Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1892-870/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-28
Bylos Nr.
1-1892-870/2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-02506-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Civilinis ieškovas
UAB „General Finansing“
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1892-870/2013Proceso Nr. 1-17-1-02506-2008-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB „General Finansing“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, auginanti tris mažamečius vaikus, esanti vaiko priežiūros atostogose, neteista, kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. ji 2008-02-25 UAB „General Financing“ atstovybėje, esančioje Vilniuje, Ozo 25, melagingai prisistačiusi I. P., sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1 dėl 5000 Lt paskolos, kuri turėjo būti pervesta į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sąskaitos savininko duomenys neatitiko gavėjo duomenų, todėl bankas atmetė pavedimą.

Taip pat ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. ji 2008-02-25 UAB „General Financing“ atstovybėje, esančioje Vilniuje, Ukmergės 240, melagingai prisistačiusi I. P., sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 2 dėl 2000 Lt paskolos, kurią gavo grynais.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino. Ji paaiškino, kad ji parodymus buvo surašiusi ir nieko daugiau negali nei pridėti, nei atimti. Kaltės nepripažįsta, kadangi ji negyveno ten, 1996 m. ji ištekėjo, 1997 m. ji išsikraustė ir ji net raktų neturėjo. Ji atvažiuodavo su vaikučiais pas tėvus, bet išvažiuodavo. Sesuo I. P. turi atskirą kambarį, ji raktą turėjo, užsirakindavo. Ji 1997 m. išėjo iš namų, apsigyveno su vyru, nuomavosi Kaišiadoryse. Vėliau 2001 m. vyras susirado darbą, jie persikraustė gyventi į Vilnių. Ji tikrai aplankydavo, bet ji niekada pas ją tikrai kambaryje dieną nebuvo ir tikrai nepaėmė jos paso ir tikrai nepasinaudojo jos pasu. Ji negalėjo paimti to paso, nes neturėjo tokių galimybių. Ką tu gali žinot kada ji dirba ir kada nedirba. Vis tiek kažkas tai matė., gali pamatyti. Ji nebandė ir pasinaudoti jos dokumentais ir jos vardu paskolų neėmė. Kaltinamajame akte nurodyta sąskaita yra jos. Kas tiesa, tai tiesa. Sąskaita yra jos, net pinigų nepervedinėjo į ją. Ji dirbo „(duomenys neskelbtini) “ ir jai tą sąskaitą, kaip ir kiekvienoje darbovietėje, išrašė. Duoda kortelę ir viskas. Sąskaitą turėjo jos vyras, kadangi jis ją žinojo. Kai jie pradėjo negyventi kartu, jie susitarė, kad mergaitėm jis perves pinigėlius, tai sąskaitą jis žinojo. Jis turėjo ir jos sąskaitą žinojo. O daugiau niekam sąskaitos numerio tikrai nėra davusi. Kaltinamajame akte nurodytu laiku pas tėvus ji atvažiuodavo su mergaitėm ir tą pačią dieną išvažiuodavo. Pas sesę į kambarį neidavo. Kai ji atvažiuodavo ir jos mergaitė būdavo, ir ji (sesuo) kartais būdavo namuose, bet ji atskirai gyveno. Ji užeina pas tėvukus, jie pabendrauja ir ji išvažiuoja. Pašalinių asmenų nesiveždavo. Vyras buvo du kartus atvažiavęs, su draugu permiegojo pas ją, kiek žino ir miegojo pas ją kambaryje. Su draugu buvo, iš kaimo važiavo, iš mamos ir atvažiavo permiegoti. Tai du kartus žino, kad miegojo. Tuo metu jie gyveno su vyru, jau buvo krizė santykiuose, bet jie dar buvo drauge, o paskui jis pasakė, kad jis nenori gyventi su ja ir kiek žino jis gyvena su kita moterimi. Su sese santykiai iki jos vestuvių buvo labai geri, tai buvo iki 1996 m. Šiuo metu persimeta keliais žodžiais, buvo atšalimas iš abiejų pusių. Nežino, kokios priežastys. Ji nežino, kokį pagrindą sesuo turi ją apkalbėti. Ji negali pasakyti, kas galėjo pasinaudoti jos sesers dokumentais. Gal kai miegojo vyras, galėjo pasidaryti kopiją paso, gal jo draugė nuėjusi. Vyras 2008 m. jau turėjo kitą moterį ir kiek žino susitikdavo ir viską, o pas seserį tai jis 2008 m. ir miegojo. Jis grįžęs jai pasakė, kad jis su draugu buvo pas sesę ir jos kambaryje leido permiegoti.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. P. paaiškino, kad šiuo metu jos santykiai su kaltinamąja (seserimi) yra pašliję. Ji parėjo iš darbo ir jai paskambino 2008 m. rugsėjo 10 d. maždaug 8, 8.30 val. vaikinukas. Mama ją pakvietė prie telefono. Jai pasakė, kad skambina iš „General Financing“, ji to banko visiškai nežinojo, nei kur jis randasi, nei miesto, ir pranešė, kad ji paėmusi kreditą. Ji suabejojo, gal čia kažkokie sukčiai. Tada ji pradėjo klausinėti kur ji dirba, jie pasakė jos darbovietę. Tiesa, pirmiausia jai pasakė jos asmens kodą, bet ji asmens kodo tiksliai neprisimena. Pasakė, kad būtent ji yra paėmusi kreditą tame banke ir, kad pirktas daiktas. Ji tada pradėjo klausti kas pirkta, jie pasakė, kad jie tokių žinių suteikti negali, kadangi jie tik duoda, sumoka, o ką tu pirkai, jie nežino. Du kartus imtas kreditas, ne vieną kartą. Tuomet ji rytojaus dieną atėjo į darbą, tiesiog verkdama. Tiesa, jie dar sako pasiskambinkit į banką ir jums pasakys. Jai darbuotojai patarė, kad eitų į policiją. Tada anksti ryte apie 7 valandą Kaišiadoryse atvažiavo į policiją ir norėjo parašyti paaiškinimą. Jai išaiškino, kad važiuotų į vietą ir vietoje ten išaiškins. Tuomet ji labai ilgai nelaukė ir jos krikšto sūnus iš Kaišiadorių ją atvežė, jie susižinojo ir gatvę, ir kurioje vietoje randasi, kad yra Šiaurės miestelis. Ji pateikė savo dokumentus, ten sėdėjo dvi operatorės, pažiūrėjo į kompiuterį ir pasakė, kad jos vardu yra imtas kreditas. Atnešė tuos dokumentus teisininkė parodyti jai, ten buvo jos parašas, bet ne jos raštas. Ji pasakė, kad nebuvo dingęs jos dokumentas. Jai liepė parašyti paaiškinimą. Ji išvažiavo namo. Tuomet buvo pakviesta pas savo įgaliotinį Žiežmariuose, kuris ją apklausė. Tada po kiek laiko jai į darbovietę paskambino ir pasakė, kad yra paimtas antras kreditas „Ūkio banke“. Kada ji nuvažiavo į „Ūkio banką“, jai ten atnešė jos paso kopiją. Prekė vėl pirkta grynais. Tai kaip tada suprasti? Ji pati niekur nebuvo, ji savo parašo nedėjo, kažkoks aitvaras atėjo ir paėmė jos dokumentą, padarė kopiją jos paso, nunešė ir į vietą padėjo. Pirmas bankas „General Financing“ buvo, antras bankas buvo „Ūkio bankas“. „Ūkio banke“ paskola paimta, kad nelabai po ilgo laiko. Ten visiškai niekas nemokėta. Kitam banke dar du mėnesius buvo įnešta, sumokėta. Paimtas kreditas ir mokėta, ji nežino kiek ten reikėjo mokėti. O kada nuvažiavo į Kauną, Kaune, būtent kur „Ūkio banko“ skolas išieško, ten visiškai nė vienas įnašas nėra padarytas ir todėl jos pradėjo ieškoti per jos darbovietę. Jos dukra tuo laiku buvo nepilnametė. Jos dukra to negalėjo padaryti, ji išvis Vilniaus nežinojo ir niekur nevažinėjo. Jie kompiuterio neturėjo, jie kompiuterį įsigijo tik pernai metais, kada ji pradėjo studijuoti ir mokėjo ji grynaisiais. Ji nieko neturi namuose už tuos pinigus nei pirkus, nei pildžius. O, kad jos atvažiuodavo, pabūdavo, sakykim, kai ji išeidavo į darbą, jos kambarys nebuvo rakinamas, dabar viskas užrakinta: ir dokumentai užrakinti, ir kambario durys užrakintos. Tuo laiku, kai pinigai buvo paimti iš „General Financing“, ji atvažiuodavo su mergaitėm. Su mergaitėm atvažiuodavo pas mamą, pasėdėdavo. Ji išeidavo į darbą, be 10 min. 7 val. autobusiukas veždavo. Ji grįždavo apie 5 valandą namo, o kur dokumentai yra ji žinojo, todėl, kad jie buvo bare ir stalčiuje. Vienu metu buvo bare, bet buvo padėjusi į stalčių, bet ji stalčiuje ir rado tuos dokumentus. Ji nesikreipė nei į pasų poskyrį, kad jos dokumentas dingo, jis gulėjo toje pačioje vietoje, bet pinigai buvo paimti, parašas buvo suklastotas. Dar viena detalė, kai ji sužinojo, ji (kaltinamoji) irgi buvo, ji (liudytoja) labai verkė tą dieną, paskambino savo krikšto sūnui verkdama, ji Vilniaus nežinojo ir šiuo metu ji gerai jo nežino, o ji (kaltinamoji) tuo tarpu čia gyveno, Vilniuje. Ji atėjo į kambarį, būtent pas tėvus į kambarį, atsinešė lapelį ir sako, Vida tu parašyk, jeigu tu žinai. Ji pradėjo sakyti tokiu ir tokiu autobusu važiuoti. Ji to nerašė. Ji tuo metu gyveno Vilniuje, kai vyko kreditų ėmimas. Ji paprašė, kad ji (kaltinamoji) parašytų, kaip iki to banko nuvažiuoti savo ranka. Jai kilo įtarimas, kodėl ji būtent nenori rašyti. Jeigu ji nėra niekuo kalta, jeigu ji nieko nėra dariusi, tai kodėl ji negali parašyti kokie maršrutai ar autobusas, ar troleibusas, ar nuo stoties važiuoja, ar būtent iki to banko. Ji verkė, sakė, kad jos vardu yra paimtas kreditas ir mergaitės žiūri išpūtusiomis akimis, ir ji išpūtusi akis žiūri. Ji jai nieko nesakė. Ji sakė tik tiek, kad išsiaiškins policija. Jos tėvų namuose daugiau niekas nesilankydavo. Švogeris išvažiavo anksčiau nei ji į Vilnių, čia jo brolis gyvena, gal darbą surado. Švogeris, tai čia jos vyras. Jis neatvažiuodavo 2008 m., ji jo nematė. Jie buvo atvažiavę, vienu metu jie jau pas juos gyveno, nes švogeris gyveno pas savo mamą, o ji gyveno su mergaitėmis čia. Dar vienas faktas yra, kad jiems tėvai norėjo dovanojimo aktu pas notarą užrašyti po pusę namo. Ji atsisakė, ji norėjo pinigų. Ji labai piktai su mama kalbėjo. Jai mama išmokėjo, yra Kaišiadoryse padaryti dokumentai, kad dabar yra jos namas. Ji tuo laiku išsikraustė iš namų. Ji (kaltinamoji) gavo pinigus, o jai liko namas. Po to, kai ji atvažiuodavo, ji labai retai ją rasdavo namuose. Ji parvažiuodavo, kartais rasdavo, kartais nerasdavo jos. Jos pabūdavo ir išvažiuodavo. Mergaitės buvo dvi. Ji dabar gyvena su kitu vyriškiu. Tas berniukas, kur metukai yra nuo kito vyro, ne nuo jos pirmo vyro. Jis yra jos gyvenimo antras draugas su kuriuo ji nesusituokusi gyvena. O jos pirmas vyras, šiuo metu ji nieko nežino kur jis. 2008 m. joks vyras atvažiavęs pas ją nebuvo, tai čia jos pirmasis vyras K. K., o antrasis tegul pati pasako, ji jo nėra mačiusi. Antras vyras pas juos nėra buvęs. Tas pirmasis vyras, kada persikėlė į Vilnių, jis net nebuvo užsukęs pas juos. Klinkevičius pas ją miegojo su pusbroliu, bet tikrai ne 2008 m. Jie buvo išgėrę abu su tuo pusbroliu ir pusbrolio mašina atvažiavo ir taip jie miegojo pas ją, o ji miegojo pas tėvus. Tik jau ne 2008 metais. Daugiau nieko neįtaria apart savo sesę. Dabar jokių santykių su sese nėra. Jokių santykių tarp jų nėra nuo tada, kai ji išsikraustė. Išsikraustė ji 2008 m., gal pavasarį. Čia yra sutapimas, kad būtent išsikėlimas į Vilnių. Iki to laiko nieko nevyko. Nedingdavo nei dokumentai, nieko nedingdavo. Kai ji išsikraustė, būtent taip ir atsitiko. Nuo 2008 m. ji su sese nebendrauja. Sesė (K.) atvažiuodavo, bet ne pas ją. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja patvirtino, kad švogeris (buvęs K. ankstesnis vyras) visiškai neatvažiuodavo. Jis išsikraustė į Vilnių pirmiau nei ji (kaltinamoji) iš savo tėvų namų. Jis pas juos nesilankydavo. Ji dokumentų nebuvo pasigedusi. Po to, kai jai paskambino į namus, ji staigiai nuėjo pažiūrėti ar jos dokumentas stovi toje pačioje vietoje, kaip, kad buvo. Ji į darbą išeidavo 7 val. ir grįždavo 5 val. Jeigu kitas asmuo ateis, būtent pašalinis, tai jis pasiims dokumentą ir išeis ir jai jis to dokumento nebegrąžins. Ji kategoriškai teigia ir šito negali paneigti, kadangi daugiau niekas į jos kambarį negali įeiti, tik tai asmenys, gyvenantys jos name. Jos kambario durys nebuvo užrakintos. Kur guli jos pasas žinojo namiškiai, svetimi nežinojo. Jie žinojo kur guli jos pasas, nes jie iš pačių pradžių naudojosi tuo kambariu bendrai. Jos dukrai tuo metu buvo 15 metų. Jų santykiai su seserimi atšalo ne dėl to, kad prasidėjo konfliktai, o dėl to, kad kartais apsipykdavo dėl mergaičių. Ji visą laiką meluoja, mergaites mokydavo taip pat meluoti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. kaltės nepripažino. Ji paaiškino, kad I. P. yra jos vyresnioji sesuo, kuri visą laiką gyveno ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pati iš tėvų namų išsikraustė 1997 m., kai ištekėjo. Nuo to laiko ji gyveno Kaišiadoryse. 1999 m. ji kartu su savo šeima buvo persikėlusi gyventi į Vilnių. Jie gyveno Antakalnyje apie 3 m. Po to jie apsigyveno vyro motinos name, esančiame Prienų raj., Virkininkų km. Po kurio laiko vyras rado darbą ir jie vėl grįžo gyventi į Kaišiadoris, kur išsinuomojo namą. 2001 m. jis rado darbą Vilniuje ir kartu su šeima atsikraustė gyventi į Vilnių. Jie gyveno Šeškinėje, tikslaus adreso nurodyti negali, kur gyveno bute kartu su moterimi, kurią prižiūrėjo. 2006 m. jie vėl grįžo į vyro tėviškę. 2007 m. vyras išvyko uždarbiauti į užsienį ir nuo to laiko jie nebepalaiko ryšio. Vyras ją informavo, kad daugiau nenori gyventi su ja šeimoje, todėl ji su vaikais vėl grįžo į Kaišiadoris, kur gyvena iki šiol. 2007-2008 m. ji dirbo Vilniuje, drabužių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “, esančioje (duomenys neskelbtini) Darbas buvo nuo 10.00 iki 20.00 val. Ji kiekvieną dieną į darbą atvažiuodavo traukiniu iš Kaišiadorių. Jos tėvai laikėsi taisyklės, kad ištekėjusi ji turi palikti namus ir gyventi savo galva. Tėvų namuose liko gyventi tik jos vyresnioji sesuo I. P., kuri turi atskirą rakinamą kambarį. Tėvų namuose ji būdavo labai retai. Aplankyti tėvų atvažiodavo kartu su vaikais. I. P. kambaryje ji niekada nėra buvusi viena. Sesers kambaryje ji galėjo būti tik kartu su seserimi. Ji niekada gyvenime nėra paėmusi ir pasinaudojusi sesers pasu. Ji niekada nėra sudariusi vartojimo kredito sutarties su UAB „General Financing“. 2008-02-25 vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriuose Nr. 1 ir Nr. 2 rankraštinius įrašus, t.y. žodžius „I. P.“, parašė ne ji. Šalia esantis parašas yra pasirašytas ne jos ranka. Ji niekada nerašė 2008-02-28 prašymo nutraukti sudarytą sutartį. Ji negali paaiškinti, kodėl sandoryje Nr. 1 yra nurodyta, kad paskolą prašoma pervesti į banko sąskaitą, kuri priklauso jai. Šiuo metu ji naudojosi telefono Nr., kurį turi apie 10 m., tai yra UAB „Bitė“ išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ kortelė. Kažkada ji yra turėjusi kitą telefono Nr. Jis taip pat buvo UAB „Bitė“, tačiau to Nr. šiuo metu ji nurodyti negali, nes neprisimena (t. 1, b.l. 111).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. paaiškino, kad 2008-02-25 jokių sutarčių dėl paskolos su UAB „General Financing“ nesudarinėjo. Ji niekada nebuvo praradusi ar kam nors davusi savo asmens dokumentų. Savo pasą ji visą laiką laiko savo kambaryje bufeto nerakinamame stalčiuje. Jos nuomone, jos vardu sutartis galėjo sudaryti jos sesuo V. K., kuri žinojo, kur ji laikė pasą, ir galėjo jį be jos žinios paimti (t. 1, b.l. 35-36, 41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. sausio 20 d. savo gyvenamosiose patalpose Prienų rajone apklausta liudytoja pensininkė (gim 1944 m.) O. B. K. parodė, kad jos sūnus K. K. gyvena Vilniuje, tikslaus adreso nežino, su V. K. negyvena keturi metai ar dar daugiau. Pas ją sūnus buvo grįžęs per Kalėdas. Ji klausė, ar jis žino kaip gyvena Vida su vaikais. Jis atsakė, kad visiškai nieko apie ją nežino. Kiek ji žino V. gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini). Ji turi seserį I. P.. Pernai metais (2008m.) V. K. gyveno Vilniuje, kadangi sūnus lankė vaikus. Tačiau ji nuolat keitė gyvenamąsias vietas, o paskui visai nutraukė ryšius ir neleido bendrauti su vaikais (t. 1, b. l. 75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu 2008m. spalio 2 d. apklausta UAB “Topo centras” pardavėja V. B. paaiškino, kad 2008-02-25 adresu Ukmergės g. 240 Vilniuje sudarė sutartį tarp “UAB General Finansing” ir I. P., pagal kurią grynais pinigais tam žmogui sumokėjo 2000 Lt. klientas pateikė LR pasą, pagal kurį buvo sudaryta sutartis (t. 1, b. l. 29).

Iš UAB „General financing“ pareiškimo matyti, kad 2008-02-25 atstovybėje, esančioje Vilniuje, Ozo 25, asmuo, prisistatęs I. P., sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1 dėl 5000 Lt paskolos, kuri turėjo būti pervesta į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sąskaitos savininko duomenys neatitiko gavėjo duomenų, todėl bankas atmetė pavedimą. Tą pačią dieną atstovybėje, esančioje Vilniuje, Ukmergės 240, asmuo, prisistatęs I. P., sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 2, pagal kurį grynais gavo 2000 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad sandorius sudarė ne I. P., o kitas asmuo, pasinaudojęs I. P. pasu (t. 1, b.l. 13-18).

Iš AB SEB banko rašto matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. (t. 1, b.l. 22).

Iš 2010-03-26 Specialisto išvados Nr. 11-734 (10) matyti, kad 2008-02-25 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriuose Nr. 1 ir Nr. 2, grafoje „Klientas“, rankraštinius įrašus „I. P.“ parašė ir pasirašė bei 2008-02-25 prašymą parašė ir pasirašė vienas asmuo. Rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė bei prašymą parašė ne I. P.. Tikėtina, kad rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė bei prašymą parašė V. K. (t. 1, b.l. 65-68).

Iš Pranešimo apie nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 13-18), nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 125), pareiškimo baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 152) matyti, kad UAB “General Finansing” reiškia baudžiamojoje byloje 2867, 04 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Nors kaltinamoji V. K. neigia, jog padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas – t. y., kad ji apgaule savo naudai pirmuoju atveju pasikėsino įgyti svetimą turtą 5000 Lt paskolą, antruo atveju - įgijo 2000 Lt paskolą, tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent V. K. įvykdė sukčiavimą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs liudytojos I. P., parodymus, specialisto išvadą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek pasikėsinimas padaryti sukčiavimą, kai buvo siekiama gauti iš UAB „General Finansing“ 5000 Lt. paskolą, tiek įvykdytas nusikaltimas gaunant iš UAB „General Finansing“ 2000 litų paskolą įvykdyti vieną vieną, t. y. 2008-02-25. Yra neabejotinai nustatyta, kad įvykdyta to paties asmens, kuris prisistatė I. P.. Tai patvirtina oficialūs byloje esantys dokumentai – vartojimo kredito sutarties sandorio kopija Nr. 1 (b. l. 14), vartojimo kredito sutarties sandorio kopija Nr. 2 (b. l. 15). Tai patvirtina ir neva tai I. P. vardu pateiktas prašymas nutraukti sudarytą sutartį (b. l. 17). Ne tik liudytoja I. P., bet ir pati kaltinamoji neneigia, kad V. K. veikų padarymo metu važiuodavo pas savo mamą su dukromis į svečius, kur gyveno ir I. P., taigi turėjo realią galimybę paimti I. P. asmens dokumentus. Pastebėtina ir tai, kad I. P. savo asmens dokumento nebuvo pametusi, dokumentą ji rado ten kur buvo padėjusi. Nors Kaltinamoji teigia, kad kambarys, kuriame gyveno I. P. būdavo užrakintas, tačiau jos parodymais teismas iš esmės netiki ir vertina juos kaip norą išvengti atsakomybės, nes surinktų duomenų visuma ir jų logiška seka neabejotinai patvirtina, kad būtent V. K. vienu atveju siekė (pasikėsino), bet nepavyko dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kitu - jai pasisekė panaudojant apgaulę gauti kreditą. Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad bandant paimti 5000 Lt paskolą buvo nurodyta V. K. priklausanti banko sąskaitą (b. l. 14, 22). Visiškai nelogiška, kad kuris svetimas žmogus nurodytų sąskaitą nežinomo žmogaus į kurią galėjo būti pervesti pinigai. Juolab, kad V. K. paaiškino, kad ji sąskaitos niekam nedavė. Žinojo tik buvęs jos vyras dėl to, kad pervesdavo pinigus mergaitėms. Tačiau I. P. paaiškino, kad švogeris (K. K.) 2008 m. net neatvažiuodavo pas juos į namus. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. taip pat nurodė, kad vyras 2007 m. išvyko uždarbiauti į užsienį ir nuo to laiko jie nebepalaiko ryšio. Taigi atsižvelgiant į tai, kad jis net nesilankydavo 2008 m. name kur gyveno I. P., o asmens dokumentas buvo paimtas tik trumpam neįtikėtina, kad jį paimtų K. K.. Teismas neturi pagrindo netikėti I. P., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje jos parodymai buvo detalūs, logiški, nuoseklūs.

Kaltinamosios V. K. kaltę nuoseklioje surinktų įrodymų grandinėje papildo ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog tikėtina, kad 2008-02-25 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandoryje Nr. 1, grafoje „Klientas“, rankraštinį įrašą „I. P.‘ parašė ir pasirašė V. K.. Taip pat konstatuota, kad 2008-02-25 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 2, grafoje „Klientas“ rankraštinį įrašą „I. P.“ parašė ir pasirašė V. K.. Taip pat tikėtina, kad 2008-02-28 prašymą parašė ir I. P. vardu pasirašė V. K.. Tai, kad V. K. siekia išvengti atsakomybės rodo ir jos elgesys.

V. K. viso ikiteisminio tyrimo metu nevykdė jai paskirtų kardomųjų priemonių, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jos paieška, skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje vengė teismo, atsiuntė teismui laišką, kuriame nurodė, kad V. K. išsiųsta 3 metų laikotarpiui į tolimąjį plaukiojimą (b. l. 174). Paskelbus paiešką ir suradus V. K. pastaroji paaiškino, kad nežino kas parašė laišką teismui. Šie duomenys nepagrindžia kaltės, tačiau charakterizuoja patį žmogų, leidžia daryti išvadą, kad ji linkusi meluoti, nes be jos žinios niekas neprašytų atidėti posėdį 3 metams (laikotarpiui, kuriam kaltinamoji išsiųsta į tolimąjį plaukiojimą).

Teismo vertinimu, šioje byloje aukščiau aptartų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad V. K. panaudojus apgaulę, melagingai prisistačiusi sesers I. P. asmeniu savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. ji 2008-02-25 UAB „General Financing“ atstovybėje, esančioje Vilniuje, Ozo 25, sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1 dėl 5000 Lt paskolos, kuri turėjo būti pervesta į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sąskaitos savininko duomenys neatitiko gavėjo duomenų, todėl bankas atmetė pavedimą.

Taip pat ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. ji 2008-02-25 UAB „General Financing“ atstovybėje, esančioje Vilniuje, Ukmergės 240, melagingai prisistačiusi I. P., sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 2 dėl 2000 Lt paskolos, kurią gavo grynaisiai pinigais. Tokią išvadą teismas daro vertindamas ne atskirai vienas nuo kito įrodymus, o jų visumą, jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu jos veiksmai teisingai kvalifikuoti – pasikėsinimas padaryti sukčiavimą, kai nepavyko pasisavinti 5000 litų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį BK 182 straipsnio 1 dalį ir baigta nusikalstama veika, kuomet gavo grynais 2000 litų iš UAB „General Financing“ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę (šiuo metu nedirba yra vaiko priežiūros atostogose, gyvena su draugu, augina tris vaikus, iki tol buvo neteista), kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Baudos paskyrimas būtų V. K. šeimai per didelė finansinė našta, nes UAB „General Financing“ yra pareiškęs civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti. Viešuosius darbus taipogi skirti netikslinga, kadangi reikalinga prižiūrėti kūdikį, kuris gimė 2012 m. Laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, kadangi V. K. teisiama pirmą kartą. Teismo vertinimu, iš visų BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių kaltinamąją labiausiai taisytų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais V. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-04-24 14 val. (t. 1, b. l. 108) iki 2013-04-25, laikas nenurodytas (t. 1, b. l. 112) bei 2013-10-15 (t.2, b. l. 6, 7) iki 2013-10-16 10.10 val. (t. 2, b. l. 12) įskaitytinas į bausmės laiką, t. y. 3 paros, kadangi teismas neturi duomenų kada iš sulaikymo V. K. buvo paleista 2013-04-25.

Šioje baudžiamojoje byloje UAB „General Financing“ pareikė 2867, 04 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 13, 152). Ieškinyje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos bendrovė patyrė 2175, Lt tiesioginiai nuostoliai ir 691, 85 Lt. negautos pajamos (palūkanos ir tvarkymo mokestis).

Dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju sukčiavimo būdu kaltinamoji iš kredito bendrovės įgijo atitinkamos paskolos dydžio sumą, todėl būtent tokio dydžio žala iš jos ir priteistina. Kiti civilinio ieškovo turtiniai reikalavimai – palūkanos, tvarkymo mokestis yra išimtinai civilinio pobūdžio, jie kyla iš paskolos sutarčių, todėl baudžiamojoje byloje nenagrinėtini. Be to, pažymėtina, kad V. K. sudarydama svetimu vardu paskolos sutartį jokių įsipareigojimų dėl paskolos grąžinimo prisiimti neketino ir dar prieš sudarydama sutartį žinojo, kad paskolos negrąžins. Sandoris, atsiradęs kaip nusikalstamų veiksmų (apgaulės) rezultatas yra negaliojantis (Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnis). Negaliojantis sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia. Baudžiamojoje byloje asmeniui, kuriam nusikaltimu buvo padaryta žala, yra priteisiama tik tiesioginė nusikalstama veika padaryta žala. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies t. y. 2000 Lt sumai, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad būtent tokio dydžio sumą kaltinamoji įgijo iš UAB „General Financing“ (jai buvo išmokėta grynais pinigais), sudariusi paskolos sutartį I. P. vardu.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. K. palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 302-303 straipsniais,

nusprendė:

V. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.

V. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę V. K. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.

Išaiškinti V. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-04-24 14 val. iki 2013-04-25 bei nuo 2013-10-15 iki 2013-10-16 10.10 val. (tris paras), kas atitinka 6 laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš V. K. 2000 litų UAB „General Financing“ nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ie įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. K. palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė