- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 2-155-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- D. D.
Dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui D. D., duodančiai išvadą institucijai Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo nustatyti, kad D. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o šis jo sūnus, nustatyti nepilnamečio V. V. gyvenamąją vietą su ieškove , priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečio V. V. naudai po 100 EUR kas mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametytės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo dienos , kas sudaro 9000 EUR .
Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnaus V. V. tėvas, tačiau tėvystės neįregistruoja. Su atsakovu susipažino 2013 metais lapkričio pabaigoje, kai abu dirbo (duomenys neskelbtini). Kartu negyveno, tačiau susitikinėjo ir artimai bendravo. Maždaug po 3-jų mėnesių pasijuto nėščia ir pasakė apie tai D. D., kuris savo tėvystės neneigė. Po kurio laiko D. D. išėjo iš darbo ir ėmė nuo jos slapstytis. Vaiką aplankė tik vieną kartą, kai sūnui buvo maždaug 1 mėnuo. Vaiką dar buvo aplankę D. D. tėvas ir brolis. Prašo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas sūnumi nuo pat vaiko gimimo nesidomėjo, neauklėjo, neišlaikė. V. V. nuo pat gimimo gyveno kartu su ja, buvo ir yra jos auklėjamas ir pilnai išlaikomas. Ji šiuo metu su sūnumi ir tėvais gyvena nuomojamame 2-jų kambarių bute. Jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Ji šiuo metu nedirba, augina vaiką, pajamos yra: 189 EUR vaiko auginimo pašalpa, 86 EUR išmoka vaikui, 102 EUR socialinė pašalpa. Kreditorių neturi.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Byloje iš V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo ( b.l. 5) matyti, kad vaiko motina yra įrašyta V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) , įrašo apie tėvą nėra.. Iš VĮ Registrų centras pažymos ir VĮ „Regitra“ pažymos ( b.l. 6-7 ) matyti, kad V. V. nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. IŠ VSDFV duomenų ( b.l. 32-36) matyti, kad D. D. šiuo metu nedirba. Iš Vilniaus miesto VTAS išvados ( b.l. 53-54) matyti, kad ieškovės šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Iš Buities tyrimo akto ( b.l. 55-56) matyti, kad ieškovė su vaiku ir tėvais gyvena nuomojamame 2-jų kambarių bute.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 str. 2 d. įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kaip matyti , šios bylos duomenimis atsakovo tikroji gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, paskelbta paieška rezultatų nedavė, taigi dėl objektyvių priežasčių DNR ekspertizė nebuvo galima. Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai V. V., A. S., M. S. paaiškino, kad ieškovė pastojimo metu artimai bendravo su D. D., nuo kurio susilaukė sūnaus, D. D. buvo žinoma apie ieškovės nėštumą ir vaiko gimimą, jis tėvystės neneigė, vieną kartą aplankė vaiką, tačiau tėvystę įregistruoti vengė. Ieškinys su priedais atsakovui buvo įteiktas asmeniškai ( b.l. 13), taigi apie iškeltą bylą ir joje keliamus reikalavimus atsakovui buvo žinoma. Atsiliepimo ir prieštaravimų dėl ieškinio atsakovas teismui nepateikė ir ėmė keisti gyvenamąsias ir darbo vietas, taip vengdamas atvykti į teismo posėdį. Tai rodo, kad atsakovas savo tėvystės iš esmės neneigia, nes nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas turėjo realią galimybę atvykti į teismą ir išreikšti savo prieštaravimus. Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne šalių paaiškinimais, taiga įvertinus ieškovės ir liudytojų paaiškinimus, matyti, kad jie sutampa, atitinka visos faktinės aplinkybės, abejoti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl laikytina, kad ieškovė pilnai įrodė aplinkybę, kad atsakovas yra jos sūnaus V. V. tėvas ( CPK 178-179 str., 185 str.).
Taigi, konstatavus , kad atsakovas D. D. yra V. V. tėvas, tarp jo ir nepilnamečio vaiko atsiranda tėvo ir vaiko teisiniai santykiai, tame tarpe ir atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 100 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 200 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Nors V. V. yra kiek daugiau nei vienerių metų amžiaus, jo poreikiai, tame tarpe ir specifiniai (individualūs) tokio amžiaus vaikams visai priimtini ir pateisinami. T.y. papildomas kūdikiams skirtas maistas , sauskelnės, gana greitai išaugami drabužėliai ir pan. sąlygoja tai, kad vaiko poreikiams turi būti skiriama tam tikra pinigų suma. Tačiau vaiko poreikiai negali būti beribiai, nes visais atvejais juos pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis. Įvertinus šalių nepilnamečio sūnaus amžių, jo poreikius , pateiktus rašytinius įrodymus byloje , paaiškinimus darytina išvada, kad nepilnamečio V. V. išlaikymui pakanka ieškovės nurodytos sumos mėnesiui- 200 EUR . Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius.
Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.
Nors teismas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių atsakovo pajamoms nustatyti, to padaryti nepavyko, nes atsakovas šiuo metu nedirba . Be abejo, iš dalies atsakovas gali rinktis užsiimti jam darbine veikla ar ne, tačiau atsiradus pareigai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jis privalo imtis visų priemonių pakankamoms pajamoms gauti.. Ką jis ir privalo daryti, nes jo konstitucinė ir prigimtinė pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Todėl šioje byloje atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažintina esmine aplinkybe lemiančia jo galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pagrindo nukrypti tėvų lygios pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nėra.
Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė , visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, manytina, kad iš atsakovo prašoma priteisti pinigų suma vaiko išlaikymui yra sąžininga ir protinga. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Didesnis išlaikymas visada atitinka vaiko poreikius, nes vaikui suteikiamas geresnis išlaikymas, ugdymas, jo poreikiai tenkinamai platesne apimtimi, galimas įvairus lavinimas ir pan.
Taigi, nurodytais motyvais ir įvertinus tą aplinkybę, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 100 Eur per mėnesį . Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos -2015-09-18 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo, kas sudaro 9000 EUR . Ieškovė paaiškino, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikė nuo pat vaiko gimimo dienos. Visą laiką nepilnametį vaiką pilnai išlaikė viena ieškovė. Kadangi iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas vaiko nelankė ir nelanko , juo nesidomi, neišlaiko , priešingų duomenų byloje nėra, todėl ši aplinkybė laikytina pilnai įrodyta ( CPK 178-179 str., 187 str.), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 9000 EUR ( CK 3.200 str).
Priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas uzufrukto teise pavedamas tvarkyti ieškovei V. V..
Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to neišreiškė . Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute, kur vaikui sudarytos minimalios gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Nepilnametis V. V. nuo pat gimimo auga su ieškove, kuri yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo vaiką. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS išvados matyti, jog skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vietą būtų nustatyta su motina V. V.. Dėl šių aplinkybių, nepilnamečio V. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( CK 3.169 str.).
Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.,98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti , kad D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas , o V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus .
Nustatyti V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina V. V., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 EUR ( vieną šimtą eurų) nuo 2015 metų rugsėjo 18 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 metų lapkričio 5 d. iki 2015 metų rugsėjo 17 d. (imtinai) viso 9000 EUR ( devynis tūkstančius eurų) , išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai V. V., a.k . (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 78 EUR žyminio mokesčio ir 16,42 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.
.