Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-367-123/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-18
Bylos Nr.
2S-367-123/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-367-123/2010

Teisėja K. Domarkienė Procesinio sprendimo kategorijos103.4; 122.3(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus: kad jo motinos Z. G., mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini); kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti turtą; kad gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nurodyta Z. G. ir mirties liudijime (duomenys neskelbtini) nurodyta Z. G. yra vienas ir tas pats asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-16 nutartimi konstatavo, kad pareiškimas neatitinka pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą ištaisyti pareiškimo trūkumus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-21 nutartimi pareiškėjo prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti netenkino ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, prieš tai net nebandė kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl teismo 2009-09-16 nutartimi nustatyto termino nepratęsė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-21 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta. Paaiškino, kad teismui pateikdamas prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo pateikė dokumentų nuorašus, patvirtinančius, jog buvo imtasi visų teismo nutartyje nurodytų priemonių pašalinti pareiškimo trūkumus, ir nurodė svarbias priežastis, kodėl būtina terminą pratęsti, todėl teismas nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Teismas pats nurodė, kokius konkrečius veiksmus reikia atlikti, kad pareiškimą teismas priimtų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad jis prieš kreipdamasis į teismą net nebandė kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kiekvienam asmeniui suteikta teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės buvo pažeistos, užtikrinama teisė kreiptis teisminės gynybos. Kaip bet kuri teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti tinkamai įgyvendinama, tačiau bet kuris įstatyme nustatytas teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejis yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (procesinių dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111, 135 str., 443 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys (pareiškimas) atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamame straipsnyje (CPK 443 str. 2 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, procesinio dokumento trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina procesinio dokumento trūkumus, pareiškimas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą nustatė pareiškimo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją per 14 dienų juos pašalinti (b. l. 10-11). Pareiškėjas teismo nurodytų trūkumų per nustatytą terminą nespėjo pašalinti, todėl pateikė teismui motyvuotą prašymą bei įrodymus, pratęsti terminą 1 mėnesiui (b. l. 17). Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami (CPK 77 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, turėdamas motyvuotą prašymą bei įrodymus, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų teismo nurodytiems trūkumams pašalinti, atsisakė pratęsti dar nepasibaigusį terminą trūkumams šalinti ir tokiu būdu užkirto pareiškėjui kelią tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises ginti savo interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis naikintina ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti apylinkės teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str. 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336?339 str.,

nutaria:

Klapėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. G. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėTeisėjos Danguolė MartinavičienėAlbina Pupeikienė