- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- e2-2387-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“
- Atsakovas
- V. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ ieškinį atsakovams V. Š. (V. Š.) ir V. Š. (V. Š.) dėl skolos už šilumos energiją, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. Š. ir V. Š. (toliau – atsakovai), prašydama priteisti iš atsakovo V. Š. 558,52 Eur skolą, 35,63 Eur palūkanas, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. Š. priteisti 558,52 Eur skolą, 35,63 Eur palūkanas, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,20 bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį. Remiantis sudaryta sutartimi UAB „Vilniaus energija“ nuomos teise 15 metų terminui buvo perduotas valdyti visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinimus. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m kovo 29 ieškovė nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos, tuo laikotarpiu licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste, išskyrus kitose Vilniaus miesto savivaldybės ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas, vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti ir nuo 2017 m. kovo 30 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 03-78 „Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ galiojimo panaikinimo“ pagrindu, šilumos energijos tiekimo funkcijas Vilniuje vykdo ieškovė. 2017 m. kovo 29 d. ieškovė ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašė turto priėmimo - perdavimo aktą, kurio pagrindu ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. 2017 m. birželio 16 d. UAB „Vilniaus energija“ raštu „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ Nr. 013-01-3567 patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą ieškovei. 2017 m. liepos mėnesį vartotojams kartu su sąskaitomis už birželio mėnesio šilumos energiją buvo pateikti pranešimai apie reikalavimo teisių perleidimą. Informacija apie reikalavimo teisių perleidimą taip pat buvo viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje: http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Ieškovė nurodė, kad iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. už į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 1 117,03 Eur skola. Ieškovė pažymėjo, kad skolos susidarymo laikotarpiu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovams (1/2 dalis - V. Š. ir 1/2 dalis - V. Š.). Ieškovė nurodo, kad atsakovai nevykdė savo prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį tinkamai ir laiku. Ieškovė prašo iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti susidariusią 1 117,03 Eur skolą, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisti po 558,52 Eur. Ieškovė prašo, atsakovams nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, priimti sprendimą už akių.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.
4. Nagrinėjamu atveju atsakovui V. Š. adresuoti procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovės ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Utena). 2019 m. lapkričio 14 d. teisme gauta procesinių dokumentų įteikimo pažyma, kurioje nurodyta, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui V. Š. įteikti asmeniškai 2019 m. lapkričio 13 d. Atsakovui V. Š. adresuoti procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovės ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), tačiau grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Ieškovė ieškinyje nenurodė atsakovo V. Š. asmens kodo, todėl teismas neturi galimybės Gyventojų registro duomenimis patikrinti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovui V. Š. CPK nurodytais būdais, o jų atsakovui neįteikus, bylos išnagrinėjimas nebūtų galimas. Nesant galimybės patikrinti atsakovo gyvenamosios vietos ar darbovietės adresų buvo nuspręsta procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
5. Atsakovai be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams (el. b. l. 19-20). Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susidarė 1 117,03 Eur dydžio skola (el. b. l. 13-15). UAB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ atsakovams 2019 m. birželio 30 d. už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. 19BIR106867 (el. b. l. 10). 2019 m. birželio 30 d. ieškovė atsakovams išsiuntė įspėjimą, ragindama padengti susidariusį įsiskolinimą (el. b. l. 12). Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energijos tiekėja buvo UAB „Vilniaus energija“, kuri veikė tarp jos ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarytos šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu. Šalys pasirašė turto priėmimo – perdavimo aktą 2017 m. kovo 29 d. (el. b. l. 23). Vykdant nuomos sutarties sąlygas 2017 m. kovo 29 d. ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant ir atsakovų skolos dalis (97,01 Eur, el. b. l. 17). Ieškovė apie reikalavimo teisių perleidimą vartotojams (įskaitant ir atsakovus) 2017 m. liepos mėn. kartu su sąskaitomis už birželio mėnesio šilumos energiją buvo pateikti 2017 m. birželio 30 d. pranešimai (el. b. l. 27), o taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).
8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad 2017 m. birželio 30 d. pranešimu informavo atsakovus apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovams pranešimas buvo faktiškai įteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles
10. Nors tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė šilumos/karšto vandens tiekimo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovai faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos/karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove už aktualiu laikotarpiu suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovai pažeidė jiems tenkančią prievolę atsiskaityti su ieškove už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 1 117,03 Eur skolą, t. y. iš kiekvieno po 558,52 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas.
11. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 71,25 Eur palūkanas, susidariusias už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 28 d., laikytinas pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas. Priteisti iš kiekvieno atsakovo po 35,63 Eur palūkanų.
12. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteisiamos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvienam priteistą sumą (594,15 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 30,39 Eur bylinėjimosi išlaidos (iš kiekvieno atsakovo po 15,20 Eur), kurias sudaro 27,00 Eur žyminis mokestis ir 3,39 Eur išlaidos už paiešką Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje ir už Gyventojų registro duomenų išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovo V. Š. (V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 558,52 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 52 ct) skolą, 35,63 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 63 ct) palūkanas, 5,00 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (594,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,20 Eur (penkiolika eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“ (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovo V. Š. (V. Š., gimusio 1959 m. sausio 9 d.) 558,52 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 52 ct) skolą, 35,63 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 63 ct) palūkanas, 5,00 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (594,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,20 Eur (penkiolika eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas
Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.