Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. balandžio 5 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovas su pareikštu ieškiniu sutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad bylą dėl piniginių sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 1, 2 dalimis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2024 m. gegužės 24 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys (patikslintas) tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė Craftsoft (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2022 m. balandžio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1650289184 (toliau – vartojimo kredito sutartis arba sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1550,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (pelno palūkanas ir sutarties administravimo mokestį) Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2024 m. balandžio 18 d.

Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. vienašališkai nutraukė. Atsakovas ieškovei yra skolingas 1147,74 Eur sumą.

Ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-12/03 ir skolų priėmimo–perdavimo akto pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2023 m. rugsėjo 6 d. pranešimu.

Dėl negrąžinto kredito.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito ir papildomų mokesčių negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 941,36 Eur negrąžinto kredito suma.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 91,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje. Tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Pagal tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 27,12 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą, mokėjimo palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. balandžio 18 d. Sutartį nutraukus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., ieškovė paskaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 91,78 Eur mokėjimo palūkanas, toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl administravimo mokesčio.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 58,10 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d.

Pažymėtina, kad pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje susitarė dėl 11,62 Eur per mėnesį dydžio Sutarties administravimo mokesčio, kuris Sutartyje apibrėžiamas kaip kliento mokamas Sutarties tvarkymo (Mokėjimo grafiko, Sutarties ir mokėjimų administravimo) mokestis, įskaičiuojamas į bendrą vartojimo kredito kainą. Teismų praktikoje nurodyta, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Vertinant sutarties administravimo mokesčio paskirtį, laikytina, kad vartojimo kredito santykiuose sutarties administravimo mokestis susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir jų vykdymu, tačiau jis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.). Teismo vertinimu, sutarties administravimo mokestis savo esme yra skirtas padengti kreditoriaus išlaidas, patiriamas dėl gaunamų kredito grąžinimo įmokų administravimo ir atliekant kitus su tuo susijusius veiksmus. Todėl kreditoriui nutraukus kredito sutartį ir nebegaunant kredito grąžinimo įmokų iš skolininko, jis šių įmokų nebeadministruoja, todėl prašymas priteisti sutarties administravimo mokestį galimas tik už ne ilgesnį negu iki sutarties nutraukimo laikotarpį.

Šiuo konkrečiu atveju Sutartyje buvo susitarta bendra 278,88 Eur dydžio administravimo mokesčio suma. Kadangi Sutartis nutraukta 2023 m. rugsėjo 1 d., iki šios dienos atsakovas turėti sumokėti bendrą 185,92 Eur administravimo mokesčio sumą. 2024 m. balandžio 17 d. rašte dėl trūkumų šalinimo ieškovė nurodė, kad iki Sutarties nutraukimo atsakovas iš viso buvo sumokėjęs 127,82 Eur šio mokesčio. Todėl atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovės prašymas priteisti 58,10 Eur Sutarties administravimo mokesčio yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl negautų pajamų (nuostolių).

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 63,80 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. balandžio 18 d.).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 63,80 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pradinė kreditorė, sudarydama su atsakovu vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovui tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą. Be to, šio sprendimo priėmimo dieną Sutartyje numatytas mokėjimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl negautos pajamos (nuostoliai) yra realūs, nes atsakovas, nors ir sutiko su ieškiniu, tačiau jų neatlygino. Atsižvelgiant į tai, sutartį nutraukus dėl atsakovo įvykdyto esminio jos pažeidimo, iš jos priteistina 63,80 Eur negautų pajamų suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 26,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 268,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 259, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą) tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 941,36 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 36 ct) negrąžintą kreditą, 91,78 Eur (devyniasdešimt vieno euro 78 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos 2023 m. rugsėjo 1 d., 58,10 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 10 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo, 63,80 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 80 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. balandžio 18 d.), 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1155,04 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 268,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.