Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Rasos Valentinienės ir Juozapo Surblio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G. , g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) be pilietybės, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, ankstesni teistumai išnykę, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 2 p., ir

kaltinamasis M. G. 2007 m. sausio 24 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), trečio aukšto rūkomajame kambaryje, asmeninio tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus dūrė savadarbe metaline geležte N. K. į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - dvi durtines pjautines pilvo žaizdas kairėje pašonkaulinėje srityje, iš kurių viena kiauryminė, su skersinės storosios žarnos, didžiosios taukinės pakenkimu ir kraujo išsiliejimu į pilvo ruimą.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad apie 6 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Be kitų asmenų, viename kambaryje su juo gyveno ir N. K. . Tarp jo ir N. K. susiklostė įtempti tarpusavio santykiai, kadangi N. K. buvo grubus, įžūlus, nuolat ieškodavo priekabių. 2007-01-24 po vakarienės jis nuėjo į globos namų trečiame aukšte esantį rūkomąjį kambarį, ir atsisėdo ant atlenkiamos kėdės. Rūkomajame buvo kartu su juo gyvenęs A., kuris sėdėjo šalia per vieną kėdę, ir N. K. , sėdėjęs invalido vežimėlyje. N. K. buvo girtas, ėmė jį įžeidinėti, vadino „ožiu, gaidžiu“, grasino ištaškyti į sieną, po to vežimėliu privažiavo arčiau ir kumščiu sudavė per galvą. Tuomet jis iš švarko kišenės išsitraukė savadarbę geležtę ir ja keletą kartų dūrė N. K. . Neprisimena, kiek kartų ir į kurias kūno vietas smogė nukentėjusiajam. Po smūgių nukentėjusysis ėmė rėkti, kad kviestų greitąją pagalbą, ir pats vežimėliu išvažiavo iš rūkomojo, matė, kad ant grindų pribėgo kraujo. Geležtę jis numetė į tarpą tarp laiptų. Prieš įvykį buvo išgėręs apie 50 g. degtinės, tačiau apgirtęs nesijautė. Dėl savo poelgio gailisi. Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 53-58).

Nukentėjusysis N. K. parodė, kad apie 6 metus gyvena Klaipėdos globos namuose. Kurį laiką prieš įvykį gyveno viename kambaryje su M. G. . Nors jis gerai pažinojo M. G. brolį, su kuriuo anksčiau užsiiminėjo boksu, santykiai tarp jo ir M. G. buvo įtempti. 2007-01-24 po vakarienės, išgėręs apie 150 g. degtinės, nuvažiavo invalido vežimėliu į globos namų rūkomąjį kambarį. Ten jau buvo M. G. ir A. K. . Rūkant jis M. G. papriekaištavo dėl jo netinkamo elgesio buityje, taip pat pasakė M. G. atžvilgiu kažką įžeidžiamo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vežimėliu ėmė artėti prie M. G. , ketindamas jį sugriebti, o pastarasis tuo metu iš švarko kišenės išsitraukė peilį ir du kartus dūrė jam į pilvą. Kiek pamena, jis išvirto iš vežimėlio ir prarado sąmonę, tačiau išklausęs liudytojų parodymus pripažįsta, jog galėjo, kaip nurodo liudytojai, ir pats vežimėliu parvažiuoti į savo kambarį.

Liudytojas A. K. parodė, kad gyveno viename kambaryje su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, tarpusavio santykiai tarp M. G. ir N. K. buvo įtempti. 2007-01-24 po vakarienės jis nuėjo į globos namų rūkomąjį kambarį, kuriame jau buvo M. G. ir N. K. . M. G. buvo truputį išgėręs, N. K. buvo išgėręs daugiau, jie tarpusavyje pykosi, vienas kitą įžeidinėjo žeminančiais žodžiais. Barnis truko ilgokai, kol galiausiai įpykęs N. K. , nuversdamas peleninę, invalidų vežimėliu privažiavo prie sėdinčio M. G. grasindamas, kad tuoj jį „ištaškys į sieną“. Supratęs, kad jie tuoj susimuš, iš rūkomojo grįžo į kambarį. Po kelių minučių vežimėliu į kambarį parvažiavo kruvinas N. K. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą, kadangi M. G. jį subadė peiliu. Anksčiau peilio pas M. G. niekuomet nėra matęs.

Liudytoja L. K. parodė, kad dirba Klaipėdos globos namuose budinčiąja. 2007-01-24 apie 18.00 val. iš kambario telefonu jai paskambino globos namų 304 kambario gyventojas A. K. ir paprašė surasti slaugytoją, kadangi yra sužalotas N. K. . Apie tai ji pranešė tą vakarą budėjusiai slaugytojai K. D. . Liudytoja K. D. patvirtino, kad jai paskambino globos namų budinti L. K. ir pranešė, kad 304 kambaryje gyvenančiam N. K. bėga kraujas. Nuėjusi rado N. K. sėdintį vežimėlyje, jis buvo kruvinas, apžiūrėjusi pilvą, pastebėjo durtines žaizdas, ir davė nurodymą kviesti greitąją. N. K. buvo išgėręs, bet kalbėjo sąmoningai, iš jo pasakojimo suprato, kad jį sužalojo M. G. . Apžiūrėjusi rūkomąjį, ant grindų matė kraujo dėmes, kraujo pėdsakai iš rūkomojo driekėsi į N. K. kambarį, iš ko ji suprato, kad sužalotas N. K. pats parvažiavo vežimėliu į kambarį. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja globos namų darbuotoja L. S. , kuri taip pat parodė, jog M. G. yra ramaus ir lėto būdo žmogus, o N. K. , būdamas išgėręs, ieško konfliktų ir tampa neprognozuojamas. L. S. taip pat patvirtino nemačiusi, jog M. G. su savimi kada nors būtų turėjęs peilį.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2007-01-24 18.40 val. apžiūrėjus Klaipėdos m. globos namų rūkomąjį kambarį, kuriame buvo sužalotas M. G. , ant grindų šalia medinių kėdžių eilės bei metalinės peleninės, taip pat ant į kambarį vedančių laiptų rastos panašios į kraują išdžiūvusios dėmės (b. l. 5-9). Panašios į kraują dėmės apžiūros metu rastos ir ant apatinių marškinių, kuriais įvykio metu vilkėjo nuentėjusysis (b. l. 12-15). Policijos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nei apžiūrint įvykio vietą, nei atliekant tolesnius tyrimo veiksmus geležtės, kuria buvo sužalotas nukentėjusysis, surasti nepavyko (b. l. 44).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti (b. l. 21-22), kad N. K. galimai 2007-01-24 buvo padarytos dvi durtinės pjautinės pilvo žaizdos kairėje pašonkaulinėje srityje, iš kurių viena kiauryminė, su skersinės storosios žarnos didžiosios taukinės pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvo ruimą. Dėl kiauryminio durtinio pjautinio pilvo sužalojimo N. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus N. K. pilvo sieną aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai peiliu, dviejų trauminių kontaktų, galimai smūgių, pasekoje.

Iš medicininės dokumentacijos matyti, kad prieš aptariamą įvykį N. K. po nušalimo yra amputuotos abi kojos (b. l. 16-19 ). Klaipėdos globos namų išduotoje charakteristikoje nurodyta, kad N. K. yra pirmos grupės invalidas, netekęs 90 % darbingumo, po nušalimo iki kelio sąnario amputavus abi kojas. N. K. charakterizuojamas išimtinai neigiamai, kaip nesąžiningas, agresyvus, neprognozuojamo elgesio, nuolat girtaujantis ir konfliktuojantis su globos namų darbuotojais bei gyventojais, jam yra skirta 11 nuobaudų už globos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (b. l. 32).

Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis M. G. kilusio tarpusavio ginčo metu savadarbe geležte tyčia du kartus dūrė N. K. į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį peiliu, kaip nurodoma kaltinime – šią aplinkybę nurodo tik nukentėjusysis, tuo tarpu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju kambaryje gyvenęs liudytojas A. K. ir globos namų darbuotojos tvirtina niekuomet nematę M. G. turint peilį (tuo labiau – didelį, kaip teigia nukentėjusysis), nusikaltimo įrankis tyrimo metu nebuvo rastas. Besąlygiškai tikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi teisiamajame posėdyje nukentėjusysis mėgino duoti neteisingus parodymus aiškindamas, kad prieš įvykį gėrė kartu su M. G. ir pastarasis taip pat buvo pakankamai išgėręs, ir kad po pirmo smūgio iškrito iš vežimėlio, o M. G. toliau jį badė gulintį ant grindų, kol jis neteko sąmonės, ir tik prispirtas kitų įrodymų pripažino, kad su M. G. kartu negėrė, o vežimėliu į kambarį parvažiavo pats. Tuo būdu kaltinamojo versija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį savadarbe geležte, kuria pjaustydavo nagus ir visuomet ją nešiodavosi su savimi, bylos duomenimis lieka nepaneigta, atitinkamai dėl nusikaltimo įrankio tikslinamas ir inkriminuotas kaltinimas. Tuo būdu nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadose užfiksuotus aukščiau aptarto pobūdžio ir sunkumo laipsnio kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis. Akivaizdu, kad suduodamas smūgius duriančiai pjaunančiu įrankiu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą (pilvą), kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

M. G. buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 2 p. tuo, jog tyčia durdamas sėdėjusiam dėl abiejų kojų amputacijos invalidų vežimėlyje 1-os grupės invalidui N. K. du kartus į pilvo sritį, sunkiai sutrikdė buvusio bejėgiškos būklės N. K. sveikatą. Sutikti su tokia kaltinamojo veikos kvalifikacija negalima. Veika kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 135 str. 2 d. 2 p., kai sunkiai sužalojamas asmuo, ku­ris ar dėl fi­zi­nių, ar dėl psi­chi­nių sa­vy­bių ne­ga­li su­pras­ti kal­ti­nin­ko vei­kos po­būdžio, ne­ga­li gin­tis ar ki­taip veng­ti pa­vo­jaus ar­ba ak­ty­viai pa­si­priešin­ti kal­ti­nin­kui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apal­pus, pra­ra­dus sąmo­nę, mie­gant ar­ba dėl stip­raus ap­svai­gi­mo nuo al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių ar ki­tų psi­chi­ką vei­kian­čių medžia­gų ir pan. Apie be­jėgišku­mo būse­ną teis­mas sprendžia pa­gal kon­kre­čias nu­ken­tėju­sio­jo fi­zi­nę ar psi­chi­nę būk­lę api­būdi­nan­čias ap­lin­ky­bes. Veika kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 135 str. 2 d. 2 p., kai kal­ti­nin­kas su­vo­kia nu­ken­tėju­sio­jo be­jėgišką būk­lę ir ja pa­si­nau­do­da­mas sunkiai sutrikdo sveikatą.

Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymus ir medicininę dokumentaciją apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, nukentėjusiojo charakteristiką, betarpiškai išklausius patį nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje nėra pagrindo teigti, jog nusikaltimo metu nukentėjusysis dėl savo fizinės būklės, kaip teigiama kaltinamajame akte, buvo bejėgiškoje būklėje. Betarpiškai bendraujant su nukentėjusiuoju teisiamojo posėdžio metu įsitikinta, kad nepaisant kojų amputacijos, nukentėjusysis yra fiziškai stiprus, stambaus atletiško kūno sudėjimo, anksčiau, kaip pats nurodė, aktyviai užsiiminėjęs sportu (boksu), globos namų darbuotojos patvirtino, kad nukentėjusysis save pilnai apsitarnauja, liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad N. K. vaidmuo kilusio konflikto metu buvo agresyvus, puolamojo pobūdžio, jis pats vežimėliu artinosi prie kaltinamojo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, būdamas senyvo amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, vaikštantis pasiramsčiuodamas lazdele, kas akivaizdžiai matėsi teisiamojo posėdžio metu, turintis ir kitų bylos dokumentais patvirtintų fizinės sveikatos sutrikimų, yra akivaizdžiai fiziškai silpnesnis už fizinę negalią turintį nukentėjusįjį. Remiantis išdėstytu, pripažinti, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo bejėgiškoje būklėje, o kaltinamasis jį sužalojo tuo pasinaudodamas, remiantis vien tam tikro masto fizine nukentėjusiojo negalia, nėra pakankamo pagrindo.

Nors nukentėjusysis neneigia kilusio žodinio konflikto metu įžeidinėjęs kaltinamąjį, liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad žodinis konfliktas truko pakankamai ilgai, apie 10 minučių, jo metu įžeidžiančius žodius vienas kito atžvilgiu vartojo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, M. G. neneigia, jog geležtę jis panaudojo ne dėl jo adresu išsakytų įžeidimų, o žodiniam konfliktui peraugant į fizinį, todėl nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 136 str. kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, staiga labai susijaudinus dėl nukentėjusiojo jo atžvilgiu išsakytų įžeidinėjimų.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, jog konflikto metu jis nesudavė kaltinamajam. Akivaizdu, jog fiziškai stipriam ir įsiutusiam iš pykčio nukentėjusiajam (ką patvirtina liudytojas A. K. ) smogus kumščiu kaltinamajam į galvą, kaip teigia pastarasis, kaltinamojo kūne neišvengiamai turėjo likti tokio smūgio pėdsakai. Tuo tarpu jokių sužalojimų kaltinamojo kūne neaptikta, kaltinamasis ir nenurodė buvęs sužalotas, todėl jokiais bylos duomenimis nepatvirtintas ir nukentėjusiojo parodymais paneigtas kaltinamojo aiškinimas apie nukentėjusiojo jam neva suduotą smūgį kumščiu į galvą atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog globos namų rūkomajame tarp jau anksčiau įtemptuose tarpusavio santykiuose buvusių globos namų gyventojų M. G. ir N. K. kilo nukentėjusiojo išprovokuotas žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitą įžeidinėjo. Konflikto pasekoje nukentėjusysis, vežimėliu apvertęs rūkomajame stovėjusią peleninę, ėmė važiuoti prie sėdėjusio ant kėdės M. G. , pasak jo paties, ketindamas jį sugriebti, o pasak kaltinamojo ir liudytojo A. K. – dar ir grasindamas M. G. ištaškyti į sieną. Nukentėjusiajam prisiartinus, kaltinamasis atsistojo ir, išsitraukęs iš kišenės geležtę, du kartus smeigė ja N. K. į pilvą. Nustačius, jog agresyviais, puolamais interesais konflikto metu vadovavosi abi pusės, visiškai paneigiama kaltinamojo versija, neva jis smogė N. K. peiliu gindamasis. Kaip minėta, kaltinamasis pats aktyviai dalyvavo žodiniame konflikte su nukentėjusiuoju, tapogi, kaip nustatyta liudytojo A. K. parodymais, jį įžeidinėdamas. Gerai pažinodamas nukentėjusįjį, žinodamas apie akivaizdžią jo fizinę negalią, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nežiūrint abipusio konflikto metu išsakytų žodinių grasinimų, nukentėjusysis, ribojamas savo negalios ir gebantis judėti tik invalido vežimėlyje, negali padaryti jam rimtesnės žalos ar sukelti rimtesnio pavojaus. Teismas laiko, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis pavojingo kėsinimosi prieš kaltinamąjį nebuvo, todėl vertinti kaltinamojo veiksmus kaip būtinosios ginties atvejį ar būtinosios ginties ribų peržengimą nėra teisinio pagrindo. Remiantis išdėstytu, M. G. veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, be to, nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (artinimasis vežimėliu prie sėdinčio kaltinamojo grasinant fiziniu smurtu).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad nusikaltimo metu kaltinamasis buvo bent kiek ženkliau apgirtęs nuo alkoholio ir tai būtų turėję įtakos nusikaltimo padarymui, kaltinamojo versija, jog jis buvo išgėręs tik 50 g. degtinės ir nesijautė apsvaigęs, nėra paneigta. Todėl ši ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalinama kaip nepasitvirtinusi.

Iš byloje surinktų nuosprendžių nuorašų, informacinių pažymų matyti, kad M. G. praeityje buvo teistas:

1948-01-30 Biržų raj. teismo pagal TSRS ATP 1947-06-04 įsaką laisvės atėmimu 7 metams,1955-03-31 Klaipėdos m. teismo pagal RTFSR BK 74 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams lygtinai,1956-10-10 Klaipėdos m. teismo pagal TSRS ATP 1947-06-04 įsaką laisvės atėmimu 6 metams, bausmę atliko 1959-11-04,1959-12-23 Klaipėdos m. teismo pagal RTFSR BK 74 str. 2 d., TSRS ATP 1947-06-04 įsaką laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliko 1961-11-12,1963-05-20 Klaipėdos m. teismo pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliko 1967-03-16,1967-12-01 Klaipėdos m .teismo pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliko 1969-09-17,1970-03-26 Klaipėdos m. teismo pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu, bausmę atliko 1975-02-16,1976-06-11 Klaipėdos m. teismo pagal BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliko 1981-03-30,1989-01-26 Klaipėdos m. teismo pagal BK 146 str. 4 d. laisvės atėmimu 5 metams, 1993-06-30 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi BK 54² str. tvarka lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 3 mėn. 19 d. paskirtos bausmės,1994-10-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. ir 146 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 metams, Marijampolės raj. apylinkės teismo 1995-02-15 nutartimi nuo bausmės atleistas ir iš laisvės atėmimo vietos paleistas,1996-03-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/3 (9 mėn. 16 d.), 1997-04-28 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutartimi BK 54² str. tvarka lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 6 mėn. 3 d. paskirtos bausmės,1998-01-13 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, BK 43 str. tvarka dalinai prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu, 2000-03-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi galutinė bausmė sutrumpinta iki 3 metų laisvės atėmimo, bausmę atliko 2000-05-10.

Duomenys apie ankstesnius M. G. teistumus patvirtina, kad M. G. praeityje du kartus (1970-03-26 ir 1998-01-13 nuosprendžiais) senojo BK numatytais pagrindais buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. “Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo” 9 str. 2 d. nustato, jog asmenys, pagal senąjį BK pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo BK įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Tuo tarpu Įsigaliojimo įstatymo 9 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, jog įsigaliojus naujajam BK, asmuo dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki naujojo BK įsigaliojimo, gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu tik tuo atveju, jeigu šioms veikoms taikytinos naujojo BK 27 str. 2 d. nuostatos. Iš to seka, kad Įsigaliojimo įstatymo 9 str. 2 d. nuostatos taikomos tuo atveju, kuomet pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą pripažintas itin pavojingu recidyvistu asmuo galėtų būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir pagal naujojo BK 27 str. 2 d. reikalavimus. Kaltinamojo M. G. teistumai už ankstesnius nusikaltimus, kurie nebuvo išnykę ar panaikinti priimant minėtus 1970-03-26 ir 1998-01-13 nuosprendžius, neatitinka naujojo BK 27 str. reikalavimų pripažinti jį pavojingu recidyvistu. Ankstesniems teistumams neatitinkant BK 27 str. 2 d. nuostatų, taikytinos BK 3 str. 2 d. taisyklės (toks analogiško klausimo sprendimo būdas nurodytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje baudž. byloje Nr. 2 K-359/2003) ir klausimas dėl M. G. teistumų bei jų išnykimo spręstinas, vertinant M. G. kaip laisvės atėmimo bausmę atlikusį asmenį, kuris nėra pripažintas pavojingu recidyvistu. M. G. paskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko 2000-05-10, o naują nusikaltimą padarė 2007-01-24, todėl tiek senojo BK 58 str., tiek naujojo BK 97 str. įtvirtintos teistumo laiko skaičiavimo taisyklės įgalina daryti išvadą, jog šiame nuosprendyje aptariamo naujo nusikaltimo padarymo metu ankstesni kaltinamojo teistumai buvo išnykę.

Klaipėdos globos namų išduotoje charakteristikoje nurodyta, kad M. G. yra trečios grupės invalidas, ramaus, lėto būdo, mažai bendraujantis, nuobaudų už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus neturėjo (b. l. 86). M. G. diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 91).

Kaltinamasis padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, kurio metu padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai bei sukėlė realią grėsmę jo gyvybei. Tik dėka nukentėjusiajam operatyviai suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos nusikaltimas nesukėlė dar sunkesnių pasekmių. Kaltinamasis nuo pat ankstyvos jaunystės sistemingai darė nusikaltimus, ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmes. M. G. nusikalto kilus konfliktui dėl „vertybių“, kurios tokiomis pripažįstamos tik tarp nuteistųjų bei linkusių nusikalsti asmenų, ir yra didžiajai visuomenės daliai svetimos. Taigi, nors ankstesni M. G. teistumai ir yra išnykę, akivaizdu, jog aukščiau aptartas jo nusikalstamas smurtavimas buvo ne atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, o dėsninga ir logiška jo gyvenimo būdo pasekmė. Todėl už padarytą nusikaltimą M. G. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Visgi, įvertindamas visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo amžių ir jo sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas laiko galimu skirti jam ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį, artimesnę sankcijos minimaliam dydžiui bausmę. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose, kadangi, atsižvelgiant į smurtinį nusikaltimo pobūdį bei kaltinamojo asmenybę, nukrypti nuo bendros taisyklės parenkant bausmės atlikiko vietą kolegija nemato pagrindo.

Prokuratūra byloje pareiškė 4096 litų 40 ct. dydžio civilinį ieškinį (b. l. 108), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai (išlaidų dydis patvirtintas gydymo įstaigų pažymomis – b. l. 26-28). BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. BPK 117 str. nustato visapusišką valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsaugą ir numato prokuroro, palaikančio valstybinį kaltinimą, pareigą pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai neįvykdė savo pareigos ir nepareiškė civilinio ieškinio. Todėl prokuroro pareikštas ieškinys, apginant Lietuvos Respublikos valstybės interesus baudžiamojoje byloje dėl gydymo išlaidų priteisimo, yra teisėtas („Teismų praktika“, Nr. 24, psl. 169-172). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigų pateiktomis pažymomis, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6. 263 str. 2 d.

Daiktinis įrodymas apatiniai marškiniai, saugomi Klaipėdos m. 3 policijos komisariate, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Prokuroro civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo M. G. 4096 litus 40 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinį įrodymą apatinius marškinius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.