Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Jurgai Dringelytei, Galinai Levickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, dalyvaujant I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. M. skundą dėl SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontrolieriaus D. G. nutarimo Nr. 1359289-5, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-06-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo gautas I. M. skundas dėl SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontrolieriaus D. G. nutarimo Nr.1359289-5, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu I. M. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 142 str. 4 d. ir nubaustas 60 Lt dydžio bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, nes pasak pareiškėją jis viešuoju transportu kartu su savo sugyventinė be vienkartinio bilieto važiavo dėl to, kad neturėjo lėšų bilietui įsigyti, o sugyventinė būdama nėščia, reikėjo ją skubiai nuvežti į gydymo įstaiga. I. M. teigimu, jis teisės pažedimą padarė dėl būtino reikalingumo- pergyvendamas dėl sugyventinės ir būsimo vaikelio sveikatos, todėl mano, jog nutarimas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikinas.

I. M. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs I. M., liudytoją D. G., konstatuoja, jog I. M. 2012-05-21 apie 15.17 val. važiuodamas visuomeniniu transportu maršrutu Nr.4, tarp stotelių “Karaliaus Mindaugo – Kalnų parkas”, važiavo be bilieto ir tuo jis pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 41 punkto reikalavimą ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 142 str. 4 d.

Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo nutarimu ir protokolu, nutarimų paieškos rezultatų pažymos duomenimis, liudytojo parodymais bei papildomai surinktų dokumentų duomenimis.

Liudytojo D. G. parodymais nustatyta, kad jis dirba SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontrolieriumi. 2012-05-21 d. jis darbo metu tikrino viešiuoju transportu važiuojančius keleivius. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad I. M. važiavo viešiuoju transportu troleibusu Nr.4 be bilieto. Pasak liudytoją, joks keleivis be bilieto važiuoti negali, galima kartais važiuoti su bilietais, kuriems taikoma nuolaida. Net vaikai nuo 7 metų važiuojantys su tėvais irgi turi turėti bilietą. I. M. buvo paskirta mažiausia baudą – 60 litų. Jei asmuo per metus nepadaręs pažeidimų, yra galimybė skirti 30 Lt, t.y. pusę baudos. Kontrolieriai naudoja specialios patikros priemonė aparatą, kurio pagalba yra galimybę patikrinti, ar asmuo per paskutinius 12 mėnesių buvo baustas už važiavimą be bilieto ar ne, o jei patikrinus buvo skirta 60 Lt, vadinasi asmeniui buvo paskirta pakartotinai bauda. Liudytojo teigimu kontrolierių pažymos duomenimis (b.l 13-14), I. M. per paskutinius 12 mėnesių buvo baustas 18 kartų už važiavimą be bilieto. Atvėjais, kai asmuo turi būti skubiai pristatytas į gydymo įstaigą, tačiau neturi lėšų bilieto įsigijimui, - nėra numatyta jokių išimčių.

I. M. nurodė, kad jis be bilieto važiavo dėl to, kad reikėjo skubiai į gydymo įstaigą pristatyti jo sugyventinę, kuri buvo nėščia. Pinigų bilieto įsigijimui jis neturėjo, tiesiog tuo metu galvojo apie sau artimų žmonių sveikata. Pažeidėjas patvirtino, jog jis šiais metais yra daug kartų baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. I. M. teigimu, jis yra bedarbis, socialiai remtinas asmuo, 2012-08-28 jam gimė dukra E. M., gaunama pašalpa yra nedidelė, todėl pažeidėjas prašo SĮ “Susisiekimo paslaugos” nutarimą panaikinti.

LR ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų. Taisyklių 17 punkte numatyta, jog keleivis privalo įsigyti ir turėti bilietą prieš įlipdamas į autobusą ar troleibusą. Jei nėra galimybės to padaryti, vienkartinį bilietą keleivis įsigyja iš vairuotojo toje pačioje stotelėje, kurioje jis įlipo, ir nedelsdamas jį pažymi.

I. M. skundas bei papildomai teismui pateiktas pažeidėjo 2012-09-17 prašymas iš esmės grindžiamas procesiniais pažeidimais, t. y. esą administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta netinkamai, nutarimas nemotyvuotas, taip pat buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, tačiau I. M. pažeidimo padarymo aplinkybių iš esmės neginčijo. Teismas konstatuoja, jog SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudojama speciali patikros priemonė atitinka nustatytus techninius standartus ir aprobuota naudojimui, todėl neturi objektyvaus pagrindo abejoti šios patikros priemonės rodmenų tikslumu, apklaustas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius D. G. parodė, kad vykusios kontrolės metu jis nustatė, kad I. M. neturėjo bilieto, teikiančio teisės važiuoti viešuoju transportu.

Teismas tiki ir remiasi šiais surinktais duomenimis, kurie patvirtinti ir kitais dokumentais, konstatuodamas, kad I. M. 2012-05-21 apie 15.17 val. važiuodamas visuomeniniu transportu maršrutu Nr.4, tarp stotelių “Karaliaus Mindaugo – Kalnų parkas”, važiavo be bilieto ir tuo jis pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 41 punkto reikalavimą ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 142 str. 4 d. Teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau minėto liudytojo paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punkte įtvirtinta, kad bilietai yra vienkartiniai ir terminuoti, popieriniai arba įrašyti (užkoduoti) į kortelę su mikroprocesoriumi, terminuotas bilietas suteikia teisę važiuoti autobusais ir troleibusais biliete nurodytomis sąlygomis (16 p.), keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jei kontrolės metu jis nepateikia kontrolieriui tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto arba galiojančio terminuoto bilieto, galiojančio vardinio terminuoto arba pažymėto vienkartinio bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą (33.1 p.). Pažymėtina, kad tai, jog I. M. važiavo viešuoju transportu be bilieto, patvirtino ne tik kontrolierius D. G. bet ir pats pažeidėjas.

I. M. aiškinimą, jog jis troleibuse važiavo be bilieto dėl to, kad reikėjo skubiai jo sugyventinė nuvežti į gydymo įstaigą, todėl jo manymu jis galiojančių norminių aktų nepažeidė, teismas vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, kuri paneigta kitais byloje išnagrinėtais duomenimis.

Remiantis ATPK 17 straipsniu, administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.).

Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju I. M. inkriminuotas ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas nebuvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, todėl ginčijamas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog, siekdamas kuo skubiau savo sugyventinė pristatyti į gydymo įstaigą, jis važiavo viešuoju transportu be bilieto. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju jokio realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai atsirasti nebuvo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę ir esant būtinumui kreiptis į greitąją pagalbą, kad sugyventinė būtų nuvežta į gydymo įstaiga greitai ir saugiai, kai tuo tarpu I. M. pasirinko viešąjį transportą, kuriame teismo vertinimu yra didesnė tikimybę dėl keleivių transporte buvimo ir dėl troleibuso važiavimo trukmės link gydymo įstaigos, kad važiavimas pas gydytoją galėjo užtrukti ženkliai ilgesnė laiko tarpą, tačiau I. M. to nepadarė, jis nepasirinko transporto priemonės, kurios pagalba jo sugyventinė būtų greitai, saugiai, prižiūrint gydytojams, pristatyta į ligoninę. Taip pat pažymėtina, jog epikrizėje Nr. 2012/A1911 (b.l. 22-23) nurodyta, kad į VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė Akušerijos patologijos skyrių pažeidėjo sugyventinė G.V. B. buvo pristatyta esant priešlaikinio gimdymo reiškiniams. Sprendžiant iš šios medicininio dokumento, I. M. sugyventinei grėsmė priešlaikinio vaiko gimdymo nebuvo nekonstatuota.

Teismas laiko, kad I. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 142 str. 4 d.

Skundžiamame nutarime I. M. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad I. M. charakterizuojančioje medžiagoje yra duomenų, jog per paskutinius 12 menėsių jis buvo baustas 12 kartų pagal ATPK 142 str. (b.l. 13-14).

Teismas konstatuoja, kad SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontrolieriaus D. G. priimtą nutarimą Nr. 1359289-5, kurio I. M. buvo nubaustas 60 Lt bauda, naikinti nėra pagrindo ir I. M. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.

Administracinę nuobaudą – 60 Lt, pagal ATPK 142 str. 4 d, paskirtą SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontrolieriaus D. G. priimtu nutarimu Nr. 1359289-5, palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.