Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. A. 2015-03-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. B. skundą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 14-15).

Minėtą tyrėjo nutarimą D. B. apskundė Panevėžio apygardos prokuratūrai. Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Janina Ražanskienė 2015-04-22 nutarimu D. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, jog skundžiamą nutarimą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas teisingai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 25-26).

Šis nutarimas pareiškėjo buvo apskųstas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris D. B. skundą atmetė, iš esmės motyvuodamas tuo, kad iš teismui pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad D. B. atžvilgiu buvo naudojami grasinimai, kurie pasireikštų pavojingu poveikiu psichikai, nėra įvardyti konkretūs asmenų veiksmai ar neveikimas, kurie galėtų sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes (b.l. 29-30).

Pareiškėjas D. B. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 287 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad 2013-11-15 jo brolis – R. B. į savo mobilaus ryšio telefoną gavo kelias trumpąsias sms žinutes, kurių turinys, jo nuomone, yra atvirai grasinantis. Iš jų turinio galima suprasti, kad kažkam nepatinka kaip jis – policijos pareigūnas - vykdo savo pareigas.

Pareiškėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo institucijos privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti grasinusio asmens tapatybę bei nustatyti ar dėl šių grasinimų nekyla jam pavojus. Pabrėžia, kad skirtingai nei nurodoma skundžiamuose procesiniuose sprendimuose kvalifikuotas specialistas – lingvistas ekspertas - konstatavo, kad žinučių turinys turi grasinimo požymių. Pareiškėjo nuomone, neapklausus jam grasinusio asmens negalima konstatuoti, kad jokia reali grėsmė jam nebuvo kilusi. O asmuo, kuris jo spėjimu tai galėjo padaryti nėra apklaustas iki šiol, be to, ši moteris – D. M. yra policijos pareigūnės R. K. giminaitė arba gera pažįstama, kas jo nuomone, sąlygojo visišką jo pareiškime nurodytų aplinkybių netyrimą ir netgi galimą pareigų neatlikimą.

D. B. skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą bei tyrėjo nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nutarties.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.

BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento. Pagal teismų praktiką psichinė prievarta – tai grasinimai, šantažas ar kitoks poveikis nukentėjusiajam, siekiant paveikti jo psichiką ir apsisprendimo laisvę, ir tokia psichinė prievarta gali pasireikšti įvairiais grasinimais nukentėjusiajam ar kitam asmeniui: 1) pavartoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos pavartojimu, ir bet kurio iš aptartų psichinės prievartos būdų pavartojimas yra pakankamas atitinkamai baudžiamajai atsakomybei kilti. Tačiau toks grasinimas turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, ir jam tokia situacija kelia nerimą ir verčia jį bijoti.

Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad jokių, tokio pobūdžio veiksmų prieš pareiškėją D. B. nebuvo atlikta, t.y. jam nebuvo išsakyta jokių reikalavimų atlikti veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo kokio nors asmens naudai. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pareiškėjas cituoja jo broliui daugiau nei prieš vienerius metus, t. y. 2013-11-15, atsiųstų trumpųjų sms žinučių turinį, interpretuodamas jose dėstomas frazes, jo nuomone, jam grasinančias ir keliančias realią grėsmę. Ikiteisminio tyrimo teisėjas detaliai išanalizavęs šių žinučių turinį, pareiškėjo nurodomos moters galimas sąsajas su juo, konstatavo, kad aptartų duomenų visuma nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo atžvilgiu, jam atliekant savo pareigas, panaudojant psichinę prievartą buvo reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, dėl ko būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalies sudėties buvimą. Su tokiu vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Pareiškėjo subjektyvus žinučių turinio vertinimas, nesant jokių objektyvių nusikalstamų veikų požymių, šiuo atveju neleidžia tvirtinti, kad pareiškime nurodomos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos dar plačiau ir išsamiau ar papildomai tiriamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas dėl aptariamų žinučių į teisėsaugos institucijas kreipėsi praėjus daugiau nei metams laiko ir jo teigimu su jam neva grasinimus išsakiusiu asmeniu nėra bendravęs ar turėjęs kokių nors tarnybinių ar asmeninių santykių (b.l. 10). D. B. nenurodė jokių aiškesnių duomenų, kurie leistų manyti, kad vis tik kažkokia tai nusikalstama veika buvo padaryta ar buvo kėsintasi ją padaryti. Tai, kad pareiškėjas savaip interpretuoja gautų sms žinučių turinį, pasitelkdamas pagal jo atstovo – advokato padėjėjo raštą atliktą lingvistinį tyrimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad yra nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad lingvistinis aspektas yra tik viena iš teismo atliekamų asmens veikų vertinimo baudžiamosios atsakomybes prasme dalių, be to, toks vertinimas atliekamas ne atsižvelgiant į atskiras frazes, bet visų duomenų kontekste.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo padaryta išvada, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas, nes pareiškėjo skunde nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skunde nurodytos aplinkybės apie policijos pareigūnės R. K. santykius ir galimas įtakas procesinių sprendimų priėmimui ar tyrimo eigai, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinis teismas jų nevertina ir apie jas nepasisako.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminį tyrimą dėl D. B. skunde nurodomų aplinkybių atsisakyta pradėti pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. B. skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.