Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis M. T. 2022 m. gegužės 21 d. apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,09 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, K. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, vieną kartą įspyrė į kairės kojos blauzdą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai K. K. padarydamas kraujosruvą blauzdoje, taip šeimos narei nukentėjusiajai K. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. Kaltinamasis M. T. kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog su sugyventine K. K. kartu gyvena apie 9 metus. 2022 m. gegužės 21 d. namuose adresu (duomenys neskelbtini), su K. vartojo alkoholį. Išgėrė du butelius degtinės po 0,7 l talpos. Apie 17 val. įvyko konfliktas su K., tačiau dėl ko, nepamena. Prisimena, jog svetainės kambaryje jis vieną kartą K. įspyrė į kairės kojos blauzdą dėl ko K. ant blauzdos atsirado guzas. Ji jam pasakė, kad sulaužė koją, todėl labai išsigando ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Į namus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Dėl to, ką padarė, labai gailisi, K. atsiprašė, ši jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

3. Be visiško kaltinamojo M. T. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta:

3.1. Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 17 val. buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su ja gyvena jos sugyventinis M. T.. Svetainės kambaryje abu su M. T. vartojo alkoholį. Bendraujant tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas dėl sugyventinio besaikio alkoholio vartojimo. Ji M. T. pasakė, kad jei šis neapmažins alkoholio vartojimo, jie skirsis. Po tokių jos išsakytų žodžiu kilo dar didesnis konfliktas, abu apsistumdė, M. T. vieną kartą įspyrė į kairės kojos blauzdą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. M. T. išsigandęs paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir GMP darbuotojai.

3.2. Nukentėjusiosios K. K. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiąją K. K., kairės kojos blauzdoje, užfiksuotas paraudęs odos plotas, kuriame yra gumbas su poodine kraujosruva.

3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad K. K. nustatyta kraujosruva blauzdoje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą.

3.4. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai (nuotraukos) patvirtina, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini).

3.5. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jog policijos pareigūnai atvykę pagal 2022 m. gegužės 21 d. 17 val. 18 min. gautą pranešimą fiksavo smurto artimoje aplinkoje atvejį, nustatė, jog smurtą patyręs asmuo – K. K., asmuo, panaudojęs smurtą – sugyventinis M. T., jam nustatytas 3,09 promilių girtumas. Nustatė, jog konfliktas kilo dėl to, jog K. K. pasakė M. T., kad nebenori su juo gyventi, nori skirtis.

3.6. PRĮR informacijoje nurodyta, kad pranešimas dėl įvykio gautas 2022 m. gegužės 21 d. 17.18 val., pranešėjas M. T. kvietė GMP savo žmonai dėl kojos traumos, traumą gavo konflikto metu, nurodė, jog pats pranešėjas sužalojo.

3.7. Alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam M. T. nustatytas 3,09 promilių girtumas.

4. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. T. prieš savo šeimos narę – sugyventinę K. K. – panaudojo fizinį smurtą, nežymiai buvo sutrikdyta jos sveikata, M. T. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo sugyventinę, suprato savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

6. Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas).

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. T. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, smurtauta prieš šeimos narę – sugyventinę, smurtas buvo neintensyvus, nukentėjusiajai neabejotinai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nusikalstama veika padaryta abiem – kaltinamajam ir nukentėjusiajai – girtaujant, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi - atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokurorės siūlomą bausmę – areštą, bausmės dydį už nusikaltimo padarymą nustatyti arčiau minimumo. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, M. T. paskirta bausmė sumažinama trečdaliu. Kaltinamasis M. T. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas už nesunkios nusikalstamos veikos padarymą (bausmę atlikęs), pirmą kartą skiriama arešto bausmė, kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, todėl teismas paskirtos arešto bausmės vykdymą atideda. Teismas pripažįsta, jog kaltinamasis M. T. išvadas padarys, daugiau nusikalstamų veikų nedarys ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria ir įstatyme numatytą priemonę – intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas nustato, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros laikotarpiu privalės nustatytu laiku būti savo gyvenamosiose patalpose (BK 75 straipsnio 1 dalis, BPK 131¹ straipsnis). Kartu su intensyvia priežiūra teismas nustato ir šias pareigas: įpareigoja per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (legaliai) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktai). Paskyręs šią bausmę, teismas kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoja per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis), taip pat įpareigoja per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose

8. Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam M. T. paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams bei paskirti kaltinamajam M. T. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, taip pat įpareigoti kaltinamąjį M. T. būti savo gyvenamosiose patalpose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies, 5, 8 ir 10 punktais, įpareigoti kaltinamąjį M. T. per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (legaliai) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir bausmės vykdymo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 22 d. (vieną parą), ją prilyginant 1 (vienai) arešto bausmės parai.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, M. T. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per pirmus 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. T. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 3 mėn. (trijų mėnesių) terminą įpareigojimui įvykdyti.

Išaiškinti kaltinamajam M. T., jog jeigu jis arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdys jam nustatytų pareigų, pažeidinės intensyvios priežiūros sąlygas, jam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis privalės atlikti arešto bausmę. Kaltinamajam M. T. taip pat išaiškinti, jog jeigu jis be objektyvių priežasčių nevykdys jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių – nemokamų darbų bei įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį programose - jis atsako pagal BK 243 straipsnį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. T., iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų – ir laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.