Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-158-348-2013

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00755-2009-7

2013 m. vasario 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Valdo Vitunsko ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Valentinui Antanėliui ir Valerijui Karpovui, nuteistiesiems R. V. ir D. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistųjų D. K. ir R. V. apeliacinius skundus dėl 2012 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. (sukčiavimas M. P. atžvilgiu) – 15 MGL bauda;

pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. (sukčiavimas M. P. atžvilgiu) – 15 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinai sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 20 MGL (2600 Lt) bauda.

pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. (2009-06-18 sukčiavimas M. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. (2009-06-18 sukčiavimas M. P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.;

pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (2009-02-03 sukčiavimas M. Š. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (2009-02-07 sukčiavimas L. I. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (2009-02-09 sukčiavimas A. U. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.;

pagal BK 182 str. 1 d. (2009-02-13 sukčiavimas Janinos B. U. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (2009-02-20 sukčiavimas B. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (2009-02-21 sukčiavimas R. S. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (2009-02-21 sukčiavimas S. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. (2009-02-23 sukčiavimas M. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

pagal BK 25 str. 2 d., 22 str. 1d. 182 str. 1 d. (2009-02-23 pasikėsinimas sukčiauti M. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinai sudedant ir subendrinta bausmė paskirta- laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. 4 d. bausmė subendrinta su 2007-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. V., D. B. ir D. K. solidariai priteistas: nukentėjusiajai M. P. 1500 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 2000 Lt(du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai M. P. 4000 Lt turtinės žalos atlyginimui, Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, įmonės kodas 30010381, 670 Lt.

Iš R. V. solidariai su R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistu 2009-07-16 baudžiamojoje byloje Nr. 1-1648/2012, priteista nukentėjusiajai M. Š. 2000 Lt turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam R. I. 3000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Iš R. V. solidariai su M. F., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistu 2009-07-02 baudžiamojoje byloje Nr. 1-1962/2012, priteista nukentėjusiajai B. M. 1700 Lt turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai R. S. M. 400 Lt turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai S. B. 1000 Lt turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai M. K. 6000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. B., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2009-06-18, apie 13.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., D. K., turėdamas tikslą apgaule savo D. B. ir D. K. naudai įgyti svetimą turtą, paskambino nukentėjusiai M. P. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisistatęs policijos pareigūnu R. K. pranešė apie jos sūnaus padarytą sužalojimą kitam asmeniui bei paprašė pinigų 4000 Lt norint išvengti atsakomybės, taip suklaidino nukentėjusią M. P., po to davė nurodymą D. B. nueiti į M. P. butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir paimti 4000 Lt, tai padarius ir paėmus pinigus, apgaulės būdu padarė M. P. 4000 Lt turtinę žala.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-06-18, apie 17.00 val. veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., D. K., turėdamas tikslą apgaule savo D. B. ir D. K. naudai įgyti svetimą turtą, paskambino nukentėjusiai M. P. į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė komisaru R. P. ir pranešė apie jos sūnaus R. P. padarytą autoįvykį bei paprašė pinigų 6000 Lt norint išvengti atsakomybės, taip suklaidinus nukentėjusiąją M. P., po to davė nurodymą D. B. nueiti į M. P. butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir paimti 1500 Lt, tai jam padarius ir paėmus pinigus, apgaulės būdu padarė M. P. 1500 Lt turtinę žalą.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-03, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. V., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 15.24 val. paskambino M. Š. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos anūkas sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 2000 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo broliui, po to davė nurodymą R. V. nuvykti pas M. Š., kur ji perdavė atvykusiam R. V. 2000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą M. Š. priklausantį turtą 2000 litų.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-07, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. V., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 19.16 val. paskambino L. I. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos sūnus sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 3000 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo broliui, , po to davė nurodymą R. V. nuvykti pas L. I., kur ji perdavė atvykusiam R. V. 3000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą L. I. priklausantį turtą 3000 litų.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-09, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su R. V., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 12.51 val. paskambino A. U. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos sūnus sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 3000 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo broliui, po to davė nurodymą R. V. nuvykti pas A. U., kur ji perdavė atvykusiam R. V. 3000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą A. U. priklausantį turtą 3000 litų.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-13, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, 15.05 val. paskambino J.i B. U. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos sūnus sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia nupirkti išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ papildymo kvitus ir padiktuoti jų duomenis. J.B. U. paveikta šių melagingų duomenų, nupirko ir jam padiktavo išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ kvitų duomenis už 396 litus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusia J.B. U. priklausančius 396 litus.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-20, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su M. F., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 15.56 val. paskambino B. M. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos sūnus sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 1700 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo broliui, po to davė nurodymą M. F. nuvykti pas B. M., kur ji perdavė atvykusiam M. F. 1700 litų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą B. M. priklausantį turtą 1700 litų.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-09-21 iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su M. F., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apie 15.00 val. paskambino R. S. M. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos anūkas sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 400 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo broliui, po to davė nurodymą M. F. nuvykti pas R.S. M., kur ji perdavė atvykusiam M. F. 400 litų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą R.S. M. priklausantį turtą 400 litų.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-21 iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su M. F., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 19.10 val. paskambino S. B. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos anūkas sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 1000 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo broliui, po to davė nurodymą M. F. nuvykti pas S. B., kur ji perdavė atvykusiam M. F. 1000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą S. B. priklausantį turtą 1000 litų.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-23 iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su M. F., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 12.58 val. paskambino M. K. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos sūnus sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 6000 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo broliui, po to davė nurodymą M. F. nuvykti pas M. K., kur ji perdavė atvykusiam M. F., prisistačiusiam nukentėjusiojo asmens broliu išgalvotu S. B. vardu, 6000 litų, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą M. K. priklausantį turtą 6000 litų.

Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2009-02-23 iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su M. F., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 14.14 val. paskambino M. K. į namų esančių (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, pateikė jai melagingus duomenis apie tai, kad neva jos sūnus sužalojo kitą asmenį ir, kad nebūtų keliama byla, reikia duoti 3000 litų atvyksiančiam nukentėjusiojo asmens broliui, po to davė nurodymą M. F. nuvykti pas M. K., kur ji perdavė atvykusiam M. F., prisistačiusiam nukentėjusiojo broliu išgalvotu S. B. vardu, 3000 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje M. F. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą M. K. priklausantį turtą 3000 litų.

D. K. nuteista už tai, kad 2009-06-18, apie 13.30 val., veikdama bendrininkų grupėje su R. V. ir D. B., turėdama tikslą apgaule savo, R. V. ir D. B. naudai įgyti svetimą turtą, nurodė R. V. nukentėjusios M. P. duomenis ir jai priklausantį telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to R. V. paskambinus nukentėjusiai M. P. į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu R. K. ir pranešus apie jos sūnaus padarytą sužalojimą kitam asmeniui bei paprašius pinigų 4000 Lt norint išvengti atsakomybės, taip suklaidinus nukentėjusiąją M. P., D. B. nuvyko pas M. P. adresu (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiosios 4000 Lt bei pervedė D. K. kaip atlygį 950 litų, tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2009-06-18, apie 17.00 val. veikdama bendrininkų grupėje su R. V. ir D. B., turėdama tikslą apgaule savo, R. V. ir D. B. naudai įgyti svetimą turtą, nurodė R. V. M. P. duomenis ir jai priklausantį telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to R. V. paskambinus nukentėjusiajai M. P. į telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prisistačius komisaru R. P. ir pranešus apie jos sūnaus R. P. padarytą autoįvykį bei paprašius pinigų 6000 Lt norint išvengti atsakomybės, taip suklaidinus nukentėjusią M. P., D. B. nuvyko pas M. P. adresu (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš nukentėjusiosios 1500 Lt bei pervedė D. K. kaip atlygį 500 Lt, tokiu būdu D. K. apgaule užvaldė svetimą turtą.

Taip pat skunde nurodoma, kad dėl apgavystės M. P. epizode, jo kaltės nepatvirtina jokie įrodymai. Ekspertams nebuvo pateikti pokalbių įrašai su R.S. M., S. B. ir M. P., todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad joms skambino būtent jis. Be to, ekspertai dėl jo balso pateikė tik tikėtinas išvadas, todėl nepagrįstai teismas vadovavosi ekspertų išvadomis. Skunde pažymima, kad ekspertams nebuvo pateikti jokie lyginamieji balso pavyzdžiai.

Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjęs teisėjas teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jam teks ilgus metus praleisti uždarytam. Toks teismo šališkumas yra užfiksuotas teismo posėdžio garso įraše. Pasitvirtinus šališkumo faktui, turi būti priimtas sprendimas, numatytas LR BPK 326 str. 1 d. 4 p., o teisėjo atsakomybės klausimas turi būti perduotas teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. K. ir jo gynėjas advokatas V. Anatanėlis prašė nuteistosios D. K. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Nuteistas R. V. ir jo gynėjas advokatas V. Karpovas prašė nuteistojo R. V. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras prašė atmesti nuteistųjų D. K. ir R. V. apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. K. ir R. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. K. ir R. V. pripažino kaltais, paskyrė bausmes nepažeisdamas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Dėl nuteistosios D. K. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus duomenis konstatuoja, kad nuteistosios D. K. apeliacinio skundo teiginiai, jog jos veiksmuose nėra tyčios sukčiauti, kad ji pati buvo apgauta ir jai nežinant įtraukta į nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti ir atmetami. Kolegijos nuomone, pripažindamas D. K. kalta pagal LR BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas), pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

LR BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visetas, t.y. iš dalies pačios kaltinamosios D. K., kaltinamojo D. B., liudytojo S. A. parodymai, byloje esančių pokalbių išklotinės, ekspertų išvados paneigia kaltinamosios versiją, kad ji nežinojo dėl ko R. V. telefonu diktuoja nepažįstamų asmenų telefono numerius. Minėti duomenys paneigia ir kalinamosios aiškinimą, kad jai R. V. pervesdamas pinigus grąžindavo skolą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad kaltinamasis R. V. būtų skolingas D. K.. Iš D. K. telefoninių pokalbių su R. V. turinio ir liudytojo S. A. parodymų matyti, jog D. K. R. V. padiktavo ne vieną moters vardą ir telefono numerį, kad kaltinamoji gerai suprato ką reiškią „numeriukai“, kad telefonų numerius ir vardus diktuoja jau nebe primą kartą. Taip pat pakalbio tyrinys paneigia D. K. versiją apie pinigų paskolinimą R. V.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalis iš M. P. apgaule išviliotų pinigų buvo pervesti kaltinamajai D. K.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal savo socialinę brandą ir išsilavinimą – aukštasis pedagoginis, darbo pobūdį - dirba pradinių klasių mokytoja, turėjo ir galėjo suprasti, kad ji diktuoja telefono numerius galimai nusikalstamai veikai – telefonams sukčiavimas daryti. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl D. K. kaltumo padarius LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. numatytas nusikaltimas išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

Pagal LR BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau, tai gali būti padaryta tik esant visumai įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką.

LR BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Tik padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo D. K. atžvilgiu negali būti taikomos paminėto įstatymo nuostatos, nes nėra nustatytos visos būtinos jo sąlygos.

Privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra ta, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.

Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, D. K. savo kaltę pripažino tik formaliai, taip pat iš jos parodymų turinio matyti, jog ji duodama parodymus nebuvo visiškai nuoširdi, duodama parodymus nutylėjo kai kurias svarbias aplinkybes, todėl nėra objektyvaus pagrindo tokį jos prisipažinimą laikyti nuoširdžiu ir pakankamu LR BK 40 str. taikymui. Nesant vienos LR BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos, būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl nuteistojo R. V. apeliacinio skundo

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusios teisėjos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, nes buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis R. V., buvo išanalizuoti visi byloje esantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta.

Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, kaltinamojo R. V. atžvilgiu, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių (BK 58 str., 59 str.), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Vien tai, kad teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas neatitinkančias apelianto lūkesčių, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas.

Apeliantas R. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. dėl 2009-06-18 sukčiavimo M. P. atžvilgiu, 2009-06-18 sukčiavimo M. P. atžvilgiu, 2009-02-03 M. Š. atžvilgiu, 2009-02-07 sukčiavimo L. I. atžvilgiu, 2009-02-13 sukčiavimo J.B. U. atžvilgiu, 2009-02-20 sukčiavimo B. M. atžvilgiu, 2009-02-21 sukčiavimo R.S. M. atžvilgiu, 2009-02-21 sukčiavimo S. B. atžvilgiu, 2009-02-23 sukčiavimo M. K. atžvilgiu bei 2009-02-23 pasikėsinimo sukčiauti M. K. atžvilgiu.

R. V. nusikalstamus veiksmus iš dalies patvirtina kaltinamųjų D. K. bei D. B. parodymai, nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo S. A. parodymai, byloje esantys duomenys, gauti kontroliuojant informaciją perduodamą telekomunikacijų tinklais, fonoskopinės ekspertizės aktai. Tiesa apeliantas abejoja, ar gaunat informaciją kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją nebuvo pažeisti LR Operatyvinės veiklos įstatymo bei LR BPK 157 str. nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 2, 3 ir 4 d. d., dėl to apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nuosprendį. Kolegijos nuomone nėra pagrindo abejoti ir fonoskopinių ekspertizių išvadomis. Teisiamojo posėdžio metu dalyvavęs ekspertas patvirtino savo išvadas ir išsamiai paaiškino dėl kokių priežasčių primoje ekspertizėje buvo duota tikėtina išvada dėl kaltinamojo R. V. balso. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad buvo išklausyti telefoniniai pokalbiai. Po ko nukentėjusiajai M. P., kaltinamiems D. K., D. B. ir R. V. identifikavus savo balsus ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismas siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą paskyrė papildomą fonoskopinę ekspertizę, kurioje. Aplikus ekspertizę nustatyta, tiriamuose pokalbiuose, kuriuose ekspertas A. G. buvo nustatęs, kad tikėtina, kad pokalbiuose yra R. V. balsas, yra užfiksuotas kaltinamojo R. V. balsas. Iš ekspertizės akto ir pokalbių turinio nustatyta, kad R. V. skambino nukentėjusiosioms J. M. U., kuri jo apgaulės įtakoje papildė išankstinio apmokėjimo paslaugą „labas“ už 396 litus, M. C. Š., iš kurios apgaulės būdu R. V. bendrininkas R. V. paėmė 2000 Lt, L. I., iš kurios R. V. apgaule paėmė 3000 Lt, A. U., iš kurios R. V. apgaule paėmė 3000 Lt, be to, R. V. skambino B. M., iš kurios R. V. bendrininkas M. F. apgaule paėmė 1700 Lt, R. S. M., iš kurios M. F. apgaule paėmė 400 Lt, S. B., iš kurios M. F. apgaule paėmė 1000 Lt ir M. K. iš kurios M. F. apgaule paėmė 6000 Lt.

Visiškai nepagrįsti R. V. apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių jo kaltę dėl sukčiavimo M. P. ir M. P. atžvilgiu, tokius nuteistojo skundo argumentus teismas vertina kaip siekimą klaidinti teismą bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo kaltę dėl sukčiavimo M. P. bei M. P. neabejotinai atvirtina jau aukščiau aptartas fonoskopinės ekspertizės aktas, kuriame neabejotinai konstatuota, kad R. V. balsas ir kalba yra užfiksuota kompaktiniame diske „Quer“ esančiuose šiuose tiriamuosiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose: 00584_0.wav (pokalbio stenograma t. b. l. 166-167), 00585_0.wav (pokalbio stenograma t. b. l. 167-168). Taigi, minėtos pokalbių stenogramos patvirtina, kad kaltinamasis R. V. skambino tiek nukentėjusiajai M. P., tiek ir nukentėjusiajai M. P.. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl R. V. kaltumo padarius jam inkriminuotus nusikaltimus išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

Tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri reiškiasi tapačiais veiksmais, nukreiptais į vieną objektą, esant vienai kaltės formai ir siekiant vieno rezultato, tačiau nuteistasis R. V. skunde klaidingai teigia, kad jo atskiros nusikalstamos veikos dėl sukčiauti turėtų būti vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

BK 63 str., reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui). Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors tarp R. V. padarytų nusikalstamų veikų nebuvo didelio laiko tarpo, tačiau jis apgaulę naudojo prieš skirtingus asmenis ir pinigus įgijo ne iš to paties šaltinio, t.y. iš skirtingų nukentėjusių. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas R. V. paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę, nes skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas motyvavo, kodėl paskyrė būtent tokią bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti ar naikinti jo skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistųjų D. K. ir R. V. apeliacinius skundus atmeti.