- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 1-59-876/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- N. J.
- Nukentėjusysis
- M. M.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui A. A., Linui Frančiakui, kaltinamajam N. J., nukentėjusiajam M. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1974-02-18, Marijampolės rajone, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, vedęs, registruotas darbo biržoje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. padarymu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. 2011 m. rugsėjo 8 d. apie 16 val. 20 min. Šaulių gatvėje, prie gyvenamojo namo Nr. 22, Šakiuose, vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 106, 108, 161 punktų reikalavimus, tai yra prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir išvažiuodamas iš kelio bei sukdamas į kairę nedavė kelio mopedui „Ryga12“ (neįregistruotam nustatyta tvarka), vairuojamo M. M., važiuojančio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko transporto priemonės susidūrė ir buvo sužalotas mopedo „Ryga12“ vairuotojas M. M., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas mopedas „Ryga12“, padaryta 450 litų turtinė žala.
Šalies argumentai
N. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjęs buvo neblaivus, todėl nebuvo vietos pravažiuoti. Kai pajuto smūgį, išlipo iš mašinos. Padėjo M. M. atsisėsti, nes buvo kruvinas. Norėjo pasodinti ant pievutės. Paskui sakė nukentėjusiajam sėsti į mašiną, bet šis atsisakė. Norėjo kviesti policiją, bet M. M. nenorėjo. Policiją iškvietė liudytoja. Prisipažįsta dalinai, nes nukentėjęs buvo neblaivus, galėjo išvengti avarijos, buvo vietos pravažiuoti. Dėl įvykio jis kaltas, bet nesutinka, nes nukentėjusysis neblaivus, kuris galėjo išvengti įvykio. Dėl pačio eismo įvykio yra kaltas, kaltės neneigia. Susidūrimas įvyko dėl to, kad jis nedavė kelio nukentėjusiajam. Įvykio metu buvo blaivus, automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškinys yra per didelis. Supranta, kad mokės draudimas, jei teismas priteis.
Nukentėjusysis M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo po darbo namo į Valenčiūnus. Važiavo, pravažiavo didelę Maxima, mažiukę Maxima ir važiavo keliu link Jurbarko. Kai kaltinamasis suko į kairę, jo nepraleido ir tada įvyko įvykis. Draudimas neatlygino neturtinės žalos, tik turtinę. Neturtinė žala yra 4500 Lt. Po avarijos turėjo papildomų išlaidų, sugaišo daug laiko, nepatogumų, važinėjo daug kartų į draudimą, pas tyrėjus, vis reikėjo iš darbo atsiprašyti. Neteko transporto priemonės, turėjo važinėti dviračiu 10 kilometrų į vieną pusę. Gulėjo ligoninėje, jautė skausmą. Įvykio metu buvo neblaivus, neblaivumas buvo nustatytas. Elgėsi neatsargiai, tačiau jo neblaivumas neturėjo įtakos šitam įvykiui. Susidūrimas įvyko prie įvažiavimo į daugiabutį. Kelias yra 8-9 metrai. Jis važiavo apie metrą nuo kelkraščio, ir nespėjo niekur pasukti. Kaltinamasis jo nematė, kaip sakė, suko į kairę ir jis į kaltinamojo automobilį atsitrenkė. Atsitrenkė į priekines keleivio dureles, oro sąlygos buvo geros. Laikas buvo po keturių dvidešimt minučių. Nelyta, kelias sausas. Jam trūko priekinis dantis, abi lūpos, lūžo nosis. Sumušimai, nubrozdinimai. Dantį priklijavo, dėl kvėpavimo yra problemų, nes sunku kvėpuoti. Dėl nosies sakė, kad galima daryti plastinę operaciją.
Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 17 val. ji išvažinėjo iš kiemo ir suko į kairę pusę bei norėjo važiuoti link parduotuvės Maxima, tačiau buvo daug automobilių, todėl ji stovėjo ir laukė, kol pravažiuos automobiliai. Išgirdo tik garsą, kai atsitrenkė. Jai šone stovėjo ir ji matė, kaip atsitrenkė. Išlipusi skambino greitajai. Buvo nukritęs šalmas ir bėgo kraujas M. iš burnos.
2011 m. rugsėjo 8 d. apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, eismo įvykio schema (b.l. 3-11).
Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose nurodoma ir aprašoma įvykyje dalyvavusių transporto priemonių būklė. (b.l. 12-15).
Asmens neblaivumo testas, specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusysis M. M. įvykio metu buvo neblaivus (b.l. 18-19, 24).
2011 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G393/11(10) nurodoma, kad M. M. nustatyta muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, veide, kairės sėklidės sumušimas, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio, nosies kaulų lūžimai, kas komplikavosi dešinės pusės sinusitu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai atsikišusios automobilio, motorolerio dalys, kietas pagrindas ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Dėl dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio (1 danties) lūžimo netekta 5 (penkių) procentų pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinamajame akte nurodoma, kad N. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 108, 161 punktus, tai yra prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir išvažiuodamas iš kelio bei sukdamas į kairę nedavė kelio mopedui „Ryga12“. Kadangi kaltinamasis šių reikalavimų nesilaikė, partrenkė M. M. ir jį sužalojo, dėl ko M. M. padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis N. J. pripažino savo kaltę bei sutiko su tuo, jog jo veiksmai įtakojo įvykio aplinkybes, nes jis nepraleido tiesiai važiuojančio M. M. dėl ko transporto priemonės susidūrė.
BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad N. J. keisdamas kryptį bei sukdamas į kairę nedavė kelio mopedui „Ryga12“, dėl ko M. M. atsitrenkė į automobilį ir susižalojo. Nustatant, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga būtina nustatyti ar konkrečioje situacijoje jis turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti iš bylos duomenų, N. J. sukdamas į kairę nematė važiuojančio mopedo, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus, nepastebėjo ir nepraleido mopedo, dėl ko įvyko eismo įvykis bei atsirado BK 281 str. 1 d. numatytos pasekmės. Pats nukentėjusysis negalėjo išvengti susidūrimo, nes automobilis suko į kairę jo nematydamas, todėl neturėjo galimybės sustabdyti ar pasitraukti. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad N. J. veiksmai buvo sąlyga atsirasti BK 281 str. 1 d. numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam M. M..
Inkriminuojant BK 281 str. būtina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali būti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad N. J. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad spės pravažiuoti ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, tad netiksliai įvertino objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi ir dėl šių priežasčių įvyko eismo įvykis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad N. J. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 281 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmių rūšys yra – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. N. J. anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl pagal BK 97 str. 6 d. reikalavimus jis laikytinas neteistu. BK 55 str. nurodoma, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teisiamasis šiuo metu nedirbantis, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl turi galimybę dirbti ir gauti pajamas, todėl jam skirtina baudos bausmė.
N. J. įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, po įvykio padėjo nukentėjusiajam. N. J. yra nedirbantis, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, išlaikantis penkis nepilnamečius vaikus (b.l. 65). N. J. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad teisiamasis yra pareigingas visuomenės narys ir tik dėl neatsargumo ir neatidumo įvykdė nusikalstamus veiksmus. Jo veiksmuose pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nes N. J. pripažino, jog dėl jo veiksmų įvyko įvykis. Atsižvelgiant į nurodytą skirtina mažesnė negu numatytas baudos vidurkis. Inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje nėra nurodytos baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 str. 2 d. 5 p. nurodytą dydį. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už neatsargius nusikaltimus skirtina bauda iki 75 MGL dydžio, taigi bausmės vidurkis nustatytinas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. N. J. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu teisiamasis buvo blaivus, nusikaltimas įvyko dėl pačio kaltinamojo netinkamai įvertintų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog paskirta bausmė ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė N. J. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis M. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 4500 neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.
Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad M. M. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl gydymo buvo apribotos galimybės dirbti.
Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargiais teisiamojo veiksmais, N. J. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Teisiamasis yra jauno amžiaus, darbingas, išlaikanti penkis nepilnamečius vaikus, tad jo turtinė padėtis vertintina kaip sudėtinga. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į įvykio aplinkybes: M. M. buvo sužalotas dieną, nukentėjusysis jam suteikė visokeriopą pagalbą, pats nukentėjusysis buvo neblaivus.
Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.).
Teismai nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo įvertinti ir tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010).
Šiuo atveju nuteistasis nors ir nevykdė KET reikalavimų, tačiau jis vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimas nevertintinas kaip grubus eismo taisyklių pažeidimas. Po eismo įvykio suteikė nukentėjusiajam pagalbą. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis pasveiko, apie dėl padarytų sužalojimų kylančius sveikatos sutrikimus duomenų nepateikė, todėl labai tikėtina, kad nukentėjusysis visiškai pasveiks ir padarytas sveikatos sutrikdymas neatsilieps jo galimybei gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad M. M. lūžo dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandis, dėl ko pripažintas 5 (penkių) procentų pastovaus bendro nedarbingumo, ir suprantama, jog šis sužalojimas liks visam tolimesniam laikotarpiui ir negali būti išgydytas be pasekmių. Tad įvertinant byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog protingumo, teisingumo principus atitiktų 4000 Lt neturtinės žalos dydis. Civilinis atsakovas pateikė duomenys, jog nukentėjusiajam nebuvo atlyginta neturtinė žala. Byloje civiliniu atsakovas yra AAS „Gjensidige Baltic“, su kuria teisiamasis sudaręs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl civilinis atsakovas yra įpareigotas atlyginti žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 punkte nurodoma, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Vadinasi civilinis atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą iki 2500 eurų. Kadangi M. M. nustatyta neturtinės žalos dydis neviršija nurodytos ribos, todėl ji priteistina iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kodas 300633222, adresas T.Ševčenko g. 21/Vytenio 12, Vilnius, priteisti 4000 Lt (keturis tūkstančius Lt) neturtinei žalai atlyginti M. M., asm.kodas (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.