Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimo P. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas P. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 21 d., 17.23 val., vairavo automobilį su laikinais valstybinio numerio ženklais, kurio priekinių durelių šoninių stiklų šviesos laidumas 33 procentai, esant leistinam 70 procentų laidumui. Tuo P. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 235, 237 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnyje.

II.

Nustatė, kad P. G. vairuojamas automobilis su laikinais valstybinio numerio ženklais buvo papildomai tamsintais priekinių durelių stiklais. Tai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, jame nurodytais prietaiso parodymais, kurių pareiškėjas neginčijo, tarnybiniu pranešimu, pareigūnų A. J. ir S. V. parodymais. Darė išvadą, kad P. G. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone, paskiriant nuobaudą už minėtą pažeidimą - 125 Lt piniginę baudą (numatytos sankcijos vidurkį), nebuvo atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo metu egzistavusią lengvinančią aplinkybę, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), todėl šioje dalyje nutarimą pakeitė, paskirdamas P. G. 100 litų baudą.

Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. IV-353 patvirtinto Leidimo trumpalaikiam dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nėra nurodytas, aiškiai ir konkrečiai neišdėstyta pažeidimo esmė. Nurodė Aprašo 17.2 punktą, KET 16 punktą, nustatė, kad P. G. vairavo transporto priemonę su laikinais valstybinio numerio ženklais, jis privalėjo turėti kartu su kitais dokumentais ir pareikalavus policijos pareigūnui pateikti prekybininko įgalioto asmens išduotą galiojantį leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei (Aprašo 21 p.), tačiau pabrėžė, kad dėl KET 16 punkto, Aprašo 21 punkto reikalavimų nevykdymo jis nėra kaltinamas. Pažymėjo, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių P. G. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 169 straipsnyje dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų naudojimo tvarkos reikalavimų neatitikimų, nesurinkta. Atkreipė dėmesį, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei tarnybiniame pranešime nėra fiksuotas faktas, kad pareiškėjas pareigūnui nepateikė leidimo trumpalaikiam (vienai dienai) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei. Abejones teismas aiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir pripažino, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, P. G. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 169 straipsnyje, todėl šioje dalyje skundžiamą nutarimas panaikino ir administracinę bylą nutraukė.

III.

Atkreipia dėmesį, kad Techniniai reikalavimai buvo pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 2B-509, tačiau teismas nesivadovavo principu lex posterior derogat legi priori. Nurodo Techninių reikalavimų 1 punktą, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 42 dalį ir daro išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė, jog privalomos techninės apžiūros objektas yra Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemonė ir jo priekaba. Lietuvos Respublikoje neregistruotoms transporto priemonėms ir priekaboms nėra reikalavimo atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus (Įstatymo 25 str. 1 d., KET 236 p.). Lygina KET 235 ir 236 punktuose vartojamas sąvokas ir daro išvadą, kad sistemiškai vertinant sąvoka „nustatytieji techniniai reikalavimai“ ir sąvoka „techniškai tvarkinga transporto priemonė“ yra skirtingos, todėl įstatymų leidėjo valia reikalavimus viešajame eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms laikytis nustatytųjų techninių reikalavimų nebuvo priskirtas prie trumpalaikio (vienos dienos) dalyvavimo eisme reikalavimų. Paaiškina, kad jo vairuota transporto priemonė nebuvo registruota Lietuvos Respublikoje. Mano, kad pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį atsakomybė vairuotojui kyla ne dėl langų šviesos laidumui neatitikimo nustatytiems techniniams reikalavimams, bet dėl vidaus reikalų ministro patvirtinto leidimo neturėjimo. Nurodo vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1V-319 patvirtintos Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 1, 5 punktus ir pabrėžia, kad specialioji sąlyga tokiam leidimui gauti yra transporto priemonės registravimo faktas. Mano, kad Techninių reikalavimų 616 kodo 2 punktas neatitinka konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 straipsnio. Teigia, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, tikslinga sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi P. G. sumažinta Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis, pažeisdamas KET 235 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę, kurios priekinių automobilio durelių šoninių stiklų šviesos laidumas mažesnis nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ 616 kodu pažymėtas reikalavimas, neturėdamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

Kelių eismo taisyklių 235 punktas numato, jog eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas nustato techninius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, kuriuos jos turi atitikti atliekant jų privalomąją techninę apžiūrą, apžiūros atlikimo metu taikomus kontrolės būdus ir transporto priemonių techninės būklės vertinimo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje Nr. N63-1193/2010 sistemiškai aiškino KET 235 punkto reikalavimus ir Techninių reikalavimų 1 punktą bei konstatavo, jog Techniniai reikalavimai taikomi visoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms, o ne tik toms, kurioms atliekama techninė apžiūra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad Lietuvos Respublikoje neregistruotoms transporto priemonėms ir priekaboms nėra reikalavimo atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus.

Techninių reikalavimų 616 kodu pažymėtame reikalavime nurodyta, jog transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 procentai priekinio stiklo, 70 procentų priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Minėto 616 kodo pastabose pažymėta, jog išvardytus transporto priemonės stiklus papildomai tamsinti leidžiama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1V-319 patvirtinta Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcija nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo tvarką. Vadovaujantis Instrukcijos 3 punktu, stiklai, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, – papildomai bet kokiu būdu apdoroti stiklai, patenkantys į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu ir kurių šviesos laidumas yra: mažesnis kaip 75 procentų, bet ne mažiau kaip 65 procentų priekinio stiklo; mažesnis kaip 70 procentų, bet ne mažiau kaip 20 procentų priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog P. G. vairuotos transporto priemonės priekiniai automobilio stiklai buvo užtamsinti, stiklų pralaidumo tikrinimo rezultatas – 33 procentai, jie buvo tamsinti plėvele, o specialaus vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti transporto priemonę, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, P. G. nepateikė.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas vadovavosi neaktualia pažeidimo padarymo dienai Techninių reikalavimų redakcija (Techniniai reikalavimai buvo pakeisti 2008 m. gruodžio 19 d.). Tačiau šio teisės akto aktualaus 616 kodo pakeitimas lyginant su ta įsakymo redakcija, kuria vadovavosi apygardos administracinis teismas, nereglamentuoja iš esmės naujų aplinkybių, lemiančių pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis bylos nagrinėjimui neaktualia įsakymo redakcija, prieitų išvadų dėl P. G. pažeidimo padarymo neteisingumą. Apelianto nurodytas Techninių reikalavimų 1 punktas tiek 2008 m. gruodžio 19 d. pakeistoje įsakymo redakcijoje, tiek originalioje taip pat nustato iš esmės tapatų teisinį reglamentavimą (nors pats apeliantas cituoja pažeidimo nagrinėjimui neaktualią Techninių reikalavimų 1 punkto redakciją).

P. G. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką Nr. C-265/06. Šioje byloje Teisingumo Teismas nagrinėjo, ar teisės aktais įtvirtintas absoliutus draudimas ant visų variklinių transporto priemonių priekinių stiklų ir šoninių stiklų prie keleivių sėdynių klijuoti bet kokios rūšies šviesos pralaidumą mažinančias spalvotas plėveles trukdo prekiauti kitoje valstybėje narėje arba valstybėje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisėtai pagaminta ir (arba) parduodama spalvota plėvele, taip galimai pažeidžiant Europos Bendrijos sutarties 28 ir 30 straipsnius bei Europos ekonominės erdvės susitarimo 11 ir 13 straipsnius. Minėtą draudimą teismas pripažino pertekliniu ir dėl to neproporcingu siekiamiems tikslams, todėl konstatavo, kad valstybė, uždraudusi klijuoti bet kokias spalvotas plėveles ant variklinių transporto priemonių stiklų, neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Bendrijos sutarties 28 ir 30 straipsnius bei Europos ekonominės erdvės susitarimo 11 ir 13 straipsnius. Apelianto manymu, ginčas šioje byloje negali būti išspręstas, nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvados dėl Techninių reikalavimų 616 kodo 2 punkto atitikties konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 straipsnio nuostatoms po Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką Nr. C-265/06.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad P. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tai, kad jo vairuojamo automobilio priekinis stiklas buvo apklijuotas plėvele, o už tai, kad buvo nustatyta, jog transporto priemonės priekinio stiklo šviesos laidumas buvo mažesnis negu leistina (33 procentai, kai leistina 70 procentų) ir nebuvo pateiktas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduotas leidimas papildomai tamsinti langus. Nors Institucija nutarime nurodo Techninių reikalavimų 616 kodo pažeidimą, neįvardijant punkto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime išdėsto visą Techninių reikalavimų 616 kodo 1-3 punktų tekstą, iš P. G. suformuluoto kaltinimo akivaizdu, jog jis kaltinamas Techninių reikalavimų 3 punkto, numatančio leidžiamą šviesos laidumo dydį, pažeidimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla nėra analogiška minėtai Teisingumo Teismo nagrinėtai situacijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas stabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad apelianto nurodytas Techninių reikalavimų 616 kodo 2 punktas šioje byloje nėra taikomas, teisėjų kolegijai dėl byloje taikomo šio teisės akto 616 kodo 3 punkto konstitucingumo jokių abejonių nekilo, todėl prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.