- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-2831-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26197-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, notarė D
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo teisėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) A. Š. apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo ir 2015 m. balandžio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui L. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, notarė D. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovas A. Š. prašė teismo:
1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013-06-19 tarp jo ir atsakovo L. A. sudarytą susitarimą, patvirtintą notarės D. S.,
2) priteisti iš atsakovo ieškovo sumokėtą 10 000 Lt avansą.
Ieškovas nurodė, kad jis nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame planuojama statyti gyvenamuosius namus, todėl būtina išspręsti prisijungimo prie nuotekų šalinimo ir kitų inžinerinių tinklų. Jis tuo klausimu kreipėsi į atsakovą dėl prisijungimo prie jam nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, kurie, kaip tvirtino atsakovas, buvo jo nuosavybė. Tarpusavio 2013-06-19 susitarimo pagrindu atsakovas sutiko leisti jam prijungti prie inžinerinių tinklų jo sklype esantiems dvylikai individualių vienbučių gyvenamųjų namų, kurie bus statomi 12 atskirų žemės sklypų juos suformavus. Jis už minėto leidimo išdavimą pagal sutartį įsipareigojo sumokėti atsakovui 95 000 Lt sumą, iš jų 10 000 Lt sumą ieškovas sumokėjo avansu prieš pasirašant ginčijamą sutartį. Sudarydamas ginčijamas sutartis jis manė, kad atsakovas yra teisėtas inžinerinių tinklų savininkas, kitaip jis tokių sutarčių nebūtų pasirašęs. Vėliau paaiškėjo, kad šių sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo inžinerinių tinklų savininku, tuo metu atsakovas jam nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus jau neatlygintinai buvo perleidęs Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas šį faktą nuo ieškovo nuslėpė, o sandorį patvirtinusi notarė nepatikrino, ar tikrai nurodyti inžineriniai tinklai priklauso atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2007 m. kartu su tėvais žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengė inžinerinius tinklus: šalto vandens tiekimo vamzdyną, fekalinės kanalizacijos vamzdyną slėginės kanalizacijos vamzdyną ir įrenginių nuosavybė buvo registruota atsakovo tėvų vardu, o 2011 m. visi šie inžineriniai tinklai buvo jam tėvų padovanoti. 2012 m. gegužės mėn. atsakovas susitarė su UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus m. savivaldybe, kad neatlygintinai perleis inžinerinius tinklus Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn, bet tik su sąlyga, jog UAB „Vilniaus vandenys“ leistų prisijungti būsimiems vartotojams prie jo pastatytų Inžinerinių tinklų ir teisingai jam atlygintų. Tarpusavio susitarimo pagrindu su ieškovu sudarė sutartį, pagal kurią jis išreiškė sutikimą leisti ieškovui prijungti prie inžinerinių tinklų 12 individualių vienbučių gyvenamųjų namų, kurie bus statomi 12 žemės sklypų, kurie bus suformuoti. Ieškovas šia sutartimi už minėto leidimo išdavimą įsipareigojo sumokėti 95 000 Lt sumą. 10 000 Lt sumą ieškovas sumokėjo avansu prieš pasirašant sutartį, o likusi 85 000 Lt suma turėjo būti sumokėta per 1 mėnesį nuo Vilniaus rajono tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinamas žemės sklypo detalaus išplanavimo projekto, priėmimo dienos. Ieškovas iki šios dienos nėra įvykdęs savo sutartinio įsipareigojimo sumokėti likusią 85 000 Lt sumą, nors Vilniaus rajono taryba 2014-05-30 sprendimu Nr. T3-209 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino ieškovo kaip planavimo organizatoriaus 1,4276 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo detalųjį planą. Šios sutartys yra galiojančios ir turi įstatymo galią jas sudariusių šalių atžvilgiu. Ieškovui buvo žinoma apie jo tarpusavio susitarimą, sudarytą tarp jo ir UAB „Vilniaus vandenys“. Ieškovas neginčija UAB „Vilniaus vandenys“ jam išduotų prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų. Todėl tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškovo ieškinio reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento, būtų laikoma, jog ieškovas neįvykdė UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų ieškovui prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų. Žemės sklypo detalusis planas gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jei žemės sklypo savininkui yra išduotos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų prisijungimo sąlygos. Negavęs jo sutikimo dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų, ieškovas nebūtų gavęs ir įgyvendinęs UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų, bet ir jo žemės sklypo detalusis planas nebūtų buvęs patvirtintas. Ieškovas ginčydamas jo laisva valia sudarytą sutartį elgiasi nesąžiningai, siekdamas išvengti sutartinės prievolės.
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Remiantis ginčijamos sutarties 3 p. sutikimas prisijungti prie lauko inžinerinių tinklų netenka galios jei ieškovo A. Š. žemės sklypo detalusis planas iki 2013-12-31 nebus suderintas su Statybų nuolatine komisija, o detalusis planas yra patvirtintas 2014-05-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Šalių sandori nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilnius miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2012-05-11 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) perdavimo. 2012-07-19 vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrenginių perduodamų pagal panaudos sutartį jis perdavė UAB „Vilniaus vandenys“ panaudos teise vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius neatlygintinai naudotis 2014-11-12 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl vandentiekio, nuotekų tinklų ir įrenginių perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybėn, tačiau iki šiol UAB „Vilniaus vandenys“ minėtus inžinerinius tinklus valdo panaudos sutarties pagrindu.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2015-03-18 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. Š. atsakovo L. A. naudai 1 138,93 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o 2015-04-30 papildomu sprendimu papildomai priteisė iš ieškovo A. Š. atsakovo L. A. naudai 788,54 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad inžinerinių tinklų (vandentiekis, nuotekos) pripažinimo tinkamu naudoti akte rangovu (statybos vadovu) ir statytoju įvardintas V. A., t.y., atsakovo tėvas, kurio turtą atsakovas paveldėjo. 2013-06-19 šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas išreiškė savo sutikimą leisti ieškovui prijungti prie inžinerinių tinklų 12 individualių vienbučių gyvenamųjų namų, kurie bus statomi 12 žemės sklypų ir bus suformuoti ieškovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovas už leidimo išdavimą įsipareigojo sumokėti atsakovui 95 000 Lt sumą. 10 000 Lt sumą ieškovas sumokėjo avansu prieš pasirašant sutartį, o likusi 85 000 Lt suma pagal šalių susitarimą turėjo būti sumokėta per 1 mėnesį nuo Vilniaus rajono tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus išplanavimo projektas, priėmimo dienos. Šios sutarties 3 p. nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja grąžinti ieškovui 10 000 Lt avanso mokestį, jei su juo supažindintas ieškovo žemės sklypo detalaus išplanavimo projektas iki 2013-12-31 nebus suderintas su Statybos nuolatine komisija. Tokiu atveju atsakovo duoti sutikimai netenka galios ir bet kurio statinio prijungimui prie jam priklausančių nuosavų vandentiekio ir nuotekų požeminių tinklų, reikės naujo rašytinio sutikimo. 2013-06-19 atsakovas notarine tvarka patvirtino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad jis sutinka remiantis 2012-05-22 tarpusavio susitarimu „Dėl prisijungimo tvarkos“ tarp jo (atsakovo) ir trečiojo asmens UAB „Vilnius vandenys“, kad ieškovas prisijungtų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Prisijungimo projektas turi būti suderintas su tinklų savininku. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2012-05-11 sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės, pagrindu atsakovas neatlygintinai perleido nurodytus inžinerinius tinklus Vilniaus miesto savivaldybei. 2012-05-22 atsakovas sudarė susitarimą su UAB „Vilniaus vandenys“, kuriame nurodoma, kad atsakovas vandentiekio ir nuotekų tinklus nurodytu adresu perduoda Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai, bet tik su sąlyga, jog UAB „Vilniaus vandenys“ leistų prisijungti būsimiems vartotojams prie jo pastatytų inžinerinių tinklų teisingai jam atlyginant ir gavus rašytinį jo sutikimą, patvirtintą notaro. Vilniaus rajono taryba 2014-05-30 sprendimu Nr. T3-209 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino ieškovo kaip planavimo organizatoriaus 1,4276 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą Detaliojo plano aiškinamajame rašte 4 p. nurodyta, kad sklypus planuojama prijungti prie centralizuotų kvartalo inžinerinių tinklų (elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir dujų pagal gautas technines sąlygas (yra tinklų savininko sutikimas). Teismas sprendėė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis detalusis planas galėjo būti patvirtinamas tik jei žemės sklypo savininkui buvo išduotos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų sutikimas. Prieš tai 2011-12-29 išduotose UAB „Vilniaus vandenys“ detaliojo planavimo sąlygose Nr. 11/1965 nurodyta, kad užsakovas (ieškovas A. Š.) privalo nuotekų nuleidimą numatyti į privačios nuotekynės tinklus d200 mm (duomenys neskelbtini) g. suderinus su tinklų savininku (statytoju).
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įgyvendindamas šias prisijungimo sąlygas, laikantis nustatytos tvarkos kai sutartis tarp tinklų statytojo ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėl naujų vandens vartotojų prijungimo sudaroma tik statytojui priklausančius tinklus inventorizavus, teisiškai registravus ir perdavus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir kreipėsi dėl sutikimo gavimo į Inžinerinių tinklų statytoją, t.y., atsakovą ir to pasėkoje šalys sudarė Sutartį, kuria atsakovas davė sutikimą dėl 12 individualių namų prijungimo prie inžinerinių tinklų, o ieškovas įsipareigojo už tokio sutikimo davimą sumokėti Sutartyje sutartą atlygį. Ieškovas, negavęs atsakovo sutikimo dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų, nebūtų ne tik įgyvendinęs UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų, be jų ieškovui nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo detalusis planas nebūtų buvęs patvirtintas, todėl buvo sudaryti ginčijama sutartis ir susitarimas dėl 12 individualių namų prijungimo prie inžinerinių tinklų. Notarės D. S. teigimu, ieškovas žinojo, kad tuo metu atsakovas jau nebuvo vandentiekio ir nuotekų požeminių tinklų savininku. Šalių sudarytuose 2013-06-19 pareiškime ir sutartyje prie 2013-09-19 susitarimo nėra nurodyta, jog atsakovas šių sandorių sudarymo metu buvo nurodytų vandentiekio ir nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas, jis yra įvardijamas statytoju. Ginčijamoje sutartyje yra nuoroda į atsakovo tarpusavio susitarimą su trečiuoju asmeniu UAB „Vilnius vandenys“. Sudarant sutartį buvo pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovo L. A. 2012-05-22 tarpusavio susitarimas, kuriame nurodyta, jog inžineriniai tinklai perduodami Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn. Teismas padarė išvadą, kad sudarant ginčo sutartį bei įsipareigojant sumokėti atsakovui sutartą atlygį, ieškovui buvo žinoma, jog inžinerinių tinklų savininkas – Vilniaus m. savivaldybė, o inžinerinių tinklų statytojas yra atsakovas. Ieškovas turi pakankamą išsilavinimą, profesinės veiklos patirtį ir žinojo tokių sandorių sudarymo aplinkybes. Ieškovas turėjo žinoti, kad tuo atveju, kai inžinerinių tinklų statytojai, kuriems nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai, perduoda juos savivaldybei neatlygintinai, kartu sutardami, jog UAB „Vilniaus vandenys“ išduos technines sąlygas kitiems vartotojams norintiems prisijungti prie tokių statytojo pastatytų inžinerinių tinklų gavus raštišką tinklų statytojo sutikimą, kaip yra išaiškinta minėtame 2007-11-05 UAB „Vilniaus vandenys“ rašte“ A. ir V. A. (atsakovo tėvams) ir V. Z. į jų prašymą sudaryti sutartį su tinklų statytoju. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamos 2013-06-19 sutarties prie 2013-06-19 susitarimo sąlygos yra įvykdytos, kokios dar ieškovo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti pasirašius ginčijamą sutartį ieškovas nenurodė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas padarė klaidingą išvadą, kad sudarant sutartį bei įsipareigojant sumokėti atsakovui sutartyje nurodytą atlygį, ieškovui buvo žinoma, jog inžinerinių tinklų savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o statytojas yra atsakovas.Iki sutarties sudarymo ir sutarties sudarymo metu atsakovas prisistatė kaipo inžinerinių tinklų savininkas, todėl 2013-06-19 sudarant sutartį, ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsakovas yra savininkas. Sutartis buvo patvirtinta notariškai ir 3 punkte nurodyta, kad tinklai priklauso atsakovui. Sutartį tvirtinusi notarė turėjo patikrinti viešuosiuose registruose. Notarė D. S. teismo posėdyje, nurodė, kad suklydo sutarties 3 punkte nurodydama, jog atsakovas yra savininkas. Apie tai, kad atsakovas nebuvo tinklų savininkas, ieškovas sužinojo tik 2014 m. birželio mėn. pabaigoje pas notarą tvirtinant kitą sandorį dėl žemės sklypo.Jeigu sandorio sudarymo metu 2013-06-19 ieškovas būtų žinojęs, kad atsakovas nėra tinklų savininkas, nebūtų tokio sandorio sudaręs. Pagal LR Statybos įstatymo nuostatas reikalingas tik inžinerinių tinklų savininkų sutikimas prisijungti prie jiems priklausančių inžinerinių tinklų, tokia sutartis su atsakovu ieškovui iš viso nebuvo reikalinga.Atsakovas nuslėpdamas svarbias aplinkybesklaidino ieškovą siekdamas turtinės naudos. Sutartis yra pripažintina negaliojančia dėl apgaulės (CK 1.91 str.), nes ieškovo tikslas buvo gauti vandentiekio ir nuotekos savininko sutikimą prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio tinklo. Tuo tarpu atsakovas dar 2012-05-11 tinklus perleido Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai ir be jokių sąlygų ir teisių tretiesiems asmenims. Teismas netyrė, ar sandorio šalys išreiškė valią sudaryti sandorį būtent tokiomis sąlygomis, netyrė ir nevertino sandorio šalių veiksmų prieš per ir po sandorio sudarymo, vadovaudamasi poringumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Teismas netyrė visumos įrodymų, įrodymai buvo vertinami atskirai, neišsamiai ir nevisapusiškai.Tinklų nuosavybė Vilniaus miesto savivaldybei perėjo nuo 2012-05-11 ir tik 2013-07-26 Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu T3-291 patvirtinus detaliojo plano koncepciją ir vėliau vykdant detalųjį planą, nebuvo reikalingas joks atsakovo sutikimas prisijungti prie jam jau nepriklausančių tinklų.Pasirašant sutartį ieškovui nebuvo pateiktas 2012-05-22 UAB Vilniaus vandenys ir atsakovo susitarimas. 2012-05-22 UAB Vilniaus vandenys ir atsakovo susitarimas buvo sudarytas atsakovui jau neturint jokių nuosavybės teisių į tinklus, o teismas nevertino šios aplinkybės.Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi 2007-11-05 UAB Vilniaus vandenys raštu A. ir V. A. bei V. Z.. Raštas nėra susijęs su ginčo dalyku ir nepatvirtina fakto, kad L. A. turi teisę reikalauti sukimo prisijungti prie jau nebe jam priklausančių inžinerinių tinklų.
Apeliantas po sprendimo priėmimo pateikė naują įrodymą - 2015-05-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymą į skundą dėl 2012-05-22 UAB Vilniaus vandenys ir atsakovo sudaryto susitarimo. Atsakyme konstatuota, kad atsakovas nebūdamas tinklų savininku neteisėtai sudarė ginčijamą susitarimą ir neteisėtai reikalavo pinigų iš ieškovo. Teismas prijungė prie bylos naujai pateiktą įrodymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog „ieškovas pasirašydamas susitarimą ir sutartį žinojo, kad tuo metu atsakovas jau nebuvo vandentiekio ir nuotekų požeminių tinklų savininku". Šią faktinę aplinkybę teismas grindžia atsakovo ir trečiojo asmens notarės D. S. paaiškinimu, atsakovo bei atsakovo atstovo T. M. susirašinėjimo el. pašto pranešimais. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog matė atsakovo pataisytus sutarčių variantus Kaip buvo nurodyta atsakovo 2015-02-09 papildomuose paaiškinimuose ir ką patvirtino kartu su atitinkamais paaiškinimais pateikti rašytiniai įrodymai bei ką patvirtino teismo posėdžio metu notarė D. S. pradiniuose ieškovo ginčijamų sandorių projektuose iš tiesų buvo nuoroda apie tai, kad inžineriniai tinklai priklauso nuosavybės teise atsakovui, tačiau pastebėjus šią klaidą ji buvo ištaisyta dar prieš sandorius patvirtinant notarei panaikinant šias nuorodas ir apie tai buvo informuotos visos sandorį sudariusios šalys.Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, jog ieškovui sudarant ginčijamus sandorius bei įsipareigojant sumokėti atsakovui sutartyje nurodytą atlygį, ieškovui buvo sąžiningai atskleista, jog inžinerinių tinklų savininkas - Vilniaus m. savivaldybė, o inžinerinių tinklų statytojas yra atsakovas. Šią išvadą teismas pagrindė byloje nustatyta faktine aplinkybe, jog „sudarant sutartį buvo pateiktas UAB „Vilniaus vandenys" ir atsakovo L. A. 2012-05-22 tarpusavio susitarimas, kuriame nurodyta, jog inžineriniai tinklai perduodami Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn". Šią faktinę aplinkybę patvirtino tiek atsakovo, tiek notarės D. S. parodymai.2012-05-22 tarpusavio susitarime tarp UAB „Vilniaus vandenys" ir atsakovo nėra niekur minima, jog atsakovas yra inžinerinių tinklų savininkas, o tik nurodoma, jog jis yra jų statytojas (užsakovas). Nei ieškovas teisme neginčija ir neginčijo minėto 2012-05-22 tarpusavio susitarimo tarp UAB „Vilniaus vandenys" ir atsakovo. O UAB „Vilniaus vandenys" atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog laiko sudarytą sutartį galiojančia ir jos taip pat neginčija.Teismas sprendime teisingai konstatavo, jog „šalių sudarytuose 2013-06-19 pareiškime ir sutartyje prie 2013-09-19 susitarimo nėra nurodyta, jog atsakovas šių sandorių sudarymo metu buvo nurodytų vandentiekio ir nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas, jis yra įvardijamas statytoju. Ginčijamoje sutartyje yra nuoroda į atsakovo tarpusavio susitarimą su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus vandenys". 2015-02-25 teismo posėdžio metu notarė D. S. taip pat patvirtino, kad ieškovo ginčijamas sandoris buvo patvirtintas ne kaip inžinerinių tinklų savininko sutikimas, bet kaip statytojo sutikimas.Ieškovas panaudojo iš atsakovo gautus sutikimus tam, kad būtų patvirtintas jam nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo detalusis planas. Ieškovo teiginiai apie tariamą sudarytų sandorių nenaudingumą ieškovui yra visiškai nepagrįsti.Apelianto naujai pateiktas 2015-05-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymas į skundą dėl 2012-05-22 UAB Vilniaus vandenys ir atsakovo sudaryto susitarimo teisiškai nereikšmingas, nes nepatvirtina ir nepaneigia jokių turinčių reikšmės bylai aplinkybių. 2012-05-22 susitarimas nėra ginčijamas ir jo teisėtumas nevertinamas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė:
ginčo sutarties 3 p. nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja grąžinti ieškovui 10 000 Lt avanso mokestį, jei su juo supažindintas ieškovo žemės sklypo detalaus išplanavimo projektas iki 2013-12-31 nebus suderintas su Statybos nuolatine komisija. Detalusis planas buvo patvirtintas 2014-05-30, todėl ginčijamas susitarimas ir leidimas negalioja. Šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti. 2012-05-22 UAB Vilniaus vandenys ir atsakovo sudarytas susitarimas vertinamas kaip sutartis dėl prievolės įvykdymo trečiajam asmeniui (Vilniaus miesto savivaldybei) yra teisėtas.Apelianto teiginiai, kad jis nežinojo aplinkybės jog atsakovas nėra tinklų savininkas, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliantas pateikė apeliacinį skundą dėl 2015-04-30 papildomo sprendimo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prašė panaikinti papildomą sprendimą ir priimti naują papildomą sprendimą atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Apeliantas nurodė, kad atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė rašytinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovo procesinis dokumentas, pavadintas apeliaciniu skundu, teismui pateiktas praleidus CPK 277 str. 2 d. numatytą terminą, todėl papildomas sprendimas priimtas pažeidus CPK normas. Priteistos bendros bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalias rekomendacijose nustatytas išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo atmetamas.
Dėl ginčo sutarčių esminių aplinkybių vertinimo
Teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir atsakovo atsiliepimo argumentais. Vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to, kvalifikuojant ginčo santykius, svarbu tinkamai aiškinti sutarties sąlygas, nustatyti sutartimi sulygtas šalių teises ir pareigas, sutarties tikslą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias ar nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Byloje lemiamą reikšmę turi vertinimas, ar formali inžinerinių tinklų nuosavybės teisė ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo esminė aplinkybė, kuri pati viena nulėmė ieškovo ir atsakovo valią sudaryti ginčijamus sandorius.
Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) yra nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Konkrečiai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn [...] Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui“. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog atsakovo nuosavybės valdyti inžineriniai tinklai yra infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui. 2012-05-11 sutarties, sudarytos tarp atsakovo L. A. ir Vilniaus miesto savivaldybės, pagrindu atsakovas neatlygintinai perleido nurodytus inžinerinius tinklus Vilniaus miesto savivaldybei, todėl susiklostė situacija, kad inžinerinius tinklus atsakovas savivaldybės nuosavybėn perdavė neatlygintinai. Teisėjų kolegija konstatuoja, atsakovas buvo inžinerinių tinklų statytojo ir savininko teisių perėmėjas, kuris turėjo pagrįstą ekonominį interesą gauti pinginį ar kitokį turtinį ekvivalentą už jo turto panaudojimą kitų asmenų interesams, tame tarpe viešajam interesui patenkinti.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog sudarant jo ginčijamus sandorius jo „tikslas buvo gauti vandentiekio ir nuotekos savininko sutikimą prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių tinklų". Tačiau pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad sutikimo gavimas buvo būtinas ne iš tinklų savininko, bet iš tinklų statytojo, kuriuo ir buvo atsakovas. Ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas 2014-05-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-209. Detaliojo plano aiškinamajame rašte 4 p. nurodyta, kad sklypus planuojama prijungti prie centralizuotų kvartalo inžinerinių tinklų (elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir dujų pagal gautas technines sąlygas (yra tinklų savininko sutikimas). Iš to daroma išvada, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis detalusis planas galėjo būti patvirtinamas tik jei žemės sklypo savininkui buvo išduotos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų sutikimas. Prieš tai 2011-12-29 išduotose UAB „Vilniaus vandenys“ detaliojo planavimo sąlygose Nr. 11/1965 nurodyta, kad užsakovas (ieškovas A. Š.) privalo nuotekų nuleidimą numatyti į privačios nuotekynės tinklus d200 mm Svajonių g. suderinus su tinklų savininku (statytoju). Pats ieškovas duodamas paaiškinimus patvirtino, jog UAB „Vilniaus vandenys" išduotų jam prisijungimo sąlygų (detaliojo planavimo sąlygos Nr. 11/1965 ieškovo pateiktos į bylą kartu su 2014-11-21 prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo), kuriose buvo nurodyta gauti ne tik inžinerinių tinklų savininko, bet ir statytojo leidimą, jis neginčijo, neginčija ir neketina ginčyti. Aplinkybę, jog ieškovas panaudojo iš atsakovo gautus sutikimus tam, kad būtų patvirtintas jam nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo detalusis planas patvirtina ir pridedamas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovo A. Š. 2015-04-08 elektroninio pašto susirašinėjimas su atsakovu, kuriame jis nurodo: „Pareiškimo(2013.06.19) not. reg. Nr.5318 originalas ir jo tvirtintos kopijos gali būti teismo byloje, projekto derinimo byloje savivaldybėje ir viena notaro biure, todėl aš jų surinkti negaliu". Pats ieškovas patvirtino, jog pasinaudojo atsakovo išduoti leidimu tam, kad jo detalusis planas būtų suderintas ir galutinai patvirtintas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo valią lėmė turtinis ekonominis interesas sutvarkyti ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentus, o tam užteko tik tinklų statytojo ir nebuvo būtinas inžinerinių tinklų savininko sutikimas. Detaliojo plano patvirtinimas lėmė ieškovo žemės sklypo vertės didėjimą. Taigi, ieškovo teiginiai apie tariamą sudarytų sandorių nenaudingumą ieškovui yra visiškai nepagrįsti.
Be to, šalių sudarytuose 2013-06-19 pareiškime ir sutartyje prie 2013-09-19 susitarimo nėra nurodyta, jog atsakovas šių sandorių sudarymo metu buvo nurodytų vandentiekio ir nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas, jis yra įvardijamas statytoju. Ginčijamoje sutartyje yra nuoroda į atsakovo tarpusavio susitarimą su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus vandenys". Teismo posėdžio metu notarė D. S. taip pat patvirtino, kad ieškovo ginčijamas sandoris buvo patvirtintas ne kaip inžinerinių tinklų savininko sutikimas, bet kaip statytojo sutikimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo tinklų savininkas, nepripažintina esmine CK 1.91 str. 5 d. nuostatų kontekste. Tinklų nuosavybės aplinkybė iš viso nelėmė ginčijamų sandorių teisinio ir ekonominio efekto.
Apelianto naujai pateiktas įrodymas - 2015-05-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymas į skundą dėl 2012-05-22 UAB Vilniaus vandenys ir atsakovo sudaryto susitarimo - teisiškai nereikšmingas, nes nepatvirtina ir nepaneigia jokių turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Ieškovas teisme neginčija ir neginčijo minėto 2012-05-22 tarpusavio susitarimo tarp UAB „Vilniaus vandenys" ir atsakovo. UAB „Vilniaus vandenys" atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog laiko sudarytą sutartį galiojančia ir jos taip pat neginčija
Dėl apgaulės aplinkybių
Reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, todėl byloje turi būti tiriama ir vertinama ne tik atsakovo galimai nuslėptų aplinkybių esmingumas. Taip pat turi būti įvertinta, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias ar nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (CK 1.91 str. 5 d.). Ištyręs ir įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovas atliko bet kokius aukščiau nurodytus tyčinius nesąžiningus veiksmus. Rašytiniai įrodymai ir trečiojo asmens notarės D. S. parodymai patvirtina, jog atsakovas tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorius bei po jų sudarymo buvo sąžiningas ir atskleidė visas jam žinomas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos ieškovui sudarant šiuos sandorius, t.y. tiek ieškovas, tiek ir notarė D. S. informavo ieškovą, kad atsakovas nėra vandentiekio ir nuotekų požeminių tinklų savininkas, o yra statytojas. Atsakovas prieš sudarant sandorius pateikė ieškovui sutarties su UAB „Vilniaus vandenys" kopiją (tai patvirtina kartu su 2015-02-09 atsakovo papildomais paaiškinimais teismui pateiktas 2013-06-18 susirašinėjimas tarp atsakovo, ieškovo ir notarės D. S. tema: „FW: susitarimas" su priedu „ Vilniaus vandenų susitarimas.jpg"). Pats ieškovas yra verslininkas teritorijų planavimo paslaugų profesionalas. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, jog ieškovui sudarant ginčijamus sandorius bei įsipareigojant sumokėti atsakovui sutartyje nurodytą atlygį, ieškovui buvo žinoma, jog inžinerinių tinklų savininkas - Vilniaus m. savivaldybė, o inžinerinių tinklų statytojas yra atsakovas. Šią išvadą teismas pagrindė byloje nustatyta faktine aplinkybe, jog „sudarant sutartį buvo pateiktas UAB „Vilniaus vandenys" ir atsakovo L. A. 2012-05-22 tarpusavio susitarimas, kuriame nurodyta, jog inžineriniai tinklai perduodami Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn".
Dėl 2015 m. balandžio 30 d. papildomo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų
Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str.). Civilinio proceso normos neriboja sprendimą priėmusio teismo galimybės per dvidešimties dienų terminą savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą. CPK 277 str. 2 d. nustatytas per dvidešimties dienų terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo taikomas tik proceso dalyviams. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę apeliacinį skundą vertinti kaip prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi civilinio proceso normos nenustato sprendimą priėmusiam teismui termino savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, tai pirmosios instancijos teismas taip pat ir savo iniciatyva turėjo teisę priimti 2015 m. balandžio 30 d. papildomą sprendimą. Apelianto nurodytas CPK 277 str. 2 d. numatyto termino pažeidimas vertinamas kaip formalus (CPK 328 str.).
Atsakovo atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė rašytinius prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išlaidų apskaičiavimai nurodyti prašymuose ir prie jų pridėtuose pagrindimuose ir pačiose sąskaitose. Nors ieškinio suma nėra itin didelė, tačiau byla yra sudėtinga, sprendžiamais teisės taikymo klausimais suformuotos teismų praktikos nėra, byloje vyko trys teismo posėdžiai, bylą išnagrinėjus iš esmės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, ieškovas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės atnaujinus bylos nagrinėjimą pateikė patikslintą ieškinį; atsakovo atstovai byloje rengė penkis procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, du rašytinius atsakovo papildomus paaiškinimus). Apeliantas konkrečiais paskaičiavimais nepagrindė, kad prašoma priteisti suma viršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius (2100 Eur).
Iš viso teismo sprendimu ir papildomu teismo sprendimu atsakovui iš ieškovo priteista 1927,47 eur teisinės pagalbos išlaidų. Pats ieškovas A. Š. pateikė teismui prašymą priteisti 820 eurus bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant už advokato padėjėjo suteiktą pagalbą pirmosios instancijos teisme bei 500 eurus bylinėjimosi išlaidų, patirtų ruošiant apeliacinį skundą – iš viso 1320 eur. Vadovaujantis civilinio proceso šalių lygiateisiškumo principu, pagrindo mažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Atsakovas pateikė prašymą priteisti 1007,59 eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurios neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu nuo 2015-03-20 nustatytų rekomendacijų dydžio. Apeliacinius skundus atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir 2015 m. balandžio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovui L. A. iš ieškovo A. Š. 1007,59 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.