- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-199-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11136-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- GSEB „Miškas“
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-199-112/2014
Teisėjas Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-11136-2012-8)
2014 m. kovo 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės GSEB „Miškas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“ ieškinį atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Miškas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Lokomotyvas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės priteisti 1941,33 Lt skolą, 178,43 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–5). Nurodė, kad ieškovė pagal 1998-03-23 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N21/98-0053 nuomojasi valstybinės žemės sklypą, kurio plotas 2,3081 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Daliai šio žemės sklypo įvažiavimui į atsakovės teritoriją užtikrinti yra nustatytas servitutas. Atsakovės nariai servituto teise naudojasi ir vyksta per ieškovės nuomojamą žemės sklypo dalį į savo teritoriją. Ieškovė 2010-10-08 statybos rangos sutarties pagrindu atliko šio kelio asfaltbetonio dangos remontą, už kurį UAB „Klaipėdos keliai“ sumokėjo 6 083,64 Lt. Kadangi suremontuotu keliu naudojasi ir atsakovės nariai, ieškovė pareikalavo, kad atsakovė kompensuotų proporcingai pagal garažų skaičių apskaičiuotą dalį išlaidų už kelio remontą, tačiau atsakovė iki šios dienos prašomos sumos ieškovei nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Miškas“ 1941,33 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1941,33 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1905,32 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žuvėdra“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl servituto teise naudojamo kelio ruožo. Nurodė, kad pagal CK 4.114 str. 2 d., kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Tiek tarnaujančiojo daikto savininkas, tiek servituto turėtojas turi pareigą išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Kadangi nėra tokio susitarimo, teismas taikė CK 4.114 str. 2 d. nustatytą taisyklę. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad dėl kelio remonto buvo bandoma tartis ir su atsakove, tačiau, atsižvelgiant į susiklosčiusius tarpusavio santykius, teismas nurodė, jog labiausiai tikėtina, kad atsakovė atsisakė prisidėti prie kelio remonto. Pažymėjo, kad ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo pareigos prisidėti prie kelio, kuriam nustatyta servituto teisė ir kuriuo atsakovė naudojasi, remonto ir priežiūros. Teismas nurodė, jog atsakovės aplinkybės dėl nekokybiškai atliktų darbų neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ir paskirstant pareigą prižiūrėti daiktą, kuriam taikoma servituto teisė. Teismas, nustatęs, jog atsakovė pažeidė įstatyme nustatytą pareigą tinkamai prižiūrėti tarnaujantįjį daiktą, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neginčija ieškovės lėšų kelio remontui apskaičiavimo, iš atsakovės priteisė 1941,33 Lt skolos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra aiškus terminas, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamos prašomos priteisti palūkanos, į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, t. y. pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurių pajamas sudaro bendrijos narių renkamas nario mokestis bei kitos narių tikslinės įmokos, taip pat į tai, kad tarp šalių nebuvo sudarytos jokios sutarties dėl kelio remonto darbų, o atsakovės pareiga prisidėti prie kelio priežiūros kyla iš teisės aktų nuostatų, bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atmetė ieškovės prašymą priteisti palūkanas nuo 2010-11-24 iki ieškinio surašymo dienos. Ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1, 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodė, jog byloje nėra duomenų apie servitutinio kelio ribas, todėl teismas negalėjo nustatyti, kad remontavo būtent servitutinį kelią. Teigia, jog 1998-03-20 apskrities viršininko įsakymo, kuriuo remiasi teismas, byloje nėra. Kiti dokumentai taip pat neapibrėžia servituto ribų. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi planais, kurie nėra patvirtinti jokių oficialių institucijų, o yra sukurti ieškovės (b. l. 44, 45). Teigia, jog konkrečią vietą, kurioje ir buvo atlikti darbai, nurodo 2010-10-08 rangos sutartis, kurioje nurodyta, kad asfaltbetonio dangos remontas atliktinas GSEB „Žuvėdra“ teritorijoje. Teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino dėl servituto teisės buvimo. Mano, kad teismas negalėjo vadovautis 1998-06-11 Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro registro duomenimis, nes šis juridinis asmuo nebeegzistuoja, o teismas nepareikalavo duomenų iš šiuo metu veikiančio oficialaus registro tvarkytojo. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo pozicija dėl kelio remonto būtinumo. Nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad kelio remontas buvo būtinas būtent servituto teise valdomai kelio daliai. Nėra duomenų apie servitutinio kelio būklę prieš remontą ir po. Teigia, jog teismas rėmėsi tik prielaidomis ir liudytojų parodymais, kurie yra neobjektyvūs, todėl toks sprendimas yra neteisėtas. Mano, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.114 str. ir 4.113 str. normas. Teigia, kad CK 4.114 str. būtent servituto teisės turėtojui, o ne tarnaujančiojo daikto savininkui, t. y. asmeniui, kuris turi teisę naudotis svetimu daiktu, nustato imperatyvią pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Mano, kad teismas, aiškindamas šią materialiąją teisės normą, panaikino servituto turėtojo ir tarnaujančiojo daikto savininko teisių ir pareigų pusiausvyrą, suteikdamas ieškovei neribotą laisvę bet kada ateityje vienašališkai imtis bet kokių savo teritorijos remonto ar priežiūros darbų. Teigia, jog pagal CK 4.114 str. teisė ir pareiga išlaikyti tarnaujantįjį daiktą visais atvejais visų pirma yra suteikta servituto teisės turėtojui. Be to, nurodė, jog ieškovas privalėjo informuoti apie planuojamą remontą, derinti kainas ir darbų mastą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo GSEB „Lokomotyvas“ prašo palikti sprendimą nepakeistą. Teigia, jog kelias yra prastos būklės ir jį remontuoti reikia kas metai, o atsakovė bando nepagrįstai išvengti atsakomybės.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog byloje nėra duomenų apie servitutinį kelią. Teigia, jog apie servitutą žemės sklype yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro pažymoje. Žemės sklypo planas yra oficialius dokumentas, patvirtintas atitinkamų institucijų parašais (b. l. 44, 45), iš jo aiškiai matyti servitutinio kelio ribos. Teigia, jog byloje esantys dokumentai patvirtina 1998-03-20 apskrities viršininko įsakymo egzistavimą, tai: Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, 1998-03-23 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties nuorašas. Kad buvo remontuojamas servitutinis kelias, o ne vien kelias, esantis ieškovės teritorijoje, patvirtina UAB „Klaipėdos keliai“ 2011-10-26 išduota pažyma su priedais (b. l. 43–45). Nurodė, jog teismas visiškai pagrįstai, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, jog kelio remontas buvo būtinas. Teigia, jog nėra CPK normos, pagal kurią aplinkybę apie kelio būklę išimtinai reikėtų įrodinėti tik rašytiniais įrodymais. Nesutinka, kad teismas netinkamai aiškino CK 4.114 str. normą. Teigia, jog pagal šį straipsnį yra atsakovo pareiga, o ne teisė išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Priešingu atveju galėtų atsisakyti derinti kelio remontą ir taip piktnaudžiauti savo teise. Nurodė, kad dėl 2010 m. atliekamo remonto su atsakove buvo deramasi ir ji sutiko prisidėti, tik, atlikus remontą, atsisakė sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl 2010 metais atlikto servitutinio kelio remonto.
Dėl servitutinio kelio buvimo, jo ribų ir atlikto remonto
Atsakovė teigia, jog 2010 metais buvo remontuotas ne servitutinis kelias, o tik ieškovei priklausanti kelio dalis. Be to, byloje nėra duomenų apie servituto teisės buvimą bei apie servitutinio kelio ribas. Kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės išduoto pažymėjimo nustatyta, kad žemės sklypas, 2,3081 ha bendro ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, 1998-03-23 žemės nuomos sutarties pagrindu žemės sklypas laikotarpiu nuo 1998-03-23 iki 2097-03-23 išnuomotas ieškovei, 1998-03-20 apskrities viršininko įsakymo Nr. 416 pagrindu nustatytas servitutas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį, taikoma atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Miškas“ ir trečiajam asmeniui garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lokomotyvas“ (t. 1, b. l. 10–11). Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai neįsitikino šių duomenų tikrumu. Pažymėtina, kad atsakovė privalo įrodyti savo teiginius, tačiau teismui nepateikė duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, todėl nepagrįstas teiginys dėl servituto teisės nebuvimo (CPK 178 str.). Ieškovė, siekdama paneigti šią atsakovės aplinkybę, teismui pateikė Nekilnojamojo turo registro pažymėjimą, kuris tik patvirtina aplinkybę, jog duomenys apie servitutą nepasikeitė (t. 2, b. l. 14).
Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės motyvu, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių nustatyto kelio servituto ribas, o ieškovės pateikti planai yra nepatvirtinti oficialių institucijų. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypo planai su pažymėtu sklypui taikomu servitutu yra priedai prie UAB „Klaipėdos keliai“ 2011-10-26 rašto Nr. 1-403. Ant plano yra Kaimo reikalų departamento Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus originalus antspaudas (t. 1, b. l. 43–45). Ieškovė pakartotinai teismui prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė minėtų planų kopijas, kurias patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius (t. 2, b. l. 12–13). Šie duomenys paneigia apeliantės argumentus, jog šie planai yra sukurti ieškovės ir yra neoficialūs. Apeliantė remiasi tik prielaidomis ir nepateikė duomenų, paneigiančių šių dokumentų tikrumą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais dokumentais.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog buvo atliktas būtent servituto teise valdomos kelio dalies remontas. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Klaipėdos keliai“ pateiktas situacijos planas, iš kurio matyti, kad buvo atliekami būtent servituto teise valdomos kelio dalies remonto darbai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas darbų vykdytojas V. J. bei kiti ieškovės iniciatyva kviesti liudytojai. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir 2010-10-05 sudarytas susitarimas tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens dėl kelio remonto lėšų, kuriuo susitariama, jog naudojamą kelią remontuos bendrai, lėšas remontui įnešdami proporcingai garažų skaičiui bendrijose, tačiau šis susitarimas pasirašytas tik ieškovės ir trečiojo asmens, atsakovė šio susitarimo nepasirašė (pridėta c. b. Nr. 2-12557-639/2011, b. l. 23). Taigi šiuo raštu tartasi būtent dėl kelio dalies, kuriai nustatyta servituto teisė, remonto. Vien tai, kad šio susitarimo atsakovė nepasirašė, negalima teigti, kad buvo daromas ne servituto teise valdomos kelio dalies remontas. Šis raštas patvirtina, kad buvo bandoma tartis su atsakove būtent dėl servituto teise valdomos kelio dalies remonto. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nes įstatymas nenumato imperatyvios teisės normos, kuria remiantis būtų privaloma tokias aplinkybes įrodinėti vien rašytinais įrodymais. Taigi, aplinkybes dėl remonto būtinumo ar dėl to, jog remontuotas servitutinis kelias, galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis priemonėmis, taip pat ir liudytojų parodymais Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog visi liudytojai yra susiję su ieškove. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad aplinkybes apie atliktą servituto teise valdomos kelio dalies remontą ir remonto būtinumą patvirtino UAB „Klaipėdos keliai“ darbų vykdytojas V. J.. L. R. R. yra ir ieškovės ir atsakovės narys ir jis taip pat nurodė, jog kelio būklė buvo „tragiška“, kelias duobėtas. Taigi, atsakovės argumentai, jog visi liudytojai yra susiję su ieškove, yra nepagrįsti. Aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti šių asmenų parodymais, atsakovė nepateikė. Esant šiems duomenims, teismas pagrįstai, vadovaudamasi CPK 185 straipsnio pagrindu, padarė išvadą, jog kelio remontas buvo būtinas.
Dėl CK 4.114 straipsnio normų aiškinimo
Apeliantė teigia, jog teismas netinkamai aiškino šią teisės normą ir nepagrįstai panaikino servituto turėtojo ir tarnaujančiojo daikto savininko teisių ir pareigų pusiausvyrą, suteikdamas ieškovei neribotą laisvę bet kada ateityje vienašališkai imtis bet kokių savo teritorijos remonto ar priežiūros darbų. Teigia, kad pagal CK 4.114 str. būtent servituto teisės turėtojui, o ne tarnaujančiojo daikto savininkui, t. y. asmeniui, kuris turi teisę naudotis svetimu daiktu, nustato imperatyvią pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Kolegija sutinka su apeliantės pozicija, jog įstatymas numato servituto turėtojui pareigą išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Pagal 1998-06-11 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimą matyti, kad atsakovė yra ieškovės nuomojamo žemės sklypo, adresu Kaštonų g., servituto teisės naudotoja, t. y. servituto turėtoja, o ne tarnaujančiojo daikto savininkė. Įstatymas būtent servituto turėtojai ir numato pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. CK 4.114 str. 2 dalies nuostata aiškiai nurodo, jog kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, t. y. tiek ieškovė, tiek kiti servituto teisės turėtojai privalo tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog jeigu servituto turėtojas ir tarnaujančiojo daikto savininkas, kurie bendrai naudojasi tarnaujančiuoju daiktu, nesusitarė dėl pareigos jį prižiūrėti, yra taikoma CK 4.114 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog šalims nesusitarus dėl pareigos išlaikyti servituto teise naudojamą daiktą ar dėl sumų dydžio, bet kuri šalis gali kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2005). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad atsakovė galėjo būti neįspėta apie kelio remontą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos prisidėti prie kelio, kuriam nustatyta servituto teisė ir kuriuo atsakovė naudojasi, remonto ir priežiūros. Tačiau, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas pagrįstai padarė prielaidą, kad atsakovė žinojo ir su ja buvo tariamasi apie vykdomą kelio remontą (CPK 185 str.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovės GSEB „Miškas“ priteistina 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei GSEB „Žuvėdra“ (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės GSEB „Miškas“ ieškovei GSEB „Žuvėdra“ priteisti 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.