Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-2444/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2015-04-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
2-2444/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01384-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-2444/2013Teismo proceso Nr. 2-55-3-01384-2013-7Procesinio sprendimo kategorija:110.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4748-262/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MJ Statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon“ Statyba“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 220 234,31 Lt skolą ir 6 procentų procesines palūkanas. Reikalavimą kildino iš šalių 2011 m. kovo 22 d. Rangos sutarties Nr. 03260. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis. Ieškovo nuomone, ieškinio suma yra didelė, o atsakovas, sužinojęs apie ieškovo reikalavimus gali mėginti paslėpti, perleisti ar sumažinti turto vertę, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, o nesant šio turto, ar esant jo nepakankamai, areštavo atsakovo lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbuotojams atlyginimus ir mokesčius valstybei bei Socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismas laikė pagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovas sužinojęs apie ieškovo reikalavimus gali mėginti paslėpti ar perleisti turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovo finansinės padėties, vykdomos veiklos, gaunamo pelno bei apyvartos. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 4 d. turėjo 300 000 Lt vertės ilgalaikio turto. Atsakovo klientų ir tiekėjų (kreditorių ir debitorių) balansas yra teigiamas ir siekia net 4 389 463,25 Lt. Ši suma yra atsakovo turtas, iš kurio galima spręsti apie atsakovo vykdomos veiklos apimtis. Vien iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo turimo turto yra keliasdešimt kartų daugiau nei ieškovo pareikšto reikalavimo dydis. Atsakovas vykdo aktyvią veiklą, turi pakankamai turto, o tai užtikrina jo mokumą net ir patenkinus ieškinio reikalavimus. Ieškinio reikalavimas atsakovui nėra didelis ir nėra pagrindo manyti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

2. Atsakovas yra aktyvus verslo subjektas, kuriam bet koks apribojimas naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu gali turėti neigiamos įtakos. Dėl to atsakovas patirtų didelių nuostolių. Per ilgą bylinėjimosi laiką atsakovui priklausantis ilgalaikis turtas gali nuvertėti, apyvartinių lėšų komercinėje veikloje apribojimas gali turėti neigiamą įtaką pelningų sandorių sudarymui ir kt., ko pasekoje kiltų neigiamų padarinių ne tik ieškovui, bet ir atsakovui. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovui ieškinio suma yra itin didelė. Atsakovo turtas yra areštuotas, o per pastaruosius metus atsakovui buvo iškeltos net penkios bylos, todėl teismas pagrįstai preziumavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atitinkamai, skundžiama nutartis priimta vadovaujantis suformuota teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei viešojo intereso gynimo, kai ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, dėl ko yra teisėta ir pagrįsta.

2. Atsakovas nurodo tikėtiną galimybę dėl šiuo metu turimo turto, kuris keliasdešimt kartų viršija reikalavimo dydį, nuvertėjimo, dėl ko akivaizdu, kad atsakovas negali užtikrinti stabilios savo turtinės padėties visą civilinės bylos nagrinėjimo procesą. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones.

3. Atsakovo pateiktas 2013 m. rugsėjo 4 d. bendras kliento - tiekėjo balansas yra sudarytas neaiškiai, dėl to atsakovo teiginys, jog bendras atsakovo klientų ir tiekėjų balansas yra teigiamas ir siekia net 4 389 463,25 Lt, yra nepagrįstas. Pažymi, kad atsakovas pateikė du tiekėjo - kliento balansų variantus, kuriuose kai kurie atsakovo kreditoriai dubliuojasi, dėl to negalima tiksliai nustatyti atsakovo įsipareigojimų kreditoriams ir debitorių skolų atsakovui dydžio. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas 2012 m. turėjo tik 27 758 Lt grynojo pelno, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 5 506 844 Lt. Šie įrodymai leidžia abejoti atsakovo galimybe įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, o laikinosios apsaugos priemonės padėtų išlaikyti stabilią atsakovo turtinę padėtį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atsakovo atskirojo skundo suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012 ir kt.). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinę byloje Nr. 2-1535/2013). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1385/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 220 234,31 Lt skolą ir 6 procentų procesines palūkanas. Reikalavimą kildino iš šalių 2011 m. kovo 22 d. Rangos sutarties Nr. 03260. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų, ieškinio reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovas gali slėpti turtą ar mėginti jį perleisti tretiesiems asmenims, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Tuo tarpu atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja gera savo turtine padėtimi ir atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nebuvimu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sprendžiant, ar ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė, o reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 220 234,31 Lt vertės atsakovo turtui yra pagrįstas, svarbu įvertinti atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė iki 2013 m. rugsėjo mėn. bendrą kliento – tiekėjo balansą, kuriuo siekia įrodyti nuolatinę ir didelės vertės bendrovės apyvartą, ir 363 972, 26 Lt vertės ilgalaikio turto sąrašą, kurio duomenimis pagrindinę šio turto dalį sudaro lengvosios transporto priemonės, staklės ir baldai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės apyvarta liudija tik lėšų gavimus ir išmokėjimus per tam tikrą laikotarpį ir šiuo atveju atsakovo parodomas teigimas balansas nepatvirtina atsakovo pelningos veiklos, kadangi šiame balanse neatsispindi išmokėti atlyginimai darbuotojams, mokesčiai valstybei ir kitos bendrovės veiklos sąnaudos. Be to, atsakovas pateikė ne banko sąskaitos išrašą, o laisvos formos sudarytą balansą, kuris teismo nuomone, gali ir neatspindėti atsakovo tikrosios turtinės padėties. Vertinant atsakovo pateikto ilgalaikio turto sąrašo turinį matyti, kad atsakovo pagrindinį turtą sudaro transporto priemonės, kurių vertė nuolatos mažėja, todėl negalima daryti išvados, kad šis turtas liudija neabejotinai gerą atsakovo turtinę padėtį. Ieškovas su atsiliepimu pateikė atsakovo 2012 m. balansą, kurio duomenimis atsakovas 2012 m. turėjo tik 27 758 Lt pelno. Nors atsakovas 2012 m. balanse apskaito 10 569 224 Lt vertės turtą, pagrindinę šio turto dalį sudaro per metus gautinos sumos (7 729 381 Lt), t. y. didelę dalį šios sumos sudaro pirkėjų, bei dukterinių ir asocijuotų įmonių įsiskolinimai. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 5 506 844 Lt. Apeliacinio teismo vertinimu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovo stabilios finansinės būklės, kuri užtikrintų ieškiniu reikalaujamos sumos išieškojimą ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pirmoje eilėje areštavo atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, ir tik jo nesant ar nepakankant, lėšas. Paliko atsakovui teisę areštuotą turtą valdyti ir naudotis juo, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apriboja bendrovės veiklą, nes kaip jau minėta, pirmoje eilėje bus areštuotas atsakovo nekilnojamas, kilnojamas turtas ir turtinės teisės. Be to, atsakovui suteikta teisė mokėti darbuotojams atlyginimus ir mokesčius valstybei bei Socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovo pateiktais duomenimis, atsakovo ilgalaikio turto pakanka ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Atsakovas, siekdamas realizuoti bendrovės turtą, CPK 148 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl apelianto prielaidos dėl areštuoto turto nuvertėjimo yra nepagrįstos.

Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl skundžiama nutartis palieka nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė