Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant),

parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1321-831/2017 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui V. R., institucijai teikiančiai išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo teismą santuoką, įregistruotą 2005 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1831, tarp R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskirti termino jiems susitaikyti, nes susitaikymas yra neįmanomas, kadangi tolesnis jų gyvenimas kartu yra negalimas, nustatyti, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. 4 d. R. R. ir V. R. pradėjus gyventi skyrium kiekvieno jų atskirai įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o susikurtos prievolės yra kiekvieno jų asmeninės prievolės, nepilnametės S. R., gimusios (duomenys neskelbtini)., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti jos motinos R. R., gyvenamoje vietoje, iš V. R. priteisti 80,00 EUR dydžio pinigų sumą nepilnametės dukros S. R. išlaikymui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnametės S. R., išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise pavesti jos motinai R. R., nustatyti, kad V. R., dalyvaus auklėjant nepilnametę dukrą S. R. ir bendraus su ja, bei dukra bendraus su artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės, atsižvelgiant į dukros poreikius ir galimybes, po santuokos nutraukimo R. R. palikti santuokinę pavardę „R.“.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 2005 m. rugpjūčio 27 d. sudarė santuoką su V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini). Kaune. Apie tai liudija 2005 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure padarytas įrašas Nr. 1831. Jų santuoka yra iširusi, nepalaiko santuokinių santykių, kartu nebegyvena jau 5 mėnesiai, nuo 2017 m. gruodžio 4 d., neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad ateityje vėl galėtų pradėti gyventi kartu. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Santuokos pradžioje buvo darni laiminga šeima, kūrė bendrus ateities planus. Gyvenant santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. R.. Abu manė, kad gražiai gyvens visados. Tačiau pastaraisiais metais pradėjo nesutarti dėl atsakovo užsitęsusio nedarbo, dėl to, kad jis ištisas dienas leido prie kompiuterio ir net nesistengė įsidarbinti, gauti pajamų ir išlaikyti šeimą. Vis dažniau tarp jų įsiplieksdavo stiprūs konfliktai ir ilgai trunkantys pykčiai. Jų požiūriai į gyvenimą: dvasines, moralines ir materialines vertybes, sutuoktinių bendravimą visiškai išsiskyrė, to priežastis - labai skirtingi sutuoktinių charakteriai. Galiausiai 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovas paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Ieškovė viena išlaiko dukrą. Ieškovė mano, jog būtų netikslinga skirti terminą susitaikyti, kadangi sutuoktiniai kartu negyvena jau 5 mėnesiai ir tolesnis jų gyvenimas kartu yra neįmanomas, nes nuolatiniai jų pykčiai kenkia dukrai. Sutuoktiniai gyvendami santuokoje dalintino nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, jiems priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neįgijo, todėl jo padalinimo klausimo spręsti nereikia. Piniginių santaupų gyvendami santuokoje taip pat nesukaupė ir neturi, o visus namų apstatymo, apyvokos daiktus ir reikmenis sutuoktiniai pasidalino patys iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Mano, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. 4 d. sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium kiekvieno jų atskirai įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o susikurtos prievolės yra kiekvieno jų asmeninės prievolės. Kadangi jų nepilnametė dukra S. R. nori gyventi su ieškove, motina R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta ieškovės nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Taip pat ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukros S. R. mėnesio išlaikymui skiriamas 160,00 eurų dydžio pinigines lėšas sudaro: pinigai maistui namuose ir pietums mokykloje, pinigai drabužiams, telefonui, higienos reikmenims, sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams ir kt.), mokymo priemonėms ir asmeninių pomėgių tenkinimui. Dukra labai valgi, bet išranki maistu. Ji lanko dailės būrelį. Piešimo ir kitos dailei reikalingos priemonės mėnesiui kainuoja apie 10,00 Eur. Dukra yra silpno imuniteto, dažnai serga, jai reikia nuolat nešioti akinius, nes yra trumparegė. Akinius reikia keisti mažiausiai 1 kartą į metus, kurie kainuoja 30,00-50,00 Eur. Ieškovės pajamos tik darbo užmokestis, kuris yra mažesnis už minimalią mėnesinę algą, todėl iš savo pajamų jai sunku išlaikyti ir būstą (mokėti mokesčius, pirkti kurą šildymui), ir patenkinti visus būtiniausius dukros poreikius. Todėl skyrium gyvenantis dukros S. R. tėvas V. R. privalo prisidėti prie jos išlaikymo, o kad būtų bent minimaliai patenkinti nepilnametės dukros S. R. poreikiai iš atsakovo priteistina 80,00 Eur dydžio pinigų suma, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, ją indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad sutinka, kad atsakovas dalyvautų auklėjant jų nepilnametę dukrą S. R. ir jie bendrautų, bei neprieštarauja, kad dukra bendrautų su artimaisiais giminaičiais iš atsakovo pusės, atsižvelgiant į dukros poreikius ir galimybes. Kadangi abu sutuoktiniai yra darbingi ir kiekvienas yra pajėgus save išlaikyti, vienas kito išlaikymo klausimo spręsti nereikia. Ieškovė pažymi, kad ji kreditorinių įsipareigojimų ar kitokių skolinių įsipareigojimų neturi, o ar jų neturėjo atsakovas kol jie gyveno kartu, ir, ar neturi jiems pradėjus gyventi skyrium, jai nėra žinoma. Kadangi pareiškėja su atsakovu turi nepilnametę dukrą, ieškovė, po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę pavardę „R.“ (b.l. 3-7, garso įrašas nuo 08,07 min.)

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė, jog jis visiškai pripažįsta šį ieškovės ieškinį kaip pagrįstą su visais jame išdėstytais reikalavimais (garso įrašas nuo 08,12 min.), pasirašė ieškinio pripažinimo formą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2005 m. rugpjūčio 27 d. sudarė santuoką, santuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1831 (tai patvirtina santuokos liudijimas AA Nr. 172913). Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau 5 mėnesiai laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nėra pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu. Šalims tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti, jų santuoka nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena šalis neginčija savo kaltės dėl santuokos iširimo, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61, 3.63 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė dukros S. R., gim. (duomenys neskelbtini) – (tai patvirtina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Šeimenos seniūnijos 2017 m. kovo 3 d. Pažyma apie šeimos sudėtį). Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, šalių nepilnametis vaikas liko gyventi kartu su motina, t.y. ieškove (tai patvirtina duomenys ieškovės ieškinyje, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 23 Išvadoje dėl santuokos nutraukimo). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, pats nepilnametis vaikas S. R. skyriaus specialistams išsakė norą likti gyventi su motina, t.y. ieškove, todėl skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, atsižvelgdamas į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į šio skyriaus specialistams vaiko išsakytą norą gyventi kartu su motina, į tai, kad ir atsakovas neprieštarauja tam, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sprendžia kad S. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t.y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turės teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaikais ir ieškovė negalės tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo po santuokos nutraukimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas, kaip nepilnamečio vaiko S. R., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas, po santuokos nutraukimo privalės prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui K. N., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Pats atsakovas taip pat sutinka teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, teikiamo vaikui išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi būti pakankamas užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (b. l.10, 11, 12, 13, 14, 15, 24-27, 28-30, 31-41, 42-44, 46, 48), sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo ir ieškovės nepilnamečiui vaikui S. R. periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. gegužės 10 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), pavedant ieškovei tvarkyti išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina skubiai vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikui sueis pilnametystė) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo (b. l. 10, 11, 12, 13).

Kreditorinių įsipareigojimų ar kitokių skolinių įsipareigojimų ieškovė neturi. Duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Po santuokos nutraukimo, ieškovei pageidaujant, ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „R.“, o atsakovui lieka jo pavardė – „R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo ieškovė iš atsakovo sau nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat nėra pagrindo priteisti atsakovo išlaikymą iš ieškovės.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Pagal bylos duomenis nei ieškovė, nei atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

VI. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei.

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 29,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ((((80,00 Eur × 12 mėn.) × 3 proc. (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, punktas), bei 6,00 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 27 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1831, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „R.“, o atsakovui V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) lieka jo pavardė „R.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo galės nevaržomai bendrauti su nepilnamete dukra S. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui – dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. gegužės 10 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 35,00 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.