- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2-1500/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01033-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“
- Advokatai
- Vaidotas Vaičius, Vida Kisielienė
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ prašymą dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2616-104/2014.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovui UAB „Vilniaus sadutė“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi įmonės administratoriumi paskirta UAB „Būrai“.
Bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ pateikė teismui prašymą atstatydinti UAB „Būrai“ iš administratoriaus pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorių UAB „Būrai“ iš bankrutuojančios UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriaus pareigų ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“.
Šalies argumentai
Trečiasis UAB „Tojaris“ 2014 m. balandžio 10 d. pateikė teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ paskyrimo, o 2014 m. balandžio 24 d. atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties tvirtindamas, jog terminas atskirajam skundui nėra praleistas. Teismui nusprendus kitaip, prašė šį terminą atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Tojaris“ prašymą dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Trečiojo asmens 2014 m. balandžio 10 d. prašymas dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo nepriimtas, nes šis klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi. Tuo tarpu atskirasis skundas dėl pastarosios nutarties paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra aktyvus proceso dalyvis, nuolat dalyvauja kreditorių susirinkimuose, teikia teismui įvairius procesinius sprendimus. Jis neskundė 2014 m. kovo 31 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kuriame jis pats dalyvavo, trečiu darbotvarkės klausimu priimto nutarimo - atstatydinus bankroto administratorių UAB „Būrai“ naujuoju įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. Dėl to sprendė, kad trečiajam asmeniui jau 2014 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie bankroto administratoriaus pakeitimą ir siūlomą UAB „Bankroto centras“ kandidatūrą, todėl apie skundžiamą nutartį turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau. Pažymėjo, kad jei jis būtų pateikęs teismui 2014 m. balandžio 10 d. prašymą dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo ir kreipęsis dėl šio prašymo nagrinėjimo eigos, būtų gavęs atitinkamą informaciją apie bankroto administratoriaus atstatydinimą 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Tojaris“ (toliau – apeliantas) prašo teismo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties paduoti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl skundžiama per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliantas apie priimtą skundžiamą nutartį sužinojo tik 2014 m. balandžio 17 d. skundžiamos nutarties kopiją gavęs iš bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ elektroniniu paštu. Pateikus atskirąjį skundą 2014 m. balandžio 23 d., laikytina, kad terminas nebuvo praleistas.
2. Apeliantas tiek 2014 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkime, tiek teismui pateiktame prašyme dėl bankroto administratoriaus paskyrimo išdėstė savo poziciją bei pasiūlė savo bankroto administratoriaus kandidatūrą, tačiau ji nebuvo įvertinta.
3. Apeliantas, net ir būdamas aktyviu proceso dalyviu, negalėjo objektyviai įvertinti, kad teisme klausimas dėl bankroto administratoriaus bus išspręstas taip greitai, t.y. per dvi dienas po kreditorių susirinkimo dienos. Jis 2014 m. balandžio 8 d. pateikė teismui prašymą dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo. Šie dokumentai nebuvo grąžinti kaip pateikti jau esant priimtai teismo nutarčiai, kuria klausimas buvo išspręstas iš esmės. Apeliantas tikėjosi, kad klausimas dėl bankroto administratoriaus dar nėra išspręstas, o apie priimtą nutartį jis bus informuotas.
4. Apeliantas negalėjo skųsti 2014 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, nes jis neturi jokios teisinės galios. Bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą sprendžia teismas (ĮBĮ 11 str. 8 d.).
5. Vien formalus pažeidimas neturėtų būti priežastis, užkertanti kelią asmeniui pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Nesuteikus apeliantui galimybės išsakyti savo poziciją dėl R. A. pasiūlyto bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumo bei pateikti kitą alternatyvią kandidatūrą, kurios nešališkumas nekelia jokių abejonių, yra iš esmės paneigiamas rungtyniškumo ir kreditorių lygiateisiškumo principas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atstatydintas bankrutavusios įmonės bankroto administratorius ir paskirtas naujas.
CPK 335 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Taigi atskirojo skundo terminai diferencijuojami atsižvelgiant į tai, kokia tvarka - žodinio ar rašytinio proceso - priimta ginčijama nutartis. Be to, CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu buvo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta bankroto byloje rašytinio proceso tvarka. Ši nutartis naujai paskirtam bankrutavusios UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto centras“ įteikta 2014 m. balandžio 8 d. (b. l. 36). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2014 m. balandžio 23 d. apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties, praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti bei nenustačius atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo pagrindų. Apelianto manymu, atskirojo skundo padavimo terminas nebuvo praleistas, nes jis apie priimtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį iš bankroto administratoriaus sužinojo tik 2014 m. balandžio 17 d. ir pateikė 2014 m. balandžio 23 d. atskirąjį skundą. Tuo tarpu net ir teismui konstatavus, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui teisė į apeliaciją buvo užkirsta be pakankamo tam pagrindo.
Minėta, specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ. Bankrutuojančią įmonę bankroto procese atstovauja bankroto administratorius ar jo įgaliotas asmuo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.). Dėl to apie teisme bankroto byloje priimtas su bankroto proceso eiga susijusias nutartis paprastai yra informuojamas tik bankroto administratorius, išskyrus atskirus atvejus, kai teisminiame ginče tiesiogiai dalyvauja kreditorius (pvz. ĮBĮ 21 str. 2 d. 3,4 p.). Taigi nors apeliantas yra teisme iškeltos bankroto bylos proceso dalyvis, tačiau Vilniaus apygardos teismas tiesiogiai 2014 m. balandžio 2 d. nutarties jam nesiuntė. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nurodyta, kad įmonės administratorius teikia informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Tokios informacijos teikimas yra viena iš bankroto administratoriaus funkcijų. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, į kurios sampratą patenka ir informacija apie teismo priimtus procesinius sprendimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje, byloje Nr. 3K-3-488/2011). Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkto nuostatomis, kreditorių susirinkimas turi nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. UAB „Vilniaus sadutė“ pirmasis kreditorių susirinkimas nustatė informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą tvarką, pagal kurią tokią informaciją norintis gauti asmuo turi pateikti raštišką prašymą administratoriui, tiksliai nurodydamas, kokią informaciją ir dokumentus administratorius turėtų pateikti (civilinė byla Nr. B2-2616-104/2014 t. 1, b. l. 163-169). Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas į bankroto administratorių dėl informacijos apie teismo sprendimus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo kreipėsi 2014 m. balandžio 14 d., o atsakymą iš jo gavo 2014 m. balandžio 17 d. (b. l. 49). Apelianto 2014 m. balandžio 23 d. atskirasis skundas teisme gautas 2014 m. balandžio 24 d., t.y. nepraleidus termino atskirajam skundui paduoti nuo nutarties jam įteikimo dienos.
Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodomu argumentu, kad apeliantas apie priimtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį galėjo sužinoti ir anksčiau, nes apskritai tokia galimybė nepaneigtina. Be abejo, apeliantas, būdamas byloje dalyvaujančiu asmeniu, turi teisę susipažinti su bankroto bylos medžiaga. Tačiau, visų pirma, nebūtų nei protinga, nei teisinga reikalauti, kad kreditorius faktiškai kiekvieną dieną kontroliuotų bankroto procedūrų eigą, antra, šiuo atveju apeliantas pasinaudojo jam kaip kreditoriui ĮBĮ suteiktomis teisėmis ir apie priimtą Vilniaus apygardos teismo 2014 balandžio 2 d. nutartį sužinojo ne tik laikydamasis kreditorių susirinkimo nustatytos informacijos pateikimo apie bankroto eigą tvarkos, bet ir apskritai pakankamai operatyviai (dviejų savaičių laikotarpyje), kas neleidžia pripažinti, jog jis buvo pasyvus ar piktnaudžiavo/piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog apeliantas yra aktyvus proceso dalyvis. Pastebėtina, kad apeliantas buvo pakankamai aktyvus bei rūpestingas ir sprendžiamo klausimu atveju. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog apeliantas apie šią nutartį turėjo (privalėjo) sužinoti anksčiau, nors ir dalyvavo 2014 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkime, kuriame priimtas nutarimas naujuoju bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“ (b. l. 26-28). Visų pirma, po minėto kreditorių susirinkimo apeliantui aktualus klausimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo buvo išspręstas itin greitai, praėjus vos porai dienų po minėto kreditorių susirinkimo. Tuo tarpu nėra pagrindo spręsti, kad jis turėjo (su)žinoti apie teismo nutarties priėmimą šiuo klausimu iš karto ją priėmus ar bankroto administratoriui tik ją gavus. Antra, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis apskritai buvo priimta ne 2014 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. Šis nutarimas Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2014 m. balandžio 3 d., tai patvirtina teismo spaudas 2014 m. balandžio 2 d. lydraštyje (b.l. 25), taigi, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis negalėjo būti priimta kreditorių susirinkimo, apie kurį teismas sužinojo tik sekančią dieną, pagrindu. Faktiškai ji buvo priimta vien didžiausio kreditoriaus, kreditorių susirinkimo pirmininko R. A. siūlymu, gautu teisme 2014 m. kovo 24 d. (b.l. 14). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas.
Kita vertus, net ir padarius kitokią išvadą, t.y. jog apeliantas terminą atskirajam skundui paduoti praleido, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties priėmimo aplinkybes, terminų trukmę ir pakankamai aktyvų apelianto domėjimąsi, tai sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą pagal CPK 78 straipsnį. Juo labiau, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas itin visiems kreditoriams aktualus klausimas – administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimas, tačiau jie su nutartimi operatyviai (ne tik po jos priėmimo, bet ir pasibaigus apskundimo terminui) nebuvo supažindinti.
Vadovaujantis išdėstytu, atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina; atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties priimtinas bei perduotinas su bylos medžiaga Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 78 str. 1 d., 185 str., 307 str. 2 d., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti.
Bylą su trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2616-104/2014 perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti dėl teisėjų kolegijos (teisėjo) paskyrimo minėto skundo nagrinėjimui.