- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- 1-2339-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36314-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) be pilietybės, rusė, gyv. (duomenys neskelbtini), našlė, nedirbanti, teista:
1) Antverpeno pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 18 d., 2012 m. vasario 1 d., 2012 m. birželio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 5 d. procesiniais sprendimais dėl paprastųjų vagysčių;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda.
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areštu;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, paskiriant galutinę 4 mėnesių ir 15 dienos laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. liepos 18 d., apie 17.30 val., iš UAB „L.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė palaidinę (stiliaus Nr. 7575019), kurios vertė 24,99 Eur, džinsus (stiliaus Nr. 7580449), kurių vertė 39,99 Eur, kelnes (stiliaus Nr. 7574997), kurių vertė 29,99 Eur, sijoną (stiliaus Nr. 7599643), kurio vertė 29,99 Eur, nuėjo į matavimosi kabiną ir susidėjo minėtas prekes į su savimi turėtą rankinę, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti UAB „L.“ priklausantį 124,96 Eur priklausantį vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi prie išėjimo iš parduotuvės buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Šiais savo veiksmais D. A. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
Kaltinamoji D. A. apklausiama teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad turi tris vaikus. Tą dieną žadėjo padėti vyresnei dukrai, jai buvo reikalingi pinigai. Buvo padėtis be išeities, nerado, iš kur pasiskolinti pinigų. Nuėjo į parduotuvę, kad galėtų paimti daiktus, kuriuos galėtų parduoti ir dukrai nusiųsti 40 Eur. To padaryti nepavyko. Dienos, kada tai buvo, nepamena, galėjo būti kaltinamajame akte nurodytą dieną. Tai buvo „L.“ parduotuvė (duomenys neskelbtini). Pamena, kad paėmė kostiumą (palaidinę ir kelnes), sijoną, džinsus. Sijono ir džinsų kainas matė, o kostiumą paėmė greit ir nespėjo pažiūrėti. Daiktų kaina jai buvo įdomi. Jei būtų išėjusi iš parduotuvės, džinsus būtų pasilikusi, o kitus daiktus pardavusi. Daiktų neišnešė iš parduotuvės. Užėjo į matavimosi kabiną, sugadino magnetukus, įsidėjo į rankinę, kai išeidinėjo, į ją parodė pirštu apsauginiams ir ją sustabdė parduotuvėje. Jos poelgis blogas, būtų taip nedariusi, jei būtų gavusi pinigų. Gailisi dėl to. Jei būtų galimybė ką pakeisti, tuomet pakeistų. Atsiprašo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji parduotuvėje „L.“ dirba vedėja. 2017 m. liepos 18 d. buvo prekybos salėje, pastebėjo moteriškę. Moteris buvo prieš kelias savaites jų parduotuvėje, tačiau tuo metu moteris pasišalino nespėjus jos patikrinti. Moteris buvo apie 160 cm ūgio, apie 50 metų, šviesių plaukų, turėjo tamsią rankinę, apsirengusi džinsais. Įėjusi moteris į parduotuvę turėjo pustuštę rankinę, todėl nusprendė pastebėti moterį. Matė, kai moteris išėjo iš matavimosi kabinos ir judėjo link parduotuvės išėjimo. Prie išėjimo stovėjo apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojui davė ženklą, kad apsaugos darbuotojas ją apžiūrėtų, nes moteris ėjo su pilnesne rankine nei, kai įėjo į parduotuvę. Apsaugos darbuotojas patikrino moterį ir pas ją surado prekes, kurių kainos nurodytos pareiškime. Nuolaidos netaikomos, tos prekės iš naujos rudens kolekcijos. Šių prekių suma 124,96 Eur (b. l. 12).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 18 d. dirbo apsaugos poste. 17.45 val. pastebėjo, kaip į prekybos centrą „G.“ (duomenys neskelbtini), pro K. g. įėjimą įėjo įtartina moteris, apie 40–50 metų, šviesių plaukų, vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo. Moteris nuėjo link „L.“ parduotuvės, o jis išėjo iš posto ir nuėjo prie „L.“ parduotuvės įėjimo vartelių. Apie 18.00 val.,minėta moteris išėjo iš „L.“ parduotuvės, praėjo pro vartelius, jis moterį nusprendė patikrinti. Paprašė moters parodyti savo daiktus, ji ištraukė prekes iš „L.“ parduotuvės ir patvirtino, kad už prekes nesumokėjo. Asmenį nuvedė į apsaugos postą ir pranešė parduotuvės „L.“ vadovei, iškvietė policijos pareigūnus. Kiek prekių ištraukė, neprisimena, bet apie 3-4 prekes, kokios buvo prekės, įvardinti negali. Atvykus policijos pareigūnams, moterį perdavė jiems (b. l. 14).
Iš UAB „L.“ pareiškimo matyti, kad 2017 m. liepos 18 d., apie 17.30 val., į UAB „L.“ parduotuvę (duomenys neskelbtini), įėjusi moteris pavogė UAB „L.“ priklausančius 4 moteriškus daiktus: 24,99 Eur vertės palaidinę, 39,99 Eur vertės džinsus, 29,99 Eur vertės kelnes, 29,99 Eur vertės sijoną. Viso pavogta prekių už 124,96 Eur. Daiktai grąžinti į parduotuvę, todėl civilinis ieškinys nebus reiškiamas (b. l. 4).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 18 d. 18.17 val. parduotuvėje „L.“ apsauga sulaikė vagį, žala apie 100 Eur (b. l. 6).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta parduotuvėje „L.“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „L.“ pardavėja D. D. pateikė prekes (b. l. 15–16).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta palaidinė, džinsai, kelnės ir sijonas (b. l. 17–21).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „L.“ vedėja pateikė vaizdo įrašą (b. l. 23–24).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai „2017-07-18_1737“ ir „2017-07-18-1756“. Įjungus vaizdo įrašą „2017-07-18_1737“ vaizdo stebėjimo kamera filmuoja parduotuvės salėje. Vaizdo įraše matoma, kaip šviesių plaukų moteris, languotais marškiniais, žydros spalvos džinsais, rankose laikydama apdangalą bei juodos spalvos rankinę, apžiūrinėja prekes. Nuo prekių pakabų paėmė tamsų sijoną, nuo kitos pakabos paėmė džinsus. Vėliau nuėjo prie kitų lentynų, kurios yra už vaizdo stebėjimo kameros ribų. Įjungus vaizdo įrašą „2017-0-18_1756“ vaizdo kamera filmuoja įėjimą. Matoma, kaip anksčiau minėta moteris išeina iš parduotuvės, rankose turėdama tik juodos spalvos rankinę bei megztinį. Už išėjimo vartelių ją pasitinka apsaugos darbuotojas (b. l. 25, 27).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismo vertinimu, kaltinamosios kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. P. ir A. K. parodymai, UAB „L.“ pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir kitų objektų apžiūros protokolai.
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad D. A., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „L.“ parduotuvės prekybos salės paėmė palaidinę, kurios vertė 24,99 Eur, džinsus, kurių vertė 39,99 Eur, kelnes, kurių vertė 29,99 Eur, sijoną, kurio vertė 29,99 Eur, nuėjo į matavimosi kabiną ir susidėjo minėtas prekes į su savimi turėtą rankinę, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti UAB „L.“ priklausantį 124,96 Eur priklausantį vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi prie išėjimo iš parduotuvės buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nustatytą turto, kurį kaltinamoji ketino pagrobti, vertę, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę D. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) baudžiamasis nusižengimas, veika nebaigta), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – teista, taip pat už analogiškas veikas (b. l. 59–65), daug kartų bausta administracine tvarka, taip pat už analogiškas veikas (b. l. 72–119), o tai parodo, kad ji nelinkusi daryti teigiamų išvadų ir jos vykdomas vagystes galima apibūdinti kaip jos gyvenimo būdą. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja D. A. ir jos gyvenimo būdą, rodo jos požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamosios teistumų matyti, kad jai buvo skirtos ir pakankamai švelnios bausmės (bauda), ir griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas). Akivaizdu, kad švelnesnės bausmės ir taikytos auklėjamojo poveikio priemonės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajai teigiamo poveikio.
Kaltinamosios gynėjas savo baigiamojoje kalboje prašė pripažinti dar vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Teismų praktikoje tokia aplinkybė paprastai pripažįstama tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, tokios, kaip darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Tačiau jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe. Kartu pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad D. A. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Iš kaltinamosios asmenybės apibūdinimo matyti, kad ji yra darbingo amžiaus, tačiau darbo biržoje neregistruota, turi vidurinį išsilavinimą, neturinti sveikatos problemų, galinti dirbti ir gauti legalias pajamas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios turtinė padėtis nebuvo tokia sunki, kad reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas, jai tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. A. skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – areštas, nustatant šios bausmės rūšies dydžio, numatyto už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. skirti galutinę bausmę – 18 (aštuoniolikos) parų areštą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. A. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.