- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-06
- Bylos Nr.
- AN2-277-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00359-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria A. S. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-4432-2024 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4432-2024 A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 130 Eur bauda su įpareigojimu per 2 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Maxima LT“ padarytą 32,98 Eur turtinę žalą. A. S. nubaustas už tai, kad 2023 m. gruodžio 7 d., 14.45 val., Vilniuje, Mindaugo g. 11, pasisavino brangiau kainuojančias prekes, sumokėdamas už jas mažesnę kainą, t. y. savitarnos kasoje įmušė 0,318 kg svogūnų vietoj 4 vnt. Kaizerio bandelių su grūdais, 2,032 kg svogūnų vietoje Dvaro varškės ir vytintos Bajorų išpjovos vakuume, 0,68 kg obuolių vietoje 2 vnt. picų. Tokiais savo sukčiavimo veiksmais, kai savitarnos kasoje pasirinkdavo mažiau kainuojančius produktus, A. S. įgijo savo naudai brangesnės vertės produktus, bendra UAB „Maxima LT“ patirta turtinė žala – 32,98 Eur.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi A. S. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Institucijai.
3.1. Skunde A. S. nurodo, kad parduotuvėje prekes rinko, skenavimo lipdukus ruošė ir klijavo kartu su juo buvęs A. K., kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti teismo posėdyje. Apelianto teigimu, būtent A. K. ir buvo prekių pirkėjas, jas skenavo kasoje, o tuo tarpu jis (A. S.) tik sumokėjo už jas, naudodamasis savo banko kortele. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų nėra galimybės identifikuoti, kokios konkrečios prekės buvo A. K. maišuose, o, kaip pažymi apeliantas, jis neturėjo pareigos stebėti prekių rinkimo, pakavimo ir lipdukų skenavimui klijavimo. Po to, kai prekės buvo apmokėtos, jas pasisavino A. K., todėl visiškai nepagrįstai administracinė atsakomybė pritaikyta A. S.. Tvirtinama, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė tik apmokėjimo už pirkinius faktu, kai tuo tarpu tikrasis pirkėjas net nebuvo apklaustas.
Atsiliepimas
1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismui nebūtų buvę žinomi ir kurie nėra aptarti skundžiamame sprendime, taip pat kurie keltų abejones apylinkės teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.
2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. apgaulės būdu įgijo brangiau kainuojančias prekes, sumokėdamas už jas mažesnę kainą ir tokiais veiksmais padarė ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Tokia išvada padaryta remiantis parduotuvės vaizdo kamerų įrašais, liudytojo E. K. parodymais, kurie buvo įvertinti tiek atskirai, tiek ir sujungiant į bendrą visumą bei paneigiant A. S. iškeltas versijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia esant pakankamai įrodymų išvadai, jog A. S. savitarnos kasoje sąmoningai kaip perkamas prekes pasirinko mažiau kainuojančius produktus, tokiu būdu faktiškai įgydamas brangesnės vertės prekes.
3. Nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti A. S. nurodomą kartu su juo buvusį asmenį – A. K.. Apelianto prašymas apklausti šį asmenį iš esmės grindžiamas savita ir akivaizdžiai klaidinga byloje esančių įrodymų interpretacija. Byloje surinktų įrodymų (vaizdo įrašų, liudytojo E. K., paties A. S. parodymų) visiškai pakanka nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes ir padaryti jų teisinį įvertinimą. Dėl tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. apklausa nesuteiktų jokios reikšmingos informacijos ir neturėtų įtakos šios bylos baigčiai.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad paties A. S. pozicija dėl prekių pirkimo aplinkybių nėra nuosekli. Antai, apklausiamas pirmosios instancijos teisme pastarasis teigė esą prekes rinko A. S., o jis atliko skenavimą kasoje ir sumokėjo už prekes. Anot jo, ne tos prekės į kasą buvo įmuštos tik per klaidą ir kategoriškai tvirtino neturėjęs jokių ketinimų pasisavinti brangesnes prekes. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad ir kasoje prekes skenavo A. S., o A. S. savo banko kortele tik apmokėjo už pirkinius, nesidomėdamas prekių turiniu. Visgi tokius apelianto teiginius aiškiai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
5. Pirmiausia pabrėžtina, kad visi A. S. neteisėti veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo kameromis, sumontuotomis skirtingose parduotuvės vietose. Vaizdo įrašai akivaizdžiai patvirtina, kad ir pats A. S. dar parduotuvės salėje ėmė prekės ir dėjo jas į pirkinių krepšį. Kito asmens įdėtas prekes A. S. taip pat aiškiai matė, kadangi buvo visiškai šalia, todėl neabejotinai suvokė, kad pasirinktos prekės nėra nei obuoliai, nei svogūnai. Vėliau, atėjus prie savitarnos kasų, visą apgaulingą pirkimo procesą taip pat tęsė A. S.. Būtent jis kasoje skenavo prekes, vietoje faktiškai paimtų brangesnių prekių į kasą įmušdamas pigesnes prekes (svogūnus, obuolius). Nėra jokio pagrindo manymui, kad pigesnės prekės galėjo būti įmuštos per klaidą. Vaizdo įrašo turinys aiškiai patvirtina, kad du kartus savitarnos kasoje A. S. savarankiškai, naudodamas paieškos skiltį, įvedė obuolius ir svogūnus bei pasirinko juos kaip perkamas prekes, o kitą kartą nuskenavo brūkšninį kodą, išduotą obuoliams, nors faktiškai maišelyje buvo kitos prekės. Taigi prieš nuskenuojant prekes buvo atlikta visa eilė sąmoningų veiksmų, akivaizdžiai paneigiančių, jog pigesnės bei visiškai skirtingos prekės galėjo būti įvestos dėl žmogiškos klaidos.
6. Apeliaciniame skunde dėstoma esą iš vaizdo įrašų nėra galimybės identifikuoti, kokios konkrečios prekės buvo sudėtos pirkinių maišelyje. Nors vaizdo įrašuose išties aiškiai nesimato, kokios tiksliai prekės buvo sudėtos į maišelius, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad tos prekės nebuvo nei obuoliai, nei svogūnai. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik vaizdo kameros, fiksavusios savitarnos kasą, įrašas, bet ir prekių paėmimo vietos, t. y. atitinkamai pieno, kepinių ir mėsos gaminių skyriai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas E. K. paaiškino, kokiu būdu buvo nustatytos paimtos konkrečios prekės (bandelės, picos, varškė, dešra). Liudytojas parodė, jog nuėjo į tas pačias vietas ir paėmė prekes iš tų lentynos vietų, iš kurių prekes ėmė ir A. S.. Taigi paimtos prekės buvo identifikuotos pagal analogišką prekių buvimo vietą parduotuvės salėje, todėl aiškiai nepagrįsti apelianto argumentai dėl negalimumo nustatyti konkrečias paimtas prekes.
7. Taigi nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kad A. S. savitarnos kasoje įmušė į kasą ženkliai pigesnes prekes nei tos, kurios buvo sudėtos į pirkinių krepšelį, ir, tokiu būdu panaudodamas apgaulę bei sumokėdamas ženkliai mažesnę sumą, pastarasis įgijo brangesnės vertės produktus. Apelianto argumentai, kuriais įrodinėjama, kad prekes vėliau paėmė kartu su juo buvęs asmuo, niekaip neeliminuoja A. S. naudotos apgaulės ir prekių įgijimo fakto už mažesnę kainą, todėl negali keisti ir nagrinėjamos bylos baigties.
8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. S. (A. S.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.