Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini); aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) maisto išdavėja; neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama tuo, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 132 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2011 m. lapkričio 5 d., apie 17.00 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje supjausčiusi mėsą, dešinėje rankoje laikė peilį, nukreipusi jo ašmenis į priešais labai arti sėdėjusią savo motiną M. M., taip pažeisdama bendrąsias atsargumo buityje taisykles, nenumatydama savo veiksmų pavojingumo, tačiau privalėdama ir šioje situacijoje galėdama numatyti, jog atstatyto peilio laikymas artimu atstumu nukreipus į kitą asmenį gali sukelti sunkių padarinių, nukentėjusiajai M. M. stojantis bei dėl girtumo neišlaikius pusiausvyros ir pakrypus link laikomo peilio, peiliu įdūrė M. M. į pilvą, padarydama pjautinį pilvo sužalojimą su pilvaplėvės, kepenų, skrandžio, kasos pažeidimais, dėl ko nuo patirto sužalojimo 2012-11-06, apie 1.00 val., M. M. mirė, tokiu būdu D. S. dėl nusikalstamo nerūpestingumo atėmė gyvybę M. M..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji D. S. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad 2011-11-06 kartu su savo sūnumis T. ir M. S. buvo namuose. Apie 16.00 val. pas ją į svečius atvažiavo jos mama M. M., kuri jau buvo neblaivi. M. M. trumpai pabendravo su anūkais, davė jiems po šokoladuką, po to paprašė D. S. nueiti į parduotuvę ir nupirkti mažą buteliuką degtinės. Nenorėdama bartis ir ginčytis su M. M., kaltinamoji nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nupirko 200 ml talpos degtinės buteliuką. Grįždama iš parduotuvės, laiptinėje, ji sutiko savo sūnus, einančius žaisti į kiemą. Namuose atidavė M. M. pirktą degtinę, kurią pastaroji sėdėdama virtuvėje viena gėrė, o D. S., taip pat būdama virtuvėje, tik šnekučiavosi su M. M., alkoholio nevartojo. Išgėrusi gal du stikliukus M. M. D. S. paprašė papjaustyti lašinių, todėl ši paėmusi peilį atsistojo prie stalo, kur sėdėjo M. M., ir pradėjo pjaustyti mėsą. Iškart po to, kai supjaustė mėsą ir peilio dar nebuvo padėjusi ant stalo, o laikė jį dešinėje rankoje, ašmenimis į mamos pusę (pastaroji sėdėjo jai iš dešinės) M. M. abiem rankom įsirėmusi į stalą stojosi. Virtuvinis stalas stovi ant plytelių ir labai lengvai važinėja, todėl M. M. stojantis stalas nuslydo iš savo vietos, M. M. suklupo ir pilvu atsirėmė į peilį, kurį D. S. vis dar laikė rankose. Kaltinamoji D. S. iš karto padėjo M. M. atsisėsti, peilį padėjo ant stalo. Kiek matė, peilio galas apie 1 cm buvo kruvinas. Apžiūrėjo M. M. žaizdą, iš karto pasakė, kad reikia kviesti greitąją, tačiau nukentėjusioji M. M. atsakė, kad jokios greitosios nereikia, nes ji yra neblaivi ir medikai jos vis tiek nepriims. D. S. paspaudė nukentėjusiosios pilvą aplink žaizdą, pastaroji sakė, kad neskauda, bet vis tiek žaizdą reikėjo sutvarkyti, todėl ji nuėjo į vaistinę prie namų nupirkti vaistų. Kadangi incidento metu vaikai jau buvo grįžę iš kiemo, tik jie nieko nematė, nes žaidė kitame kambaryje, ji vaikams nieko neaiškindama, paprašė prižiūrėti močiutę, o pati nuėjo į vaistinę, kur nupirko nuskausminamųjų „Nimesil“, tvarsčių ir dezinfekavimui vandenilio peroksido. Grįžusi namo kaltinamoji sutvarkė M. M. žaizdą, davė jai nuskausminamųjų, taip pat pastebėjo, kad visa degtinė, kurią ji prieš tai pirko parduotuvėje, išgerta. Pasėdėjusi virtuvėje M. M. dar išgėrė pačios turėtų vaistų nuo spaudimo, sakė, kad jaučiasi gerai, nieko neskauda, tik skundėsi, kad nedirba skrandis, ir kad norisi gerti. Pasėdėjus virtuvėje gal 15 min., kaltinamoji D. S. pasiūlė M. M. eiti į kambarį ir atsigulti, nurengė M. M. kruvinus rūbus. Kaltinamoji vis vaikščiojo prie gulinčios M. M. ir žiūrėjo, kaip pastaroji jaučiasi; žaizda pradžioje kraujavo, o po to patepus „Betadin“ tepalu žaizda tik „šlapiavo“: iš ten bėgo rudai juodos spalvos skystis (ji manė, kad tai nuo tepalo). Nuolat siūlė iškviesti medikus, tačiau M. M. vis nesutikdavo. Apie 19-19.30 val. namo grįžo kaltinamosios D. S. vyras, kuriam ji viską papasakojo bei paprašė, kad šis įkalbėtų mamą pasirodyti medikams, tačiau M. M. nepaklausė ir jos vyro. M. M. visą laiką gulėjo lovoje, niekuo nesiskundė, buvo lyg ir trumpam užmigusi, kelis kartus ėjo į tualetą ir sakė, kad viskas gerai. Vėliau vakare M. M. užmigo ir iki 24.00 val. miegojo, po to D. S. išgirdo, kad M. M. atsikėlė, nuėjo į tualetą, virtuvėje atsigėrė vandens, grįžusi į kambarį atsisėdo ant lovos ir paprašė jai paduoti vaistų nuo spaudimo. D. S. davė M. M. vaistų, po ko pastaroji atsigulė. Dar po dešimties minučių D. S. išgirdo, kad M. M. kažką kalba, tačiau jos kalba buvo nesuprantama, todėl D. S. atsikėlusi uždegė šviesą, jai kilo įtarimų dėl M. M. būklės, pažadino vyrą, kuris, pažiūrėjęs M. M. pulsą, liepė kviesti greitąją. Atvykę medikai konstatavo M. M. mirtį. Kaltinamoji D. S. aiškino, jog žinodama, kad jos mamos M. M. klubo sąnarys yra operuotas, taip pat žinodama, kad būdama neblaivi ji dažnai suklumpa ir griūna, ji, supjausčiusi mėsą, su peiliu stovėjo per arti mamos ir peilio ašmenis laikė atsukusi į nukentėjusiosios pusę. D. S. suprato, kad elgėsi neatsargiai, dėl ko labai nuoširdžiai gailisi. (b.l. 77-79, 102-103).

Motyvuojamoji dalis

2011-11-11 parodymų patikrinimo vietoje protokole konstatuota, kad kaltinamoji D. S. patvirtino savo parodymus (b.l. 87-88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad gyveno kartu su žmona M. M. ir sūnumi. Žmona M. M. jau porą metų stipriai piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. 2011-11-05, apie 06.45 val., jis išėjo į darbą, o žmona su sūnumi liko namuose. Po darbo, apie 17.00 val., grįžęs namo rado tik sūnų, žmonos nebuvo. Telefonu susiskambino su dukra D. S., kuri pasakė, kad M. M. yra pas ją svečiuose, kad ši išgėrė ir liks pas ją nakvoti. 2011-11-06, apie 01.30 val., jam paskambino dukra ir pranešė apie M. M. mirtį. M. M. dėl operuoto klubo sąnario buvo II gr. invalidė, niekur nedirbo, gaudavo pašalpą ir paskutinius kelerius metus smarkiai piktnaudžiavo alkoholiu. Nukentėjusysis aiškino, kad dažnai grįžęs po darbo rasdavo žmoną gulinčią ant grindų, būdavo, kad ši gerdavo ištisomis savaitėmis. Iki sąnario keitimo operacijos M. M. be ramentų nevaikščiojo, bet po operacijos ji galėjo vaikščioti normaliai, nors jos kojos buvo silpnos. Jei ji nors kiek būdavo išgėrusi, labai dažnai griūdavo, jei nugriūdavo būdama neblaivi, nebegalėdavo atsistoti ir eiti. M. M. nukentėjusysis V. M. charakterizavo teigiamai, ji buvo gera moteris, nors kai būdavo išgėrusi tai dažnai būdavo nepatenkinta ir vis priekaištaudavo. Savo dukrą D. S. charakterizavo teigiamai, ji buvo jo gyvenimo ramstis, visada padėdavo ir palaikydavo. Aiškino, kad jo žmona M. M. su dukra D. S. taip pat sutardavo gerai, tarp jų nėra buvę didelių konfliktų ar muštynių (b.l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad gyvena kartu su žmona D. S., dviem sūnumis T. S., gim. 1997 m., bei M. S., gim. 1999 m. 2011-11-05, apie 18.30 val., jis po darbo grįžo namo, kur buvo žmona, abu sūnūs ir uošvė M. M., kuri tokiu metu gulėjo svetainėje ant lovos. Pamanęs, kad M. M. yra išgėrusi, su ja tik pasisveikino ir nuėjo į vaikų kambarį žiūrėti televizoriaus. M. M. kartais pas juos likdavo nakvoti, todėl žmonos nieko apie tai neklausinėjo. Vaikų kambaryje žiūrėjo televizorių maždaug iki 22.00 val., vaikams nuėjus miegoti, jis su žmona svetainėje dar maždaug iki 23.00 val. žiūrėjo televizorių. Ir jam grįžus namo po darbo, ir jau vakare žiūrint televizorių, M. M. gulėjo ant dešinio šono nusisukusi į sieną, ji nieko nekalbėjo, jis jos irgi nekalbino, M. M. nedejavo, niekuo nesiskundė, tik žmona vis kas kažkiek laiko klausdavo „mama, kaip tu?“, o pastaroji atsakydavo „normaliai, normaliai“, teigė, kad M. M. buvo porą kartų nuėjusi į tualetą. Kadangi M. M. buvo su rūbais, t.y. sportinėmis kelnėmis ir palaidine, jis nepastebėjo jokių žaizdų ar sužalojimų, net nelabai ir žiūrėjo į M. M. pusę, nes neįtarė nieko blogo. Apie 23.00 val. jis išjungė televizorių ir atsigulė miegoti. Apie 24.00 val. išgirdo, kad uošvė nuėjo į tualetą, o kai grįžo, jo žmona vėl paklausė: „mama, kaip tu?“. Pastaroji nieko neatsakė, tik paprašė vandens ir tablečių nuo spaudimo. Žmona uždegė šviesą, atnešė vandens, lyg ir padavė tablečių, tačiau nematė, ar M. M. jas išgėrė, jis matė, kad tuo metu M. M. buvo ne atsigulusi, o atsisėdusi. Kol žmona vaikščiojo po kambarį, kol nešė puodelį į virtuvę, jis pamatė, kad M. M. sustingo. S. S. patikrino jos pulsą ir suprato, kad M. M. mirė. Liudytojas žmonai liepė kviesti medikus. Kai žmona iškvietė medikus, jis pradėjo jos klausinėti, kas čia darosi, į ką pastaroji atsakė, kad ji virtuvėje pjaustė lašinius, ant stalo buvusi staltiesė kartu su lentele, lašiniais ir peiliu slystelėjo. Iš trumpo D. S. paaiškinimo jis suprato, kad ši netyčia peiliu sužalojo M. M.. Aiškino, kad jokių barnių ar konfliktų namuose negirdėjo, kuriuo tiksliai laiku buvo sužalota M. M., nežino. Žmona su savo mama visada sutardavo normaliai, jis pats su M. M. bendraudavo mažai, teigė, kad M. M. mėgdavo išgerti, o, būdama neblaivi, kabinėdavosi prie visokių smulkmenų, kartais dėl to kildavo maži žodiniai konfliktai, bet tikrai niekada žmona su savo motina nesimušdavo, nesistumdydavo (b.l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas T. S. parodė, kad 2011-11-05 su broliu Marium ir mama D. S. buvo namuose, o tėtis tą dieną buvo darbe. Apie 10.00 val. jis su broliu išėjo į kiemą, kur kartu su draugais žaidė ir namo grįžo tik apie 17.00 val. Grįžęs pamatė, kad svečiuose yra močiutė, kuri kartu su mama buvo didžiajame kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Jam ir broliui močiutė davė šokoladukų, jie visi trumpai pakalbėjo ir jis su broliu nuėjo į savo kambarį, kur žaidė kompiuteriu, kambario duris buvo užsidarę, kad žaidimo garsai netrukdytų kitiems namiškiams. Apie 18.00 – 19.00 val. iš darbo grįžo tėtis, kuris pavalgęs atėjo pas jį į kambarį ir žiūrėjo televizorių, liudytojas T. S. su broliu toliau žaidė kompiuteriu, buvo užsidėję ausines. Apie 23.00 val., tiksliau laiko neprisimena, su broliu atsigulė miegoti, o tėtis išėjo į kitą kambarį. Minėtą dieną namuose jokių konfliktų jis negirdėjo, kiek matė, mama su močiute bendravo normaliai, dėl nieko nesipyko. Jis pats su močiute kalbėjo labai trumpai, ji buvo sveika ir jautėsi gerai, dėl nieko nesiskundė (b.l. 67).

2011-11-06 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), kurio kambaryje buvo rastas M. M. lavonas su durtine pilvo žaizda, kitokių sužalojimų lavone nėra. Ant pilvo matosi užklijuotas baltas tvarstis. Vonios kambaryje rastas ant vonios karšto pakabintas pilkos spalvos megztinis, kurio centrinėje pilvo dalyje matomas įstrižas lygiais kraštais pažeidimas. Pažeidimo kraštai sutepti rausvai rusvos spalvos skysčiu (b.l. 4-21).

VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. MK 10/12(01) nurodyta, jog tikėtina, kad M. M. durtinė-pjautinė pilvo odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tyrimui pateiktame M. M. megztinyje yra vienas durtinis-pjautinis pažeidimas, kuris padarytas tuo pačiu metu ir tuo pačiu įrankiu kaip ir M. M. durtinė-pjautinė pilvo odos žaizda. Tikėtina, kad megztinio durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas tyrimui pateiktu peiliu (b.l. 30-37).

VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. M 1498/11(01) nurodyta, jog M. M. mirė nuo durtinio - pjautinio, aklo pilvo sužalojimo su vidaus organų pažeidimu. į tai nurodo durtinė - pjautinė žaizda pilve, pilvaplėvės, kepenų, skrandžio, kasos pažeidimas, kas komplikavosi pilvaplėvės uždegimu, kraujavimu. M. M. lavone nustatyta durtinis - pjautinis pilvo sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų, skrandžio, kasos pažeidimais, pagal makroskopinį ir mikroskopinį vaizdus, padarytas duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu), vienu poveikiu, įrankiui smingant į kūną, į dešinę (nukentėjusiosios atžvilgiu) nukreiptomis ašmenimis, randas dešinėje šlaunyje susiformavo sugijus žaizdai mažiausiai 6 mėn. iki mirties. M. M. lavono kraujyje rasta 0,26 promilės etilo alkoholio. M. M. lavono vidaus organuose rasta ibuprofeno ir paracetamolio pėdsakų. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, nėra galimybės pasisakyti, ar nustatyti sužalojimai padaryti kovos ar savigynos metu. Nukentėjusioji po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti veiksmus, kol nebuvo praradusi sąmonės. Po durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo su pilvaplėvės, kepenų, skrandžio, kasos pažeidimais, kas komplikavosi pilvaplėvės uždegimu, bei kraujavimu, nukentėjusioji galėjo išgyventi nuo kelių iki keliasdešimt valandų. Durtinis - pjautinis pilvo sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų, skrandžio, kasos pažeidimu padarytas vienu poveikiu. Durtinis - pjautinis pilvo sužalojimas su pilvaplėvės, kepenų, skrandžio, kasos pažeidimu padarytas vienu trauminiu poveikiu durtinių - pjautinių savybių turinčiu daiktu (įrankiu) (b.l. 45-52).

Specialisto išvadoje Nr. G 3398/11(01) nurodyta, jog D. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės linkyje, kairėje plaštakoje ir dešiniame sėdmenyje. Sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais 4-8 paros iki apžiūros (b.l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „Eurovaistinė“ buvo gautas atsakymas, kad 2011-11-05 d. 17 val. 27 min. vaistinėje, Vydūno g. 27, Vilniuje, buvo pirkti vaistai „Nimesil“ (b.l. 91-94).

2011-11-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo M. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrėjas bendravo su buto, kuriame mirė M. M., kaimynais, tačiau įvykio metu, t.y. 2011-11-05, joks triukšmas iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo girdimas (b.l. 69).

Kaltinamoji D. S. neteista (b.l. 127), nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi (b.l.128), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į įskaitą neįrašyta (b.l. 136,137).

D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyta 2011-11-06 6.00 val. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi 2011-11-07 jai skirta kardomieji priemonė – suėmimas 14 dienų, 2011-11-18 prokurorės nutarimu D. S. paleista iš suėmimo, jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b.l. 65). Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas - 2012-01-10 prokurorės nutarimu buvo panaikinta (b.l. 110-122).

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 str. 1 d. Kaltinamosios veika kvalifikuota tinkamai. Kaltinamajai D. S. prokuroro siūloma 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė už veikos, numatytos BK 132 str. 1 d str., atitinka įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamoji D. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti 20 parų arešto ir atsižvelgti į tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, pilnai suvokia savo kaltę, yra neteista, administracine tvarka nebausta, gerai charakterizuojama darbe, augina mažametį ir nepilnametį sūnus.

Skiriant bausmę kaltinamajai D. S. atsižvelgtina į jos asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo pobūdį bei aplinkybes, į tai, kad ji yra neteista, administracine tvarka nebausta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 str. 1 d., ir skirti jai 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą 1 parą (nuo 2011-11-06 06:00 val.) ir kardomajame kalinime – suėmime – išbūtas 12 parų (nuo 2011-11-07 iki 2011-11-18).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Jei ji nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.