- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- A5.-332-971/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pažeidėjas
- M. Š.
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus atstovui Leonidui Glatkinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š., būdamas UAB „Ecida“, į. k. 304402978, direktoriumi, atstovaudamas darbdaviui, esant darbo sutarties požymiams, nepasirašė su Ukrainos piliečiais Y. M., a. k. (duomenys neskelbtini), V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), O. D., a. k. (duomenys neskelbtini), L. A., a. k. (duomenys neskelbtini), rašytinių darbo sutarčių, apie jų įdarbinimą nepranešė nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nemokėjo socialinio draudimo įmokų, ir laikotarpiu nuo 2017-08-03 iki 2017-09-22 objekte, adresu Dariaus ir Girėno g. 20, Telšių m., išvardintiems Ukrainos piliečiams, su kuriais buvo pasirašytos trišalės profesinio mokymo sutartys, leido nelegaliai dirbti renovuojamo daugiabučio gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus darbdavio naudai. Tuo M. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 33, 34 straipsnių, 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus (toliau tekste – VDI) atstovas palaikė surašytą protokolą ir nurodė, kad šiuo atveju buvo sugalvota, kaip apeinant įstatymus įdarbinti užsieniečius. Ukrainos piliečiai buvo atvykę į Lietuva pagal Šengeno taisykles – jie galėjo būti Lietuvoje 90 dienų, bet dirbti negalėjo. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 46 straipsnio 2 dalį jiems buvo reikalingas leidimas laikinai gyventi norint mokytis. Dirbo ukrainiečiai nuo 8 iki 17 val., dirbant poilsio dienomis, darbo sutartis nebuvo sudaryta, išskyrus trišalę profesinio mokymo sutartį. Ukrainiečiai neturėjo teisės nei dirbti, nei mokytis Lietuvoje. Nebuvo mokami jokie mokesčiai, darbuotojai nebuvo apdrausti, todėl UAB „Ecida“ turėjo materialinės naudos. Buvo susitarimas dėl darbo, buvo darbuotojų paklusimas nustatytai tvarkai. Buvo dirbama atlygintinai – mokama stipendija. Ukrainiečių tikslas buvo atvykti dirbti ir užsidirbti. VDI nuomone tokia veikla yra neteisėta, buvo slepiami mokesčiai. Yra administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl prašo M. Š. paskirti nuobaudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Š. iš pradžių savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepripažino, vėliau savo poziciją pakeitė ir prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (b. l. 144). Parodė, kad minėtus Ukrainos piliečius susirado perskaitęs internete skelbimą, jog jie ieško darbo. Jo tikslas buvo žmones apmokinti, o paskui įdarbinti. Įdarbinti ukrainiečių iš karto negalėjo, nes turėjo susitvarkyti darbo vizas. Ukrainiečius mokė pagal neformaliojo profesinio mokymo programą. Jis vadovavo praktikai. Jo vadovaujama įmonė UAB „Ecida“ buvo subrangovai, rangos sutartis sudaryta su UAB „Virdaleka“ dėl pastato, esančio Dariaus ir Girėno g. 20, Telšiai, fasado apšiltinimo. Be ukrainiečių dar objekte dirbo 5 oficialūs darbuotojai – lietuviai. Stipendiją ukrainiečiams mokėjo per UAB „Romvita“ – mokėjo šiai įmonei, o UAB „Romvita“ pervesdavo ukrainiečiams. Būdavo objekte ir šeštadienį, tačiau praktika nebuvo atlikinėjama. Pabaigus mokymus, užsieniečių neįdarbino, nes jie išvyko.
Liudytojas L. R. paaiškino, kad dirba VDI, parodė, kad gavo anoniminį skundą, kad Telšiuose dirba nelegaliai Ukrainos piliečiai. Patikrinimo metu rado nelegaliai dirbančius penkis Ukrainos piliečius objekte, esančiame Dariaus ir Girėno g. 20, Telšiai, vykdančius pastato renovacijos darbus. Paaiškinimų metu jie nurodė, kad ne dirbo, o atliko praktiką. UAB „Ecida“ vadovas M. Š. nurodė, kad darbuotojai mokosi, atlieka praktiką, esą jis pats prižiūri praktikantus, tačiau patikrinimo metu ukrainiečiai dirbo savarankiškai. Prižiūrinčio asmens nebuvo. Įvykio vietoje buvo tik vertėjas. Nuvykus į objektą, ukrainiečiai pasakė, kad dirba nuo 8 iki 17 val. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai dirbo ir šeštadienį 2017-08-12, dirbo ir po darbo valandų. Susidarė vaizdą, kad ukrainiečiai skubėjo per 3 mėnesių laikotarpį, kol turi vizą, pabaigti namo renovaciją. Ukrainiečiais buvo pasinaudota kaip pigia darbo jėga, siekiant nuslėpti mokesčius.
Liudytojas T. M., dirbantis UAB „Virdaleka“ statybos darbų vadovu, parodė, kad UAB „Virdaleka“ susitarė su UAB „Ecida“ dėl pastato fasado šiltinimo darbų. Matė ukrainiečius dirbančius prie Dariaus ir Girėno g. 20 namo, suprato, kad jie yra UAB „Ecida“ darbuotojai. Nepasirodė, kad asmenys pirmą kartą dirbo, jie dirbo gerai.
Motyvuojamoji dalis
LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių (DK 32 str. 1 d., 33 str., 43 str. 1 d.). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 str. 1 d.). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą darbdavys privalo nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti (DK 42 str. 2 d., 3 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Vadovaujantis 1985-06-14 Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 20 straipsniu, Ukrainos piliečiai turi teisę ne ilgiau kaip tris mėnesius keliauti Lietuvoje, tačiau jiems nesuteikiama teisė mokytis ar dirbti. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnis numato pareigą užsieniečiui įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio įstatymo 49¹ straipsnio 6 dalį, atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. Š. ir liudytojų Leonido Ramanausko, T. M. parodymais nustatyta, kad Ukrainos piliečiai Y. M., V. T., V. M., O. D., L. A. UAB „Ecida“ direktoriaus M. Š. 2017-07-10 įsakymu dėl darbuotojų dirbti objekte paskyrimo Nr. V-4 laikotarpiu nuo 2017-07-10 iki 2017-10-02 objekte, adresu Dariaus ir Girėno g. 20, Telšiai, daugiabučio fasado šiltinimo darbams buvo paskirti atlikti praktiką (b. l. 73), tačiau faktiškai dirbo atlygintinai statybos darbus paklusdami nustatytai darbo tvarkai, nors darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo ir nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (b. l. 8-9). M. Š. nurodė, kad ukrainiečius susirado perskaitęs internete skelbimą, jog jie ieško darbo. Vadinasi, įgūdžius, reikalingus darbui, minėti Ukrainos piliečiai turėjo prieš atvykdami į Lietuvą, jų tikslas buvo dirbti ir užsidirbti, o ne mokytis Lietuvoje. Kad minėti asmenys dirbo gerai, patvirtino ir liudytojas T. M., kuriam nesusidarė įspūdis, jog minėti asmenys atlikinėtų praktiką, tuo labiau, kad jie dirbo savarankiškai ir juos nuolat prižiūrinčio asmens objekte nebuvo. Ukrainos piliečiai dirbo neturėdami leidimo dirbti, nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalį tiek darbui, tiek profesiniam mokymui Lietuvoje toks leidimas buvo būtinas. UAB „Ecida“ dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje minėtiems Ukrainos piliečiams nesikreipė (b. l. 108). Taip pat mokant ukrainiečius profesinio mokymo pagal pameistrystės formą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, profesinio mokymo teikėjas su ukrainiečiais turėjo sudaryti darbo ir profesinio mokymo sutartį, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta.
Tai, kad Y. M., V. T., V. M., O. D., L. A. atvyko į Lietuvą profesinio mokymosi tikslais, nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Nors su jais buvo sudarytos trišalės profesinio mokymo ir praktinio mokymo sutartys (b. l. 39-65) ir jie esą buvo mokomi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo - „Pastatų apšiltintojo“ programą, kurią parengė UAB „Romvita“ 2017-07-10, t.y. tą pačią dieną, kada minėti asmenys buvo paskirti dirbti („atlikti praktiką“) objekte Telšiuose (b. l. 66-72), tačiau bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Ukrainos piliečiai ne atliko praktiką, o faktiškai dirbo statybos darbus UAB „Ecida“ naudai, paklusdami darbdavio nurodymams ir įmonėje nustatytai tvarkai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad asmenys dirbo realiai – jų darbo valandos buvo nuo 8 iki 17 val., taip pat buvo dirbta ir po darbo valandų bei savaitgaliais. Tai patvirtino ir patys ukrainiečiai (b. l. 6). Dirbta buvo savarankiškai, be mokytojo ar praktikos vadovo (b. l. 8-9, 24), ką patvirtino liudytojai L. Ramanauskas, T. M.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismui nėra jokio pagrindo, juo labiau, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai būtų suinteresuoti melagingai liudyti, todėl teismas pagrįstai remiasi šiais parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Ukrainos piliečių darbas buvo atlygintinis, nors ir įvardijamas kaip stipendija (b. l. 82-91). M. Š. patvirtino, kad jo įmonė pinigus ukrainiečiams pervesdavo per UAB „Romvita“, esą jie patys negalėjo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tariamas profesinio mokymo paslaugų teikėjas UAB „Romvita“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis laikotarpiu nuo 2017-07-03 iki 2017-08-03 apdraustų darbuotojų neturėjo ir yra finansinių ataskaitų piktybiškai neteikianti įmonė (b. l. 109, 110, 111), todėl šiuo atveju net neaišku, kas vedė tariamą profesinį (teorinį) mokymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, darytina išvada, M. Š., būdamas UAB „Ecida“ direktoriumi, nesudaręs su Ukrainos piliečiais Y. M., V. T., V. M., O. D., L. A. rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, leido minėtiems asmenims, neturintiems leidimo dirbti Lietuvoje, nelegaliai dirbti laikotarpiu nuo 2017-08-03 iki 2017-09-22 (nelegalaus darbo tyrimo akte nurodytas laikotarpis, tačiau bylos duomenimis galimai ir anksčiau - nuo 2017-07-10). Tarp UAB „Ecida“ ir minėtų asmenų buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų, kurias darbuotojai vykdė darbo metu, ir darbo apmokėjimo (DK 33 str. 1, 2 d., 34 str., 42 str. 1 d.), tačiau, kaip minėta, rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. M. Š. veiksmai visiškai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Nors M. Š. bylos nagrinėjimo eigoje formaliai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau, teismo vertinimu, jis savo elgesio pakankami kritiškai nevertina, teigia nesuprantą, ką ne taip padarė, todėl, nesant nuoširdaus apgailestavimo dėl savo priešingo teisei elgesio, nėra pagrindo jo formalų prisipažinimą vertinti kaip ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ar juo labiau svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę. M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas šiurkštus pažeidimas darbo teisinių santykių srityje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 138-139), taip pat į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos dydį, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 str.) bus pasiekti M. Š. paskyrus kiek didesnę nei minimalią baudą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 637, 646 straipsniais, teismas
nutarė:
M. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 1200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje būtinai nurodant ROIK numerį 17072806999.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.