- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- ATP-674-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01183-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2015 m. birželio 11 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. R. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 11 d., 9.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių sustojo kelio dešinėje pusėje ir praleidęs jį lenkiantį automobilį, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikinęs, jog iš galo nelenkia jokia transporto priemonė, staiga išvažiavo į kelio vidurį priversdamas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo greitį iš galo jį lenkiančiai transporto priemonei, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Šį nutarimą R. G. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimu panaikintas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2015 m. birželio 11 d. nutarimas, kuriuo R. G. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, patraukti R. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą nuo 115 iki 231 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tauragės rajono apylinkės teismas savo nutarimą motyvuoja tuo, kad nėra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog R. G. veiksmai vairuojant transporto priemonę buvo pavojingi ir galėjo sukelti realų pavojų eismui ar kitų žmonių saugumui, t. y. sukėlė pavojingą situaciją. Teigia, kad administracinėje medžiagoje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad R. G. veiksmai sukėlė pavojingą situaciją ir jie kėlė grėsmę eismo saugumui. Taikant R. G. atsakomybę pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, buvo nustatyta viena iš šio straipsnio alternatyvų, t. y. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį. Teismas visiškai nesirėmė A. Š., T. Š. ir V. B. parodymais, neatsižvelgė, jog įvykio vieta nurodyta šiuo atveju liudytojo parodymais, kuris tiesioginis įvykio dalyvis, fotonuotraukose aiškiai matosi vieta iš kurios įvykio liudytojai matė įvykį, todėl jiems stebėti betarpiškai įvykį niekas netrukdė. Liudytojas A. G. yra R. G. tėvas, o tai daro prielaidą, jog liudytojas gali būti šališkas ir neobjektyvus. Teismas rėmėsi tik šeimos narių bei R. G. pažįstamo asmens D. G. parodymais, neįvertindamas kitų liudytojų parodymus. Teigia, kad G. ir Š. šeimos pykstasi, o tai leidžia daryti prielaidą, jog R. G. tyčia staigiai išvažiavo į kairę kelio pusę norėdamas pademonstruoti savo pranašumą prieš A. Š., tuo sukeldamas grėsmę eismo saugumui ar kitų asmenų saugumui. Toks staigus išvažiavimas galėjo sukelti skaudžių pasekmių dėl to, kad R. G. traktoriaus kabinoje, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vežėsi daugiau keleivių nei numatyta traktoriaus techninėje charakteristikoje. R. G. daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vienas iš paskutinių jo padarytų pažeidimų – lenkimas vietoje, kurioje lenkti draudžiama kelio ženklo galiojimo zonoje, o tai daro prielaidą, jog R. G. neatsakingai elgiasi kelyje ir iš savo ankstesnių padarytų pažeidimų nedaro jokių išvadų. Teigia, kad R. G. veiksmai turi būti vertinami kaip pavojingos situacijos sukėlimas, kuris kėlė grėsmę eismo saugumui.
Atsiliepimas
R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Tauragės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė įrodymus, apklausė tiesiogiai įvykį mačiusius liudytojus ir padarė teisingą išvadą, jog nėra paneigta R. G., A. G. ir D. G. papasakota įvykių seka ir aplinkybės. Teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo liudytojų T. Š. ir V. B. duotus parodymus su kitais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog A. G. parodymai yra šališki ir neobjektyvūs. Tai, kad A. G. yra R. G. tėvas nereiškia, jog jo paaiškinimai neteisingi. Kita vertus, A. G. parodymai sutampa su R. G. ir D. G., todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. G. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusi pavojingą situaciją, tai yra privertusi kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
R. G. teigė, kad su D. G. važiavo traktoriumi žvyrkeliu, (duomenys neskelbtini). Automobiliai juos lenkė ties jo šeimai priklausančiais rugių laukais. Pirmas lenkė jo tėvas, paskui – A. Š.. Tėvas aplenkė toje vietoje, kur nebuvo pripustyta smėlio. Kai lenkė tėvas ir A. Š., jis nebuvo sustojęs, važiavo toliau dešine kelio puse kiek įmanoma arčiau kelkraščio. Tiek tėvas, tiek A. Š. jį aplenkė. Važiuodamas negalėjo pasitraukti daugiau į šoną, nes toje vietoje stovi medžiai (b. l. 45-46). Liudytojai A. G. ir D. G. patvirtino, kad A. G. ir A. Š. aplenkė važiuojantį traktorių. Lenkiant traktorių R. G. pasitraukė į kelkraštį, nevažiavo kelio viduriu (b. l. 48-50). Tuo tarpu liudytoja A. Š. teigė, kad R. G. vairuodamas traktorių neleido jo aplenkti. Vėliau platesnėje kelio atkarpoje bandant jį lenkti, R. G. skersai pasuko traktorių. R. G. neaplenkė, vėliau turėjo staigiai stabdyti (b. l. 47). Liudytojos A. Š. parodymus patvirtino liudytojai T. Š. ir V. B., kurie dirbo prie angaro. Liudytojai T. Š. ir V. B. nurodė, kad matė, jog A. G. lenkiant traktorių šis pasitraukė į dešinę, o lenkiant A. Š., R. G. pasitraukė į kairę kelio pusę. Matė, jog A. Š. neaplenkė traktoriaus (b. l. 50-51). R. G., A. G. ir D. G. teigė, jog liudytojai T. Š. ir V. B. negalėjo matyti įvykio vietos, nes pakelėje augantys rugiai buvo virš 1 metro ir A. Š. traktorių lenkė apie 100 metrų toliau nuo Š. sodybos nei užfiksuota vaizdo lentelėje. Liudytojai A. Š., T. Š. ir V. B. nurodė, kad įvykio vietos iki angaro yra apie 200 metrų. Liudytojas D. S. nurodė, kad įvykio vieta buvo nustatyta remiantis liudytojo T. Š. parodymais, su Gudavičiais nesiaiškino įvykio vietos (b. l. 49). Taigi policijos pareigūnai detaliai nesiaiškino įvykio aplinkybių, nenustatė įvykio vietos ir liudytojų galimybių matyti įvykį.
Apylinkės teismas pripažino, kad liudytojų T. Š. ir V. B. parodymai buvo nenuoseklūs ir juos atmetė. Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad kai A. Š. norėjo lenkti traktorių, R. G. traktorius važiavo tiesiai, vėliau tos pačios apklausos metu nurodė, kad R. G. įvažiavo į kelio kairę pusę. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu teigė, kad nematė ar traktorius atliko kokius veiksmus, siekdamas nepraleisti A. Š. automobilio, o vėliau tos pačios apklausos metu tvirtino, kad matė, kaip A. Š. lenkė ir jai užkišo traktorių, išvažiavo iš kelkraščio į kelią. Be to, liudytojai T. Š. ir V. B. paaiškinimuose nurodė, jog girdėjo kaip traktoriaus vairuotojas apie 5 minutes konfliktavo su A. Š. (b. l. 16-17), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad konflikto nematė ir negirdėjo. Įvertinus tai, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų T. Š. ir V. B. parodymais, vertino juos kritiškai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. G. yra R. G. tėvas, todėl liudytojas gali būti šališkas ir neobjektyvus. Tačiau vien tuo pagrindu atmesti šio liudytojo parodymų negalima. Liudytojo A. G. parodymus patvirtino R. G. ir D. G.. Be to, liudytojo A. G. tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės buvo vienodos ir nuoseklios, todėl netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo.
Nustatyta, kad A. Š. parodymai priešingi R. G. ir liudytojų A. G. ir D. G. parodymams. Liudytojai T. Š. ir V. B. nuo įvykio vietos, kaip patys teigia buvo apie 200 metrų atstumu, be to nuo kelio juos skyrė rugių laukas, todėl jie negalėjo tiksliai pamatyti kelio plotį ir nuspręsti galėjo ar negalėjo A. Š. aplenkti traktorių. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių A. Š. nurodytas aplinkybes. Todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad R. G. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, pažeidimo faktas nėra įrodytas. Nenustačius neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas R. G. skundą išnagrinėjo teisingai. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti, palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.