Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gedmantei Klenauskytei, atsakovės atstovei Živilei Kisieliauskaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. D., V. T. ir S. R. bei jos atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, D. U., A. C., M. D., S. R. ir V. T. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pakeisti 2005-10-07 įsakymą Nr. 30-1584 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ ir suderinti jį su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 p. ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 6 p. nuostatomis, t. y. suformuoti atskirus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės ir techninės apskaitos bylos plane nustatytų ribų naudojamos namų valdos žemės sklypus.

Prašyme (I t., b. l. 2–4) nurodo ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovė Gedmantė Klenauskytė paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-10-07 priėmė įsakymą Nr. 30-1584, kuriuo nustatė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis. Vilniaus apskrities viršininkas 2007-05-08 raštu pranešė, kad minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformuoti žemės sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 p. 6 pastraipoje nustatyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais sklypais, turinčiais pagal miesto teritorijų bendruosius planus nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus detaliuosius planus jiems esant nustatytą teritorijos tvarkymo režimą. Tuo tarpu minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformuoti bendri namų valdos ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypai, todėl mano, kad šis įsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Apie teisės normų pažeidimus Vyriausybės atstovas 2007-06-26 teikimu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir pasiūlė jam svarstyti 2005-10-07 įsakymo Nr. 30-1584 pakeitimo klausimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-07-11 raštu Vyriausybės atstovą informavo, kad atsisako patenkinti jo prašymą, nes yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-09-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-3021-2/2006. Tačiau pareiškėjas mano, kad šioje administracinėje byloje nebuvo tiriamas ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumo klausimas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymas patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą yra nepagrįstas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su prašymo reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 19–26) ir teismo posėdyje atsakovės atstovė Živilė Kisieliauskaitė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 p. 6 pastraipoje nustatyta, kad kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip 0,2 arba 0,3 hektaro, piliečio pageidavimu jam grąžinamas natūra šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas. Kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, – jų pageidavimu neatlygintinai bendrojon arba šių statinių savininko nuosavybėn perduodamas prie statinių naudojamo žemės sklypo išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas. Mano, kad ši teisės norma numato, kad kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, turi būti išreikšta jų valia dėl sklypo formavimo – ar laisvą (neužstatyta) sklypą formuoti atskirai ir perduoti jų bendrojon nuosavybėn, ar šį sklypą apjungti su namų valdos sklypu ir perduoti statinių savininko nuosavybėn. Teigia, kad Tvarkos 34 p. numatyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais sklypais, turinčiais pagal miesto teritorijų bendruosius planus nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus detaliuosius planus jiems esant nustatytą teritorijos tvarkymo režimą taikytinas tuo atveju, kai jau yra piliečių pageidavimas formuoti grąžinamą (laisvą) sklypą atskirais sklypais. Nurodo, kad šiuo atveju Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-01-23 rašte Nr. 31/03/17-181 ir 2005-03-14 rašte Nr. 31/05/17-725 nenurodė, kad naudojamas namų valdos žemės sklypas ir likęs laisvas (neužstatytas) turi būti suformuoti atskirais žemės sklypais, t. y. nebuvo pateiktas toks piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pageidavimas. Vilniaus žemėtvarkos skyrius taip pat neinformavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip bus atkuriamos nuosavybės teisės, todėl ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas, remiantis šia norma, negali būti pripažintas neteisėtu, nes Tvarkos 34 p. numato galimybę formuoti laisvą (neužstatytą) sklypą tiek atskirai, tiek bendrai su namų valdos žemės sklypu. Nurodo, kad pretendentės atkurti nuosavybės teisę į F. K. turėtą žemę ir turinčios nuosavybės teisę į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), raštu pareiškė sutikimą, kad jų naudojamos namų valdos būtų išplėstos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 30-1584.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo pareiškėjo prašymą tenkinti. Atsiliepime į prašymą (I t. b. l. 239–241) nurodė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus F. K. iki nacionalizacijos valdė 4,84 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2004-09-21 ši žemėvalda buvo kartografuota ir įforminta aktu Nr. 31/04/15-337. 2004-10-14 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimosi sąlygų nustatymo minėtoje žemėnaudoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-10-07 įsakymu Nr. 30-1584 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis. Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl įsakymo patikslinimo ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 34 punkto 5 pastraipoje nustatyta, kad, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje vietoje ir yra didesnis kaip 0,2 ha, piliečio pageidavimu jam grąžinamas natūra šis didesnis prie statinių naudojamas žemės sklypo plotas, taip pat prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas, o minėtos tvarkos 34 punkto 6 pastraipoje nustatyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais žemės sklypais. Paaiškino, kad V. T. ir M. D. yra pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės, o kiti pretendentai savininko turėtos žemės vietoje pastatų neturi. Pagal namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos planą naudojamas žemės sklypas yra 0,3184 ha. Pagal namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų planą naudojamas žemės sklypas yra 0,1709 ha ploto, kurio 0,1700 ploto dalis 1998-03-24 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi parduota pilietei S. R.. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-05-08 raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje ir informavo, kad minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformuoti žemės sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, ir prašė šį įsakymą pakeisti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 35–36) ir teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas Artūras Sebeika paaiškino, kad Pavilnių regioninio parko, kuriame yra visa nagrinėjamu atveju prašoma grąžinti žemė, teritorija priskirta prie ypač vertingų teritorijų ekologiniu požiūriu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr. 855 patvirtintų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų 9 p. 2 pastraipą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-10 nutarimu Nr. 1416 patvirtintas Pavilnių regioninio parko planavimo pagrindines nuostatas nauji žemės sklypai šiose teritorijose neformuojami, o gali būti tik plečiami. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 7 d., nustatančioje, kad valstybiniuose parkuose žemės sklypai perduodami nuosavybėn neskaidant sklypo į dalis tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus. Tokia nuostata galiojo priimant skundžiamą įsakymą, todėl atsakovė, nustatydama ginčijamas žemės sklypo ribas, ja vadovavosi pagrįstai ir sklypus nuosavybės teisėms atkurti suformavo tik tiems asmenims, kurie Pavilnių regioniniame parke nuosavybės teise turi gyvenamuosius namus. Būtent tik tiems asmenims atsakovė išplėtė namų valdos plotą ir prie namų valdos prijungė laisvą (neužstatytą) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teigia, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje ėmėsi ginti fizinių asmenų (D. U. ir A. C.) interesus, siekdamas apginti jų pažeistas teises, susijusias su nuosavybės teisių į žemę Vilniaus mieste atkūrimu, žemės sklypo suformavimo stadijoje. Mano, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, kreipdamasis su prašymu į teismą, viršijo savo kompetenciją, todėl jo prašymas turi būti atmestas.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. D. ir V. T. prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje nurodė, kad palaiko trečiojo suinteresuoto asmens S. R. atstovo išdėstytus argumentus.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. U. ir A. C. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, D. U. ir A. C. nedalyvaujant, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.

Konstatuojama.

F. K. iki nacionalizacijos valdė 4,84 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. K. valdytą žemę įstatymo nustatytais terminais pateikė pretendentai: J. G., V. T., V. K., S. R. ir M. D. (I t. b. l. 135–140).

Byloje nustatyta, kad pretendentės atkurti nuosavybes teises į F. K. turėtą žemę V. T. ir M. D. yra pastatų (duomenys neskelbtini) savininkės, pretendentė S. R. yra pastatų (duomenys neskelbtini) savininkė, o kiti pretendentai – V. K. ir J. G. (jos teisių perėmėjai – A. C. ir D. U.) – savininko turėtos žemės vietoje pastatų neturi (I t. b. l. 7–8).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-10-07 įsakymu Nr. 30-1584 suformavo 0,5410 ha namų valdos (duomenys neskelbtini) ir 0,7989 ha namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, nustatė jų naudojimo sąlygas ir apribojimus bei patvirtino šių sklypų planus (I t., b. l. 5–6).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-05-08 raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje dėl 2005-10-07 įsakymo patikslinimo ir nurodė, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 4 punktui, nes grąžinama laisva (neužstatyta) žemė turi būti suformuojama atskirais žemės sklypais (I t., b. l. 7–8).

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2007-07-13 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pakeisti 2005-10-07 įsakymą Nr. 30-1584 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ ir suderinti jį su nurodytų teisės aktų nuostatomis (I t., b. l. 2–4)

Ginčas susijęs su nuosavybės teisės į žemę atkūrimu, kurį reglamentuoja specialūs teisės aktai, nustatantys ir sprendimų (veiksmų, neveikimo) apskundimo ir nagrinėjimo tvarką: Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas (17–19 straipsniai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas, kuris nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Ginčą išnagrinėjus nurodytoms ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoms, jis gali būti nagrinėjamas teisme (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnis). Vyriausybės įgaliota institucija tokiems ginčams spręsti – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 709 ir žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 194).

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnis, apibrėžiantis Vyriausybės atstovo įgaliojimus, nustato, kad Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl individualių teisės aktų, kurių specialiąją apskundimo tvarką nustato konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuosavybės teisėms atkurti suformuoti vientisi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje prie pastatų, kurie nuosavybės teisėmis priklauso pretendentėms atkurti nuosavybės teises – tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. T., M. D. ir S. R.. Pažymėtina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas apima tik žemės sklypo suformavimą, tai nėra sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę, todėl jo apskundimui taikytina anksčiau minėtais teisės aktais nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ja pasinaudoti turi teisę asmenys, kurių teisėms ar teisėtiems interesams daro ar gali daryti įtaką toks sprendimas, t. y. šiuo atveju tretieji suinteresuoti asmenys A. C. ir D. U., kurie neturi nuosavybės teisėmis jiems priklausančių pastatų suformuotuose sklypuose, todėl pagal įstatymuose įtvirtintas nuostatas neturėtų teisės atkurti nuosavybės teises į tokiu būdu suformuotus žemės sklypus. Vilniaus apskrities viršininko administracija, veikdama savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi gero administravimo principu ir užtikrindama tinkamą jos pradėtos administravimo procedūros vykdymą, privalėdama būti aktyvi, kontroliuodama ir imdamasi atitinkamų administracinių ar kitų priemonių, jei kitos institucijos tinkamai ir laiku nevykdo joms priskirtų funkcijų, galėjo informuoti suinteresuotus asmenis apie minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-10-07 įsakymo įtaką jų teisėtiems interesams ir išaiškinti šio sprendimo apskundimo tvarką ir terminus, arba, įvertinusi situaciją, pati inicijuoti tokio sprendimo panaikinimą, kreipdamasi į Generalinę prokuratūrą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimas Nr. IX-1701. Taigi darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje šioje byloje neturi reikalavimo teisės.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis 2005-12-12 analogiškoje administracinėje byloje Nr. A4-1804-2005 nurodė, kad viešo intereso gynimas nuosavybės teisių atkūrimo bylose Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimu Nr. IX-1701 priskirtas būtent Generalinei prokuratūrai, todėl Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje šioje byloje neturi reikalavimo teisės.

Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. 1-3021-02/2006 pagal pareiškėjų V. T., M. D., S. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. 20076-09-18 teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. T., M. D., S. R. į F. K. iki nacionalizacijos turėtus žemės sklypus: 0,5410 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 0,7989 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (I t., b. l. 63-67). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-03-23 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 63-64). Teismai sprendimuose vertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-10-07 įsakymą Nr. 30-1584, kuriuo buvo suformuoti bendri sklypai prie V. T., M. D. ir S. R. nuosavybės teise priklausančių pastatų, ir įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises pagal tokiu būdu suformuotus sklypus.

Remdamasi aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, kreipdamasis su prašymu į teismą, viršijo savo kompetenciją, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.