- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-2838-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15686-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ADMI“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADMI“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „ADMI“, kurį patikslinusi, prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 2 000 Eur dydžio turtinę žalą, 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę atnaujinti vandens tiekimą į ieškovei nuosavybės teise valdomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užkirsti kelią žalos didėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkintas ieškovės A. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Įvertinus ieškovės patikslintame ieškinyje reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų pobūdį, t. y. kad iš atsakovės prašoma priteisti tam tikro dydžio pinigų sumas, spręstina, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės (atnaujinti vandens tiekimą) niekaip negalės užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. neužtikrins, kad atsakovė disponuotų turtu, iš kurio būtų galima įvykdyti ieškovės reikalavimus.
3.2. Įvertinus ginčo dalyką, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių esmę, darytina išvada, jog ieškovės parašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nėra susijusios su ieškovei galimai palankiu teismo sprendimu ir tolimesniu jo vykdymu, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta vienintelė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis –užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą ir dėl to teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama kelių tikslų. T. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2018 m. apžvalgoje AC-34-2, išaiškinta, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties (CPK 145 str. 1 dalies 1-10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str. 1 dalies 11 punktas; CK 3.65 str. 2 dalies 1-4, 7 punktai); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti ar didėti (CPK 145 str. 1 dalies 6, 12 punktai; CK 3.65 str. 2 dalies 3 punktas).
4.2. Teismui kelių rūšių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus apribojus iki vieno – užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, liko nepritaikytas minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos trečiame punkte nurodytas itin svarbus šioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – prevenciškai užkirsti kelią žalai atsirasti ar didėti. Teismui šį tikslą ignoravus, ypač nukentėjo ieškovės teisėti interesai ir žala toliau didėja. Teismui apribojus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus iki teismo sprendimo įvykdymo galimumo buvo pakenkta ieškovės interesų apgynimo veiksmingumui.
4.3. Kadangi ieškovės butui yra nutrauktas vandens tiekimas, yra pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl teismas privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad ieškovei būtų užtikrintas apsirūpinimas vandeniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 144 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7. Kaip matyti iš pacituotos teisės normos, joje yra įtvirtinta esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga: kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik tada, jeigu nustatoma, jog jų netaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, taps neįmanomu arba pats sprendimo priėmimas apskritai neteks prasmės. Iš to seka, kad laikinosios apsaugos priemonės pirmiausia turi būti susiję su ieškinio reikalavimais.
8. Tokia pati taisyklė yra suformuluota ir teismų praktikoje: būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
9. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).
10. Šioje byloje ieškovė pateikė ieškinį dėl 2 000 Eur dydžio turtinės žalos ir 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, tačiau prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę atnaujinti vandens tiekimą į ieškovei priklausantį butą.
11. Įvertinus šiuos ieškovės prašymus, akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai ir prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra niekaip nesusiję. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovė ieškovei turėtų atlyginti turtinę ir neturinę žalą nepriklausomai nuo to ar ieškovei būtų atkurtas vandens tiekimas, ar ne. T. y. šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas būsimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimui nepadarytų jokios įtakos. Vien tik dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nebuvo jokio pagrindo ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
13. Nors atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nutraukus vandens tiekimą yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir didėja ieškovės patiriama žala, tačiau ieškovė ieškiniu nereiškia reikalavimo atkurti nutrauktą vandens tiekimą į jos butą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomas tik iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, net jeigu šioje byloje ir būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, situacija būtų laikinai sureguliuota (atkurtas vandens tiekimas į ieškovės butą) tik iki to laiko, kol atsakovė įvykdytų ieškovei palankų teismo sprendimą – sumokėtų priteistą žalą. Atsakovei visiškai įvykdžius teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės nustotų galioti, t. y. nebeliktų įpareigojimo atsakovei tiekti vandenį į ieškovės butą, todėl vandens tiekimas vėl galėtų būti nutrauktas. Todėl ir dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi prasmės, nes nesukelia ilgalaikių ieškovės siekiamų pasekmių. Jeigu ieškovė siekia, kad jai būtų atkurtas vandens tiekimas, ji dėl to turi pareikšti ieškinį su reikalavimu atkurti vandens tiekimą į jos butą. Tokiu atveju ji turės teisę reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių susijusių su vandens tiekimu į jos butą.
14. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.