Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-233-834/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
1-233-834/2015
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00800-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Nukentėjusysis
T. G.
Kaltinamasis
D., S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-233-834/2015Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00800-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5;2.3.6.4.2
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Romui Karmazai, Almai Buinovskienei, Rūtai Čereškaitei,dalyvaujant prokurorams Kazimierui Poplovuchinui, Valerijai Dėdinienei,kaltinamojo gynėjui adv. Zenonui Keručiui,nukentėjusiajam T. G.,vertėjaujant Erikai Tunčikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. (D.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, administracine tvarka baustas, teistas: 2012-07-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagal LR BK 178 str. 2d. – laisvės apribojimu 6 mėn. įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas 350 Lt,

kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. 2014 m. gegužės 11 d., apie 18.00 val., būdamas name, esančiame adresu Vilniaus r., Rukainių sen., Kryžkelio k. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė T. G. smūgį į galvą ir per nugarą bei papurškė su dujų balionėliu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam T. G. kraujosruvą kairio skruosto ir krūtinės dešinėje pusėje, dešiniojo 9-o šonkaulio lūžį, tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam T. G. sveikatą.

Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog purškė dujas dėl gynybos, buvo sekmadienis, kai jie važiavo su M. Š. balsuoti, nuvažiavę lauke stovėjo apie 10-15 minučių. Atvažiavo T. G. ir Martą jį pakvietė į antrą aukštą. Tuo metu J. S. nuomavosi antrą aukštą. T. G. turėjo pretenzijų, kad jį užpila vandeniu, šis pradėjo agresyviai elgtis. Jis stovėjo lauke ir girdėjo, kad kažkas labai stipriai keikiasi. Apačioje buvo atidarytos durys, todėl girdėjo viską, keiksmažodžius M. Š. atžvilgiu. Jis nubėgo į antrą aukštą, į vonią. Stovėjo 4 metrų atstumu ir klausėsi ką jis toliau sakys ir darys. Šis užpuolė Martą, nes buvo labai girtas. Jis pribėgo pagriebė jį ir pakratė. Nukentėjusysis paėmė feną ar kažką panašaus ir norėjo jam trenkti, tuo metu jis papurškė su dujų balionėliu. Buvo labai daug dujų todėl jie pabėgo. Po kelių minučių šis nusileido į pirmą aukštą, kai nukentėjusysis nusileido pas jį bėgo iš nosies kraujas. Pirmame aukšte buvo daug vaikų. Pasakė, kad šis blogai daro, o šis pradėjo pulti jį su koja, jis jam dar kartą papurškė dujomis ir šis pagriebė geležinį strypą, kuris buvo prie šulinio ir su tuo strypu bandė jį atakuoti. Vėl papurškė dujomis jam. Nukentėjusysis buvo labai girtas ir agresyvus, po to nusiplovė veidą ir nusiramino. Antrame aukšte buvo trys asmenys - Marta, T. ir jis. Jis jį tik sugriebė tam , kad nukentėjusysis apsiramintų, suėmė pečių juostoje už rūbų, nebuvo nei apėmęs, nei suspaudęs. Vizualiai matėsi, kad nukentėjusysis buvo išgėręs.

N. T. G. parodė jog su I. atvyko į kiemą, M. jį pakvietė ir pasakė, kad sutvarkė bėgantį vandenį. Jis atsakė, kad nesutvarkė, tada atėjo kaltinamasis ir jam sudavė. Šis jam trenkė į nugarą, į galvą ir su dujomis papurškė, tuo metu buvo vonioje. Kai atvyko šis jau elgėsi labai agresyviai, jis vartoja žolę, todėl būna agresyvus. Kai su M. pakilo į antrą aukštą, buvo dviese. Tą vakarą buvo blaivus, girtas ten neeitų. Konfliktai tęsiasi pusę metų dėl vandens. Prisimena, kad kaltinamasis atbėgo, griebė, gavo penkis smūgius į galvą ir dar smogė į nugarą. Tą dieną jis grįžo su I.. Visi buvo lauke. Jis padėjo tašes, kai jį pašaukė M..

L. M. Š. parodė jog atvyko pažiūrėti namų prieš tai dar senelei Timofėjus sakė, kad bėga vanduo ir juos jie užlieja. Atvyko apžiūrėti namų, kai atvažiavo Timofėjaus dar nebuvo. Vėliau atvyko ir jis, tada jį pasikvietė į vonią, kad šis pamatytų jog nieko nėra, kad vamzdžiai tvarkingi ir jo jie neužlieja. Jis pradėjo rėkti, tuomet atėjo Darjuš pasiklausyti šis buvo tarpdury. Timofėjus nuo vamzdžių atsistojo ir dar agresyviau pradėjo elgtis ir kumščiu mojuoti, Darjuš paėmė ir jį papurtė, ji iš karto išbėgo, o vėliau išbėgo ir Darjuš, vėliau išėjo ir T.. Konfliktas tęsėsi toliau, prie namų buvo šulinys ir gulėjo metalinis strypas, nukentėjusysis paėmė jį, bet Darjuš papurškė jam dujų, tada jis dar norėjo su koja spirti, bet nurimo ir palei sieną nuėjo namo. Kai atvyko T., jo veidas buvo raudonas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jo veidas buvo sutinęs. Ant veido buvo mėlynė, kažkur po akimis, bet jis dažnai būna su mėlynėmis. Neatsimena ar bėgo kraujas iš nosies. Kai jie buvo vonioje, nukentėjusysis buvo agresyvus., kalbėjo pakeltu tonu, necenzūriniais žodžiais.

L. T. M. parodė jog atvyko T. ir G. iš darbo, išsikrovė darbo instrumentus ir nespėjo jų nusinešti namo, kai M. pakvietė juos į antrą aukštą pažiūrėti vamzdžių. Po to, grįžo visas kruvinas, ji norėjo iškviesti greitąją, bet šis atsakė, jog nereikia. Darjuš pasakė jog laukti policijos ir pabėgo. Gotovt atrodė normaliai, jis buvo blaivus. G. paryčiais atsigavo nuo dujų vėmė krauju. Jis jau ne pirmą kartą purškė, jau du kartus prieš tai buvo purškęs. Visa vonia ir laipteliai buvo kraujuoti.

Liudytojas I. T. parodė jog M. Š. paprašė T. užlipti į antrą aukštą, kad šis pataisytų avariją susijusią su santechnika, jis nematė kas ten atsitiko, bet kai G. nusileido iš antro aukšto jo veidas buvo kraujuotas. Kai įvyko įvykis jie kartu buvo grįžę iš darbo, abu buvo blaivūs.

Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus r. Rūkainių sen., Kryžkelio k., Vilniaus g. 99 ( b.l.10-12, tomas 1)

Iš byloje, esančios įrašo suvestinės matyti, jog apie įvykį buvo pranešta pagalbos telefonu 112 ( b.l.21-26, tomas 1).

Iš byloje, esančio2014-06-27 kratos protokolo, matyti , jog D. S. pareiškė, jog turi dujų balionėlį ir jį pateikė. ( b.l.30-31, tomas 2).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2014-06-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas dujų balionėlis ( b.l.32-34, Tomas 1),

Iš byloje esančio specialisto išvados Nr. G 1621/14 (01) matyti, jog T. G. padaryta: kraujosruvos kairio skruosto srityje ir krūtinės dešinėje pusėje, dešiniojo 9-o šonkaulio lūžis, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku (2014-05-11) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 38 b. l.);

Iš byloje, esančios specialisto apklausos protokolo , matyti, jog specialistas V. K. paaiškino, kad T. G. sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais, galėjo pakakti 2 trauminių poveikių, nebūdingi griuvimui, tiek veido sužalojimai, tiek šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kumščiu (b.l.39-41, tomas 1).

Iš byloje esančio 2014-07-22 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. G. parodė, vietą, kur susitiko M. Š., po to kryptį, kuria kartu ėjo su M. Š. į namo antrą aukštą. Parodė vietą kur stovėjo M. Š. ir kur stovėjo jis pats ( b. 61-65, tomas1).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados matyti, jog išvadoje nurodoma, kad T. G. nesąžiningai atsakė į jam užduotus tikrinamuosius klausimus ( b.l.77-78, tomas1).

Iš byloje esančio liudytojos J. S. apklausos protokolo, matyti, jog liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn., nuomoja pusę namo iš M. Š..Tikslios datos nepamena, bet pamena, jog tą dieną buvo balsavimas į prezidento rinkimus, buvo sekmadienis ir ji apie 17-18 val., iš seniūnijos, po balsavimo ėjo namo. Namo kieme pamatė, kaip T. G. išėjęs į lauką paėmęs kažkokį metalinį gabalą ėjo link D. S.. T. G. buvo neblaivus, eidamas link D. S. keikėsi, tuo metu, D. S. papurškė jam į veidą dujų, kad šis nusiramintų, nes lauke buvo vaikų. Kitą dieną po įvykio T. M. pasakojo, kad namo viduje T. G. susimušė su D. S.. T. G. tą dieną buvo labai girtas ir po šio įvykio jis nei greitosios nekvietė, nei policijos. T. G. vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną, kartais išgėręs būna agresyvus. Tą dieną T. G. iš nosies bėgo kraujas, kitą dieną po įvykio matė , kad ant T. G. po akimi ( po kuria nepamena) atsirado mėlynė, prieš įvykį jos nebuvo (1 t. 106 b. l.);

Iš byloje, esančio liudytojos parodymų patikrinimo vietoje 2014-07-23 protokolo matyti, J. S. parodė kryptį iš kurios ji ėjo namo, vietą kur sustojo, ir vietą iš kurios T. G. paėmė metalinį gabalą ir parodo vietą kur stovėjo D. S. ( b.l.107-111, tomas 1).

Iš byloje esančio 2014-09-03 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, d.S. rodo vietą, kur jis stovėjo, kai M. Š. kartu su T. G. užlipo į namo antrą aukštą,, duris pro kurias jis užėjo į namą, vietą kur stovėjo ir klausėsi M. Š. ir T. G., parodė vonioje vietą kur stovėjo M. Š. ir vietą vonioje kur stovėjo T. G., parodė vietą , kur D. S. stovėjo išėjęs į lauką ir vietą kur stovėjo T. G. bei kur gulėjo metaliniai strypai ( b.l. 128-135, tomas 1).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog D. S. kaltė, jog jis, įvykusio konflikto metu, pavartojo smurtą T. G. atžvilgiu ir jį nesunkiai sužalojo, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. S. savo kaltės dėl sužalojimų nepripažino. Pripažino kaltę tik dėl dujų papurškimo, nes gynėsi nuo T. G.. Nors kaltinamasis teigia, jog jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, tačiau tokie parodymai yra paneigiami specialisto išvada, kur nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti darbe yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Be to iš specialisto apklausos matyti, jog T. G. sužalojimai nebūdingi griuvimui ir tiek veido sužalojimai, tiek šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kumščiu ( b.l.40- 41, tomas 1). Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S., ( kurios parodymai buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu, kadangi liudytoja išvykusi gyventi į užsienį) parodė, jog sekančią dieną po įvykio matė po T. G. akimi mėlynę, iki įvykio jokių mėlynių pas T. G. veide nebuvo ( b.l.106, tomas 1). Nors M. Š. teigia, jog D. S. tik suėmė už pečių ir papurškė dujų. Tačiau iš apklaustų asmenų matyti, jog M. Š. po konflikto pirma išbėgo į apačią. Po to, išėjo D. S. ir T. G.. T. G. buvo kruvinas. Tai kad T. G. iš antro aukšto nusileido kruvinas patvirtino ir kiti liudytojai T. M. ir I. T..

Tyrimas poligrafu yra kompleksinis psichofiziologinis tyrimas, skirtas asmens teiginių teisingumui įvertinti, naudojant poligrafą, baudžiamojo proceso įstatymas tokios apklausos nenumato. Nors pagal Poligrafo naudojimo įstatymą nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nepriklauso asmenų tiriamų poligrafu ratui, vis dėlto ta aplinkybė, nors ir netiesiogiai, bet patvirtina, kad nukentėjusysis nepabijojo būti tikrinamas, o D. S. atsisakė tikrintis poligrafu. Nors išvadoje nurodoma, jog T. G. atsakė nesažiningai į jam užduotus tikrinamuosius klausimus ir posėdžio metu T. G. paaiškino, jog stengėsi atsakyti gerai. Kaltinamasis D. S. savo nesutikimą atlikti psichofiziologinį tyrimą motyvuoja, tuo, kad jo draugė tuo metu laukėsis ir jis nepasitiki aparatais. Nors tyrimo poligrafu rezultatai nėra laikomi D. S. kaltumo įrodymu, bet veiksniu, sustiprinančiu teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusio parodymų, tai yra tai, kad nukentėjusysis nebijojo būti tikrinamas.

Nors kaltinamasis teigia , jog dėl būtinosios ginties panaudojo dujas nukentėjusiojo atžvilgius. Tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes konstatuotina, jog būtinosios ginties pagrindų nėra. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Tačiau išklausius bylos dalyvius, teismas sprendžia jog šiuo atveju D. S. veiksmų negalima laikyti būtinąją gintimi. Nors byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susistumdė, tačiau nukentėjusysis T. G. buvo kruvinas, jam į veidą buvo pripurkštą ašarinių dujų, kas nelaikytina būtinąja gintimi. D. S. teigia, kad T. G. buvo neblaivus, todėl iš karto nesikreipė į medikus. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios išklotinės, jog T. M. iš karto informavo bendrąjį pagalbos centrą apie konfliktą, iš išklotinės matyti, jog iš karto nurodė, kad T. G. yra sužalotas. Pagal LR Bendrojo pagalbos centro įstatymo 10 straipsnio 2 ir 4 punktus matyti, jog bendrojo pagalbos centro funkcijos yra nustatyti teiktinos pagalbos poreikį ir perduoti pranešimus pagal poreikį atitinkamoms tarnyboms. Taigi šiuo atveju matyti, jog apie tai, kad nukentėjusysis yra sužalotas buvo parnešta iš karto. Todėl niekuo nepagrįsta versija, jog dėl neblaivumo nukentėjusysis iš karto nesikreipė į medikus. Nors kaltinamasis teigė, jog nukentėjusysis žinojo, jog turi verslą, pinigų, buvo prašoma 2000 Lt už tylėjimą, norėjo juo pasinaudoti. Tačiau teismas kritiškai vertina, tokius kaltinamojo paaiškinimus, kadangi kaip matyti, nukentėjusysis civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškęs. Taigi įvertintų įrodymų visuma neginčytinai įrodo, jog D. S. kaltę sudavus nukentėjusiajam T. G. smūgius, ko pasekoje jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tik tikslintinas kaltinime nurodytas smūgių skaičius, nors T. G. posėdžio metu teigė, jog jam D. S. sudavė 5 smūgius į galvą ir vieną į nugarą, tačiau iš byloje esančios specialisto apklausos matyti, jog sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 2 trauminių smūgių pasekoje ( b.l. 40, tomas 1). Todėl ši kaltinime nurodyta aplinkybė tikslinama.

D. S. padarė nesunkią smurtinę tyčinę veiką. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje yra teistas, administracine tvarka baustas. Teismas mano, jog atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes į nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat įvertinus ir paties nukentėjusiojo elgesį, tai jog ir pats nukentėjusysis buvo konfliktiškai nusiteikęs nes ginčai ir nesutarimai vyksta jau senai,įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, jog augina nepilnamečius vaikus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą už nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra skirtinas laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 52,52 eurus, kas sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos. Kaip nustatyta dėl kaltinamojo D. S. veiksmų nukentėjusysis buvo gydomas. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistojo D. S. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 136-137 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 straipsniu ir 307 straipsniu,-

nusprendžia:

D. (D.) S. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį, per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 52,52 eurus iš D. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė