Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-677-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
1S-677-491/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
1 S – 677 – 491 / 2010

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugpjūčio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Linai Šimonienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nedirbančio, išsituokusio, anksčiau teisto vieną kartą, teistumas išnykęs,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria V. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi V. A. paskirtas suėmimas dviems mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį. V. A. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą, gailisi dėl to ir nurodo, kad ankstesnis jo teistumas išnykęs ir šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje bei ieško darbo. Taip pat jis teigia turįs nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o paskutiniu metu gyvenęs pas savo seserį. Be to, suimtasis pasižada kviečiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar į teismą, susirasti darbą, užsidirbti pinigų pragyvenimui ir nebenusikalsti.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pagal BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri, pagal BPK 122 str. 7 d., gali būti skiriama tik ypatingu atveju – kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu įtariamajam gali būti paskirtas suėmimas, jeigu manoma, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Būtina, kad toks manymas būtų pagrįstas byloje esančiais duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. V. A. šioje byloje įtariamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d., laikotarpyje nuo 7 val. iki 15.40 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. K., iš dviračiams laikyti skirto metalinio stovo pagrobė 500 litų vertės V. R. dviratį.

Įtariamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Ši aplinkybė, o taip pat byloje esantys kiti duomenys – kito įtariamojo parodymai, vaizdo įrašas, kratos protokolas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą V. A..

Manymą, jog V. A., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas grindžia tuo, jog jis niekur nedirba ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nėra nesusietas šeiminiais santykiais, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pirmiau buvo padaręs nusikaltimą ir už šiuo metu jam inkriminuojamą nusikaltimą yra numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šie argumentai iš ties yra svarbūs. Tačiau, vertinant ar įtariamajam yra būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę svarbi yra visų tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek įtariamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma.

Pirmiausiai, iš bylos matyti, kad V. A. įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas be maksimalios trijų metų laisvės atėmimo bausmės, kurios, net ir įrodžius įtariamojo kaltę, pagal BK 55 str. reikalavimus ir susiformavusią praktiką, teismas pirmąkart teisiamam asmeniui (V. A. šiuo metu tokiu ir yra laikomas) paprastai netaiko, numato ir kitas alternatyvias švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Skiriant V. A. suėmimą, t.y. pačią griežčiausią iš kardomųjų priemonių, jam nebuvo bandyta taikyti jokia kita švelnesnė kardomoji priemonė. Tiek prokuroro pareiškime, tiek teismui pateiktoje medžiagoje matyti, kad įtariamasis pilnai pripažįsta padaręs šį nusikaltimą, nevengia atsakomybės, ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis vengė šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorą. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu darbą susirasti nėra taip paprasta, o įtariamasis yra bedarbis, t.y. registruotas darbo biržoje. Suimtasis apylinkės teismo posėdyje pats pripažino neturįs nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau nurodė kelias gyvenamąsias vietas, kuriose jis gali gyventi ir kur jo elgesys, paskyrus jam ir kitas švelnesnes kardomąsias priemones, gali būti pakankamai kontroliuojamas ir stebimas. Skirdamas suėmimą V. A. apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsižvelgė į jau išnykusį jo teistumą, o vien tik tai, kad įtariamasis nėra susietas šeiminiais santykiais ir už jam inkriminuojamą nusikaltimą yra numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, neduoda pagrindo manyti, kad V. A., būdamas laisvėje, bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pagaliau, ikiteisminis tyrimas byloje iš esmės yra pabaigtas, beliko tik susipažinti su bylos dokumentais bei surašyti kaltinamąjį aktą.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas teismo manymas apie tai ir apie negalimumą pasiekti kardomųjų priemonių tikslų kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, šiuo metu iš esmės neatitinka byloje esančių faktinių duomenų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartimi suėmimas V. A. paskirtas nepagrįstai, BPK 119 str. įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus galima bandyti pasiekti įtariamajam taikant ir kitas – vieną ar kelias – švelnesnes kardomąsias priemones, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta, ir ji yra naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria V. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, dviem mėnesiams, panaikinti ir įtariamąjį iš suėmimo paleisti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus