- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-18162-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12547-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Kazis Krivka
- Kategorijos
- 12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. J. po savo senelės E. I. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, senelei asmenine nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Palikėja E. I. 2000 m. rugpjūčio 9 d. notarinės formos testamentu jai priklausančią 1/3 dalį minėto buto paliko tame bute gyvenančiam vaikaičiui R. J., t. y. pareiškėjui. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos E. I. sudarytų testamentų bei jos palikimo priėmimo faktų Testamentų registre taip pat nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų. E. I. vaikai L. I., A. I. ir V. I. yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau jie palikimo nepriėmė. Pagal Civilinio kodekso 5.12 straipsnį pareiškėjas R.J. paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais, nes jo motina, kuri yra palikėjos dukra ir pirmos eilės įpėdinė, mirė iki palikimo atsiradimo. Pareiškėjas po močiutės mirties pradėjo valdyti bei naudotis ir palikėjai priklausančia buto dalimi, rūpinosi ta buto dalimi kaip tos dalies savininkas, tą buto dalį prižiūrėjo ir tvarkė visus su ta buto dalimi susijusius reikalus, mokėjo mokesčius. Turėdamas testamentą ir gyvendamas tame bute, jis realiai manė esąs močiutei priklausančios buto dalies tikras savininkas, nes neturėjo ir neturi teisinio išsilavinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas po palikėjos mirties tikrai pradėjo naudotis jos buto dalimi, ją valdyti kaip savo ir laikyti save tos buto dalies savininku. Pareiškėjas visą laiką mokėjo savininkams priklausančius mokėti mokesčius už palikėjos buto dalį. UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitoje Nr. MP00136439 už suteiktas paslaugas butui (duomenys neskelbtini) parodyta, kad šis butas 2019-03-31 neturi įsiskolinimo, o turi 12,55 Eur permoką.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra atlikusi veiksmų E. I. palikimui priimti. Prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Kadangi suinteresuotiems asmenims pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Mirties liudijimo kopija (e.b.l. 5) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Po E. I. mirties paveldėjimo byla dėl jos palikimo nebuvo pradėta, palikėjos įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą faktų viešajame registre neįregistruota. Tai patvirtina testamentų registro išrašas (e.b.l. 44). E. I. Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės R. R. 2000 m. rugpjūčio 9 d. patvirtintu testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paliko jai priklausančią buto (duomenys neskelbtini), dalį vaikaičiui R. J., t. y. pareiškėjui (e.b.l. 11). Pareiškėjas yra palikėjos vaikaitis: pareiškėjo motina V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikėjos E. I. dukra, ką patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ 2019 m. balandžio 1 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1106 (e.b.l. 7). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnis numato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos eilės arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Kadangi palikėjos dukters ir pareiškėjo motina V. I. buvo mirusi iki E. I. palikimo atsiradimo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnį pareiškėjas R. J. paveldi testamente nenurodytą palikimo dalį pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 str. 1 d. numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. I. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė pareiškėjas, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog pareiškėjas po senelės mirties valdė palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą – palikėjai nuosavybės teise priklausiusią 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 10). Liudytoja E. J., kuri yra minėto turto bendrasavininkė, patvirtino, kad ji gyveno minėtame bute, o pareiškėjas po E. I. mirties laikė save E. I. priklausiusios buto dalies savininku, prižiūrėjo palikimą sudarantį turtą, jį išlaikė, mokėjo mokesčius, rūpinosi šiuo turtu kaip nuosavu. Laikotarpiu, kai pareiškėjas dirbo užsienyje, turtui išlaikyti reikalingas pinigines lėšas jis perduodavo liudytojai, kuri minėtomis lėšomis apmokėdavo komunalinius mokesčius ir kitas turto išlaikymo išlaidas. Aplinkybę, jog palikimą sudarančio turto išlaikymo skolų nėra, patvirtina ir uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ sąskaita (e.b.l. 14).
Įvertinęs pareiškėjo pateiktų įrodymų turinį, teismas laiko, jog jie nuosekliai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas po palikėjos mirties nuolatos reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas komunalines paslaugas, deklaravo paslaugų teikimo įmonėms apskaitos prietaisų rodmenis, nepriklausomai nuo pareiškėjo faktinio naudojimosi minėtomis paslaugomis. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius pareiškėjo veiksmus, pradedant faktiškai valdyti E. I. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jo valią priimti palikimą.
Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėjas yra suinteresuotas prašomu nustatyti faktu, nes neturėdamas palikimo priėmimo faktą patvirtinančio įrodymo, jis neturi galimybės gauti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinančio dokumento – paveldėjimo teisės liudijimo ir visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą.
Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjui yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis ar išlygomis, o 5.51 str. numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas E. I. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog pareiškėjas priėmė bent vieną E. I. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 str.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo valstybei, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo R. J. valstybei 3,58 EUR (tris eurus, penkiasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.