- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 2-3844-862/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovei advokatei J. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui R. P., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-12-04 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo periodinį 157 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalims, negyvenant santuokoje, gimė dukra. Atsakovas savo tėvystę pripažino, tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti kas mėnesį išleidžia apie 314 EUR. Dukra nuo pat gimimo gyvena tik su ieškove. Atsakovas niekada nesirūpino dukra, išlaikymo neteikė. Ieškovei nepakanka lėšų tam, kad dukra galėtų lankyti būrelius. Mergaitė sparčiai auga, jai būtina nuolat pirkti drabužius, avalynę, patiriamos išlaidos mergaitės ugdymui ir lavinimui. Ieškovės pajamos yra 300 EUR dydžio darbo užmokestis, todėl jai dukrą išlaikyti padeda giminaičiai. Ieškovė su dukra nuo jos gimimo mometo gyvena bute, kuris ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Siekdama suteikti galimybę atsakovui bendrauti su dukra prašo nustatyti bendravimo tvarką, kurioje būtų nurodyta, kad atsakovas su dukra bendrauja netrukdomai, susitikimų laiką ir vietą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinęs su ieškove. Teismo posėdyje pateikė pareiškimą, kuriuo sumažino prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 4900 EUR, kadangi derinant taikos sutarties sąlygas atsakovas ieškovei pervedė 500 EUR sumą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Paaiškino, kad bendravimo tvarka turi atitikti nepilnamečio vaiko interesus, būti aiški. Neprieštaravo tam, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar nesusituokę, ar gyvena kartu, ar gyvena skyrium. Šios nuostatos reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teisės ir pareigas nepilnamečiams vaikams dalyvaujant jų auklėjime, rūpinantis sveikata, sudarant sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis.
Byloje esantis 2009-06-10 išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė yra nepilnamečio vaiko E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) motina, o atsakovas - tėvas (b.l. 8).
Nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta 2018-12-10 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.9). Teismui pateiktame 2015-12-23 buities tyrimo akte nurodyta, kad nepilnametė gyvena kartu su ieškove, ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame sudarytos tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi sąlygos. Buities tyrimo akte yra išsakyta ir nepilnametės nuomonė, jog ji nori gyventi su mama. Tėtis jai neskambina, neatvyksta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, todėl nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Byloje esančios Sodros pažymos (b.l. 25-31), ieškovės pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (b.l. 11) patvirtina, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jai mokamas minimalus darbo užmokestis. Ieškovės vardu nėra registruota kilnojamojo turto, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės nuomojasi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15, 22-24, 39).
Byloje esančios Sodros pažymos (b.l. 32-37) patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam mokamas minimalus darbo užmokestis. Atsakovo vardu nėra registruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b.l.38, 40).
Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami kasdien. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl privalo dėti visas pastangas tam, kad dukters poreikius užtikrintų kasdien, o ne ateityje, ar tada, kai jis to norės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti augančio vaiko poreikius.
Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Nėra pagrindo abejoti ieškovės prašomu priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai dydžiu, kadangi augančiam vaikui nuolat reikalingi didesni drabužiai ir avalynė, priemonės vaiko ugdymui ir lavinimui. Atsakovas yra nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, niekada išlaikymo jam neteikė, todėl visos vaiko globos pareigos tenka ieškovei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui periodinį kas mėnesį mokamą 157 EUR dydžio išlaikymą iki jo pilnametystės, tenkintinas visiškai. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su ieškove gyvena šalių nepilnametis vaikas, ieškovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis. Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos, naikintinos (CPK 149 straipsnio 2 dalis, CK 3.196 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius).<...> Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvas visiškai vaiku nesirūpina nuo vaiko gimimo. Buities turimo akte užfiksuota nepilnametės nuomonė neleidžia abejoti ieškovės argumentais, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo ieškovei 4900 EUR (150x12x3-500) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per 3 metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 6.50, 3.200 straipsniai).
CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Byloje esančiame buities tyrimo akte nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas su nepilnamete dukra nebendrauja. Ieškovė savo paaiškinimais patvirtino, kad tėvas su dukra nėra susitikęs nuo jos gimimo, tačiau prašo nustatyti tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką – „atsakovas su dukra bendrauja netrukdomai, susitikimų laiką ir vietą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinęs su ieškove“. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka bendravimo tvarkos turiniui keliamų reikalavimų, nes tai nėra bendravimo tvarka, o prašymas nustatyti įpareigojimą atsakovui informuoti ieškovę apie galimą jo ir dukters susitikimą. Kadangi nagrinėjant šalių ginčą nebuvo nustatyta duomenų, jog šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, ieškovės pateikta tvarka neatitinka tvarkai keliamų turinio reikalavimų, ieškovės reikalavimas nustatyti jos siūlomą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką atmestinas.
Ieškovė Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-30 sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 41 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 56,52 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 147 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nagrinėjant bylą patirta 5,26 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Byloje esanti 2016-04-29 pažyma patvirtina, kad už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą valstybei priteistina 196,86 EUR suma.
Kadangi patenkinti 75 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina 147,65 EUR suma už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą ir 3,95 EUR už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 157 EUR (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų) dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-04) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Paskirti ieškovę J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 4900 EUR (keturis tūkstančius devynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusi nuo 2012-12-04 iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Atmesti reikalavimą dėl atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymo.
Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 248,47 EUR (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 47 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 147,65 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir 65 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.