Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai R. S., suinteresuotiems asmenims L. L. ir J. S., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. S. ir Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. L., J. S., D. S. ir Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji gavo laišką iš notaro, kuriame nurodyta, kad ji privalo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą. Apie minėtą žemę ji nieko nežinojo, o į teismą kreipėsi, nes Vaiko teisių apsaugos skyrius jai nurodė kreiptis.

Suinteresuotas asmuo D. S. į teismo posėdį neatvyko, jo buvimo vieta nežinoma, o procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu.

Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. S. penkių asmenų šeima, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, gyvena Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). R. S. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. R. S. nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. dirba Birštono Neįgaliųjų draugijoje, jos šeima pragyvena iš vaikams mokamos šalpos našlaičių pensijos, šalpos pensijos neįgaliam vaikui, jos bei sugyventinio darbo užmokesčio. Šeima įsiskolinimų už būsto nuomą ir komunalines paslaugas neturi. Skyrius neprieštarauja, kad R. S. būtų atnaujintas terminas palikėjo S. S., mirusio 2015 m. gruodžio 5 d., palikimui priimti nepilnamečių vaikų A. S. ir S. S. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos R. S. ir A. S. santuokoje gimė du vaikai: A. S. gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S. gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai (b. l. 8, 9). Pareiškėjos ir A. S. santuoka buvo nutraukta 2009 m. lapkričio 3 d. (b. l. 7). A. S. mirė 2013-08-31 (b. l. 5), o jo tėvas S. S. – 2015-12-05, įrašas Nr. 570 apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2015 m. gruodžio 7 d (b. l. 5, 6).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad palikėjas S. S. iki mirties nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamuosius daiktus: 0,69 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,43 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,74 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, 0,70 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirus S. S., įstatymo nustatyta tvarka palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukra L. L., kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį palikėjo turto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad L. L. daiktinės (nuosavybės) teisės į ½ dalį aukščiau minėtų nekilnojamųjų daiktų paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu buvo įregistruotos 2016-06-03, o likusi ½ dalis turto liko įregistruota palikėjo S. S. vardu, todėl darytina išvada, kad paveldėjimo teisės liudijimas į likusią paveldimo turto dalį, tenkančią kitam pirmos eilės įpėdiniui (mirusiam) A. S., nebuvo išduotas.

Pareiškėja nurodė, kad apie buvusio sutuoktinio tėvo turėtą turtą ji nieko nežinojo, nes jis gyveno Jonavos rajone, o ji su šeima – Birštone. Nutraukus santuoką su S. S., nutrūko ir jų ryšiai su jo tėvu.

Apie atsiradusį palikimą pareiškėja sužinojo tik gavusi Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaro Z. B. 2016 m. gegužės 24 d. raštą Nr. S-55 (b. l. 15), kuriuo jis informavo pareiškėją R. S., kad jo kontoroje yra tvarkoma paveldėjimo byla Nr. 25/2016 po S. S. mirties ir, kad jos nepilnamečiai vaikai įstatymo nustatyta tvarka turi teisę priimti palikimą po senelio mirties už savo mirusį tėvą A. S.. Kaip nurodė pareiškėja, pareigą priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, likusį po jų senelio mirties, jai išaiškino ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai.

Mirus pirmos eilės įpėdiniui A. S., jo ir pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, o palikėjo vaikaičiai, turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui (šiuo atveju A. S.) paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 str.). t. y. jie turi teisę paveldėti palikėjo likusią ½ dalį turto. Kiti S. S. vaikaičiai ir A. S. vaikai, gimę jo pirmojoje santuokoje: D. S. ir J. S., įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad jie palikimą priėmė faktiškai pradėję valdyti palikėjo turtą. J. S. paaiškinimu, jis palikimo atsiradimo momentu buvo užsienyje ir šiuo metu dėl palikimo jokių pretenzijų nereiškia. D. S. buvimo vieta nežinoma, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK KPS duomenimis (b. l. 20) jam yra paskelbta paieška.

LR CK 5.57 straipsnis reglamentuoja, kad įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju palikimo atsiradimo momentu ir šiuo metu palikėjo įpėdiniai, paveldintys atstovavimo teise, buvo ir yra nepilnamečiai, todėl savarankiškai jie negalėjo įgyvendinti savo teisių paveldėti senelio turtą ir turtines teises. Įpėdinių įstatyminis atstovas (motina) apie palikimo atsiradimą sužinojo tik gavusi 2016 m. gegužės 24 d. notaro raštą Nr. S-55, t. y. praėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti po palikėjo S. S. mirties yra praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

Suinteresuotų asmenų L. L. ir J. S. nesutikimai dėl termino atnaujinimo šiuo atveju nėra laikytini reikšmingais. L. L. nurodytos aplinkybės, kad du žemės sklypus ji išpirko nuosavomis lėšomis ir kad ji faktiškai naudoja visus žemės sklypus, nepaneigia Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklypai nuosavybės teise priklausė būtent palikėjui S. S., o L. L. nuosavybės teises įgijo tik paveldėjimo būdu, be to tik į ½ dalį turto. Likusią dalį turto, kaip nurodė notaras bei nustato įstatymas (CK 5.12 str.), turi teisę paveldėti atstovavimo teise palikėjo vaikaičiai.

Teismo nustatytos aplinkybės yra įrodytos pareiškėjos paaiškinimais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismui konstatavus, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., CK 5.57 str., jis yra atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Pareiškėjai R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. kovo 14 d. atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti nepilnamečių vaikų A. S. gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S. gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą pagal įstatymą po S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. gruodžio 5 d., mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.