įstatai įsigaliojo tik 2018 m. rugsėjo 5 d. juos įregistravus, todėl sprendžiant dėl 2018 m. liepos 14 d. vykusio susirinkimo teisėtumo vadovaujamasi Įstatymu bei 2008 m. rugpjūčio 5 d. bendrijos įstatų nuostatomis.

14.2. Vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais galima tik sprendžiant klausimus, kurie nėra sureguliuoti įstatymais ar kitais teisės aktais. Įstatymo 7 straipsnyje yra nurodyta, kad bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje. Bendrijos įstatuose nurodyta bendrijos pirmininko, valdybos rinkimo tvarka, kuri buvo pažeista (Įstatymo 7 straipsnio 9, 10, 11 ir 15 punktai). Pažeista buvo ir susirinkimo organizavimo, sprendimų paskelbimo tvarka, todėl jie turi būti pripažinti negaliojančiais.

14.3. Teismas nepagrįstai pripažino galiojančiomis raštu pateiktas nuomones dėl balsavimo, nors bendrijos įstatai to nenumatė.

14.4. Sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais ir dėl tos priežasties, kad 2018 m. liepos 14 d. susirinkime dalyvavo ir balsavo ne bendrijos nariai R. Ž. ir G. P..

14.5. Nors ieškovė ir neprašė panaikinti 2018 m. gegužės 8 d. sprendimų (dėl išstojimo ir įstojimo į bendrijos narius, dėl valdybos rinkimų, dėl naujų bendrijos įstatų), teismas nepagrįstai pripažino bendrijos narėmis R. Ž. ir G. P.. Bendrijos narėmis jos gali tapti tik po jų įregistravimo Bendrijos narių registravimo knygoje (Įstatų 8 punktas), kol nebuvo įregistruoti nauji įstatai, nebuvo galima jais vadovautis, nors sprendimai dėl jų ir dėl valdybos išrinkimo neprašomi pripažinti negaliojančiais.

14.6. Ieškovės teisės buvo pažeistos, nes buvo pažeista bendrijos narių susirinkimo organizavimo tvarka, numatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir CK 4.85 straipsnio 4 punkte, ieškovė pranešimą apie susirinkimo organizavimą gavo pavėluotai, prieš 12 dienų, kai turėjo gauti prieš 14 dienų.

14.7. Sutinka su teismo nurodytu, jog, ginčijant juridinio organo sprendimus, nepagrįstai atsakovais į bylą patraukti juridinio asmens nariai, todėl apeliaciniame skunde jie nebenurodomi.

15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. 2018 m. liepos 14 d. susirinkime priimtas sprendimas yra teisėtas, jis atitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą.

15.2. V. V. išrinkimas DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininku neprieštarauja įstatymo reikalavimams.

15.3. Ieškovės teiginiai, kad 2018 m. liepos 14 d. DNSB (duomenys neskelbtini) narių ir namo gyventojų visuotiniame susirinkime R. Ž. ir G. P. neturėjo teisės balsuoti, atmestini kaip nepagrįsti. R. Ž. ir G. P. bendrijos narėmis tapo 2018 m. gegužės 8 d. Tik apeliaciniame skunde ieškovė išreiškė nuomonę dėl G. P. narystės teisėtumo.

15.4. R. K., 2018 m. gegužės 8 d. atšaukta iš bendrijos pirmininkės pareigų, iki šiol nėra perdavusi bendrijai jokių dokumentų, todėl papildyti Bendrijos narių registravimo knygą naujais įrašais, nėra galimybės. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose yra pareikštas ieškinys R. K. dėl įpareigojimo perduoti bendrijos dokumentus (civilinė byla Nr. e2-1838-225/2019).

15.5. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad buvo pažeistos jos teisės, nes buvo pažeista bendrijos narių susirinkimo organizavimo tvarka, numatyta Įstatymo 11straipsnio 1 ir 2 punktuose ir CK 4.85 straipsnio 4 punkte, kadangi pranešimą apie susirinkimą ji gavo pavėluotai, t. y. prieš 12 dienų, nors turėjo gauti prieš 14 dienų, ieškovė apie visus susirinkimus informuojama elektroniniu paštu ir skelbimais skelbimų lentoje namo laiptinėse, kadangi nepriima jokios jai paštu siunčiamos korespondencijos. Todėl, nemano, kad šis faktas kokiu nors būdu būtų pažeidęs ieškovės teises.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės R. K. ieškinys dėl 2018 m. liepos 14 d. bendrijos narių ir namo gyventojos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad 2018 m. liepos 14 d. susirinkimo priimtais sprendimais būtų pažeistos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, bendrijos įstatų normos, taip pat ieškovės teisės.

20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog 2018 m. gegužės 8 d. bendrijos narių susirinkime patvirtinti įstatai įsigaliojo tik nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. juos įregistravus, kaip numato Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, todėl sprendžiant dėl 2018 m. liepos 14 d. vykusio susirinkimo teisėtumo turėjo būti vadovaujamasi Įstatymo bei 2008 m. rugpjūčio 5 d. įregistruotų įstatu nuostatomis. 2018 m. liepos 14 d. bendrijos narių susirinkimo metu nebuvo kvorumo, todėl ir tuo pagrindu sprendimai yra negaliojantys, taip pat buvo pažeista bendrijos narių susirinkimo organizavimo tvarka.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 5 d. DNSB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrijos įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2008 m. rugpjūčio 5 d. (b. t. I, b. l. 7-11). Iš 2018 m. gegužės 8 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir namo gyventojų visuotinio susirinkimo protokolo (b. t. I, b. l. 40-43) nustatyta, jog buvo pakeisti bendrijos įstatai, jie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2018 m. rugsėjo 5 d. (b. t. I, b. l. 98). Įstatymų leidėjas numatė, kad iki Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 (toliau – Įstatymas) įsigaliojimo (2012 m. liepos 1 d.) įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos per 12 mėnesių nuo įstatymo Nr. XI-1967 įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įstatyme įtvirtinta nuostata dėl įstatų suderinimo su naujos redakcijos įstatymu per vienerių metų laikotarpį neįgyvendinta, tačiau net ir nesuderinus bendrijos įstatų su naujos redakcijos įstatymu, bendrija atlieka savo funkcijas remdamasi įregistruota įstatų redakcija ta apimtimi, kuria ji neprieštarauja imperatyviosioms Įstatymo nuostatoms ir tiesiogiai Įstatymui. Bendrijos nariai gali naudotis tomis teisėmis ir turi vykdyti tas jų, kaip bendrijos narių, pareigas, kurios nustatytos galiojančiais bendrijos įstatais ir tiesiogiai Įstatyme. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant byloje kilusį ginčą reikia vadovautis Civiliniu kodeksu (toliau – CK), Įstatymu (nuo 2017 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. I-798 redakcija), 2008 m. rugpjūčio 5 d. bendrijos įstatais tiek, kiek jie neprieštarauja CK, Įstatymui ir kitiems įstatymams.

22. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus – prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017).

23. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog pakeisti bendrijos įstatai turi būti perregistruoti Juridinių asmenų registre. Bendrijos įstatai perregistruojami, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas prašymas ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) protokolas dėl bendrijos įstatų keitimo. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. gegužės 8 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir namo gyventojų susirinkimo darbotvarkę sudarė: 1) svarstyti išstojimo ir įstojimo į bendriją prašymus; 2) valdybos rinkimai; 3) pirmininko atšaukimas iš pareigų; 4) naujų bendrijos įstatų svarstymas ir priėmimas; 5) revizoriaus rinkimai; 6) revizoriaus darbo tvarkos aprašo patvirtinimas; kiti einamieji klausimai. Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 8 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir namo gyventojų visuotinio susirinkimo protokolo (b. t. I, b. l. 40-43) nustatyta, kad susirinkimo metu A. Ž. išbrauktas iš bendrijos narių sąrašo, R. Ž. ir G. P. priimtos į bendriją, R. K. atšaukta iš bendrijos pirmininkės pareigų, išrinkta bendrijos valdyba ir patvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatai, išrinkta revizorė. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), šiuo konkrečiu atveju, 2018 m. gegužės 8 d. susirinkime patvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatai įsigaliojo tik juos įregistravus t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. (b. t. I, b. l. 98). Taigi, apeliantės ginčijamo susirinkimo (2018 m. liepos 14 d.) metu galiojo bendrijos įstatai, patvirtinti 2008 m. rugpjūčio 5 d., kurie nenumatė valdymo organo – valdybos.

25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo pažeisti Įstatymo 7 straipsnio 9, 10, 11 ir 15 punktai, bendrijos įstatuose nurodyta bendrijos pirmininko, valdybos rinkimo tvarka.

26. Byloje nustatyta, jog 2018 m. liepos 14 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir namo gyventojų visuotinio susirinkimo darbotvarkėje nagrinėti klausimai: pirmininko rinkimai; valdybos narių rinkimai; kiti einamieji klausimai.

27. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. DNSB (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 5 d. įstatų V dalies 25 punkte nurodyta, jog bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas. DNSB įstatų 26 punkte įtvirtinta, kad bendrijos narių susirinkimo teises, jo šaukimo tvarką, bendrijos pirmininko įgaliojimus ir atsakomybę numato Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas. DNSB (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 5 d. įregistruoti įstatai nenumatė bendrijos valdybos sudarymo. Taigi, bendrijos valdybos narių rinkimai buvo galimi tik po pakeistų bendrijos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre (2018 m. rugsėjo 5 d.).

28. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodė, jog 2018 m. liepos 14 d. susirinkime bendrijos nariai galėjo svarstyti ir bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto name, kuriame įsteigta bendrija, kadangi 2018 m. gegužės 8 d. susirinkimo metu jau buvo išrinkta valdyba. Apeliacines instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

29. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui.

30. DNSB (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 5 d. įstatuose pirmininkui nėra numatyta specialių reikalavimų. Bendrijos įstatų 15 punkte įtvirtintos bendrijos narių teisės, 15.1. punktas nurodo, jog bendrijos narys turi teisę dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas bendrijos pirmininku, revizoriumi, teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais.

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. liepos 14 d. DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniame bendrijos susirinkime, nutarta bendrijos pirmininku išrinkti V. V.. Nustatyta, kad V. V. neturi buto ar kitų patalpų name (duomenys neskelbtini) Kaip jau nustatyta, Juridinių asmenų registre 2018 m. gegužės 8 d. pakeisti bendrijos įstatai įregistruoti 2018 m. rugsėjo 5 d., todėl ginčo laikotarpiu turėjo būti vadovaujamasi 2008 m. rugpjūčio 5 d. bendrijos įstatų nuostatomis, kuriose valdyba nenumatyta. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nesant valdybos, bendrijos pirmininku negali būti išrinktas ne bendrijos narys.

32. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino galiojančiais raštu pateiktas nuomones dėl balsavimo, nors bendrijos įstatai to nenumatė.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bendrijos narės R. K. ir J. R., nuomonę dėl 2018 m. liepos 14 d. svarstomų klausimų pareiškė raštu (b. t. I, b. l. 18, 46). Iš byloje pateikto rašto 2018 m. liepos 14 d. susirinkimui (b. t. I, b. l. 18) matyti, jog R. K. reikalauja, kad ji turi būti užregistruota dalyvių sąraše (4.1 punkte), 6 punkte nurodyta, kad rašte pateikta informacija laikytina susirinkimo kalba ir prašė ją perkelti į protokolo pirmo klausimo svarstymo dalį.

34. 2008 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintuose bendrijos įstatuose nenumatyta bendrijos narių nuomonės pateikimo tvarka. Įstatų 15.6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys turi teisę įgyvendinti kitas įstatyme numatytas teises.

35. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Įstatymo 11 straipsnio 12 ir 7 dalyse, yra nurodytos išimtys, kai balsavimas raštu nėra galimas. Viena iš tokių išimčių ir yra bendrijos valdymo organo narių rinkimas ir atšaukimas, todėl teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog dėl 2018 m. liepos 14 d. DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniame bendrijos susirinkime svarstomų klausimų, nuomonės pareiškimas raštu neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio sprendimo 24 ir 31 punktuose padarytas išvadas konstatuoja, kad 2018 m. liepos 14 d. DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimti nutarimai, kuriais buvo išrinkta bendrijos valdyba ir bendrijos pirmininkas, kaip prieštaraujantys šios bendrijos 2008 m. įstatams ir Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam imperatyvui, pripažintini negaliojančiais.

37. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais ir dėl tos priežasties, kad 2018 m. liepos 14 d. susirinkime dalyvavo ir balsavo ne bendrijos nariai R. Ž. ir G. P.. Nors ieškovė ir neprašė panaikinti 2018 m. gegužės 8 d. sprendimų (dėl išstojimo ir įstojimo į bendrijos narius, dėl valdybos rinkimų, dėl naujų bendrijos įstatų), teismas nepagrįstai pripažino bendrijos narėmis R. Ž. ir G. P., nes bendrijos narėmis jos gali tapti tik po jų įregistravimo Bendrijos narių registravimo knygoje (Įstatų 8 punktas).

38. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog bendrijos įstatuose turi būti nurodyta butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos. 2008 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintuose bendrijos įstatuose 2 dalies, 8 punkte nurodyta, jog įsteigtos ir įregistruotos bendrijos nariu patalpų savininkas tampa pateikęs rašytinį prašymą bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje. Įstojimo data laikoma prašymo pateikimo diena. Bendrijos įstatų 10 punktas numato, daugiabučių namo patalpų savininkai, atsiskaitę su bendrija pagal savo prievoles, gali išstoti iš bendrijos pateikę rašytinį prašymą bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje. Išstojimo data laikoma prašymo pateikimo data.

39. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog R. K., 2018 m. gegužės 8 d. atšaukta iš bendrijos pirmininkės pareigų, iki šiol nėra perdavusi bendrijai jokių dokumentų, todėl papildyti Bendrijos narių registravimo knygą naujais įrašais, nėra galimybės. Mano, jog ieškovės teiginiai, kad 2018 m. liepos 14 d. DNSB (duomenys neskelbtini) narių ir namo gyventojų visuotiniame susirinkime R. Ž. ir G. P. neturėjo teisės balsuoti, atmestini kaip nepagrįsti. R. Ž. ir G. P. bendrijos narėmis tapo 2018 m. gegužės 8 d. R. Ž. 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į pirmininkę R. K. su prašymu priimti ją į bendrijos narius, tačiau jos prašymas tenkintas nebuvo, ieškovė apie tai ją informavo elektroniniu laišku. 2018 m. gegužės 7 d. R. Ž. pateikė pakartotinį prašymą priimti ją į bendrijos narius, šis jos prašymas buvo svarstomas ir patenkintas DNSB (duomenys neskelbtini) narių ir namo gyventojų visuotiniame susirinkime, kuris įvyko 2018 m. gegužės 8 d. Kartu su R. Ž. į DNSB (duomenys neskelbtini) narius priimta ir G. P.. Tik apeliaciniame skunde ieškovė išreiškė nuomonę dėl G. P. narystės teisėtumo.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) yra 12 butų. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos narių registracijos žurnalo Nr. 01 (pradėtas pildyti 2011 m. liepos 11 d., paskutinis įrašas padarytas 2013 m. balandžio 22 d.) duomenimis, įsteigtos bendrijos nariais yra 9 asmenys (b. t. I, b. l. 14-17). Iš byloje esančio 2018 m. kovo 6 d. rašto dėl prašymo priimti į DNSB (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (b. t. I, b. l. 75) nustatyta, kad R. Ž. prašymas netenkintinas. Nurodyta, jog bendrijos nariu yra vienas iš buto savininkų A. Ž. (3), todėl R. Ž. prašymo bendrija registruoti negali, nes būtų pažeisti bendrijos įstatų 2 dalies 8 punkto 3 pastraipa. Byloje pateiktame 2018 m. balandžio 6 d. A. Ž. prašyme, adresuotame DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkui nurodyta, jog prašoma A. Ž. išbraukti iš bendrijos narių sąrašo (b. t. I, b. l. 91). Duomenų, kad bendrijos pirmininkė būtų išsprendusi šį prašymą nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. gegužės 7 d. R. Ž. pateikė prašymą, adresuotą DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniam susirinkimui, kuriame prašo ją priimti į bendrijos narius (b. t. I, b. l. 92). 2018 m. gegužės 7 d. G. P. pateikė prašymą priimti į DNSB (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (prašymas adresuotą DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniam susirinkimui) (b. t. I, b. l. 93). Iš 2018 m. gegužės 8 d. DNSB (duomenys neskelbtini) protokolo turinio matyti, jog 1 darbotvarkės klausimu buvo svarstytini išstojimo ir įstojimo į bendriją prašymai. Nutarta, patenkinti pateiktus prašymus: A. Ž. išbraukti iš bendrijos narių sąrašo, o R. Ž. ir G. P. įtraukti į bendrijos narių sąrašą prašymo pateikimo dieną; leisti visuotiniame susirinkime joms balsuoti kaip bendrijos nariams. Teisėjų kolegija pažymi, kad susidarius tokiai faktinei situacijai, kai atšaukus R. K. iš bendrijos pirmininko pareigų ji neperdavė bendrijai narių registravimo knygos ir joje nebuvo padaryti įrašai apie A. Ž. išbraukimą iš bendrijos narių sąrašo ir apie R. Ž. ir G. P. įstojimą į bendriją (kaip tai numato 2008 m. bendrijos įstatai) nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog jos negalėjo balsuoti visuotiniame bendrijos narių susirinkime . Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 5 dalies 3 punktas numato, kad įstoti ir išstoti iš bendrijos narių yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės, o ne pareigos. Tai reiškia, kad buto savininkas netampa bendrijos nariu tol, kol nepateikia atitinkamo prašymo įstoti į bendriją. Todėl nors formaliai R. Ž. ir G. P. ir nebuvo įtrauktos į bendrijos narių registravimo knygą, tačiau jos galėjo balsuoti vykusiame susirinkime.

41. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog buvo pažeistos jos teisės, nes buvo pažeista bendrijos narių susirinkimo organizavimo tvarka, numatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir CK 4.85 straipsnio 4 dalyje.

42. CK 4.85 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę.

43. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856; 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-878/2002; kt.). Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.).

44. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytu, jog ieškovei išsiųstas pranešimas apie šaukiamą susirinkimą nepilnai atitiko Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, ieškovė apie susirinkimą sužinojo per trumpesnį nei 14 dienų terminą (12 dienų), taip pat apie 2018 m. liepos 14 d. susirinkimo priimtus sprendimus nebuvo informuota nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms atskiroms normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teise palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad net ir konstatavus tam tikrus formalius susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimus, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nenustačius, jog šie pažeidimai iš esmės pažeidė ieškovės teises ar sukėlė neigiamas pasekmes bendrijai ar ieškovei, būtų neteisinga. Todėl šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta.

45. Apibendrinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, bendrijos įstatų normas dėl bendrijos valdybos narių ir pirmininko rinkimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl šio materialinės teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliantės apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas: panaikintinas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys dėl 2018 m. liepos 14 d. bendrijos narių ir namo gyventojos sprendimų pripažinimo negaliojančiais tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų pirmosios instancijos teisme

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovės R. K. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini)

49. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl ieškovės R. K. apeliacinį skundą tenkinus, Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Ieškovei apeliacinės instancijos teisme teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išlaidos sudaro 154,96 Eur (b. t. I, b. l. 143). Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš atsakovės priteistina 154,96 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 99, 96 straipsniai).

53. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n usprendži a:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. K. ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais visus daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 14 d. bendrijos narių ir namo gyventojų visuotinio susirinkime priimtus sprendimus.

Priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 154,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 96 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.