- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-113-651/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50389-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- M. V.
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. V. galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 20 parų arešto bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 30 MGL (1 500 Eur) baudos bausme ir paskirta M. V. galutinė subendrinta bausmė – 20 parų areštas ir 30 MGL (1500 Eur) bauda.
Arešto bausmę nustatyta atlikti areštinėje - Šiaulių tardymo izoliatoriuje, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio M. V. sulaikymo dienos.
Baudą nustatyta atlikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatyta tvarka.
Į arešto bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 27 d. 07.59 val. iki 2019 m. lapkričio 27 d. 16.10 val. (1 diena).
Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, M. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš M. V. nutarta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis M. V. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y . jis 2019 m. lapkričio 27 d., apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pripažino įrodyta, kad M. V. padarė jam inkriminuojamą veiką ir, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, paskirtos baudos bausmės nėra sumokėjęs), jo socialinius ryšius (nedirba).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės – paskirtą arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus arba baudą. Nurodo, kad kaltės neginčija, tačiau nesutinka su paskirta arešto bausme. Nurodo, kad tokia bausmė jam yra per griežta, nes prieštarauja teisingumo principui (BK 41 straipsnis). Nesutinka, kad jo elgesio negalima koreguoti kitais būdais ir dėl to jį būtina izoliuoti nuo visuomenės. Teismas nenurodė argumentų dėl kokių priežasčių jam negalima skirti kitos bausmės rūšies ir kodėl kitomis bausmių rūšimis negalima pasiekti bausmės tikslų.
4. Tvirtina, jog deda visas pastangas keisti gyvenimo būdą: nevartoja alkoholio, nuolat bendrauja su gyvenimo drauge J. C., turi 4 nepilnamečius vaikus, palaiko artimą ryšį su broliu, dirba UAB „K“ pagalbiniu darbininku, stengiasi gyventi socialiai teisingai. Nurodo, kad teismas turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes bei į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Tvirtina, kad nevengia ir vykdo jam anksčiau paskirtą baudą (2019 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi tenkintas prašymas baudos mokėjimą išdėstyti dalimis). Paskyrus arešto bausmę, jis netektų galimybės gauti pajamų ir sumokėti teismo paskirtą baudą, be to, tai neigiamai paveiktų jo asmenybę.
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo M. V. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas teisingai įvertinos visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė arešto bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir nuteistojo M. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis neginčija kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją švelninti, todėl pasisakytina tik dėl paskirtos bausmės.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
9. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. V., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarė nesunkų nusikaltimą. Nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertino tai, kad anksčiau teistas, paskirtos baudos nėra sumokėjęs, niekur nedirba..
10. Nuteistasis, manydamas, kad jam paskirta arešto bausmė yra per griežta ir prieštaraujanti teisingumo principui, akcentuoja, kad jis turi tvirtus socialinius ryšius, šiuo metu dirba ir dalimis moka teismo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą. Tačiau vien šių aplinkybių egzistavimas savaime nesuponuoja pagrindo paskirti M. V. švelnesnę bausmės rūšį nei paskyrė apylinkės teismas. Bausmės rūšies parinkimą ir jos trukmę lėmė būtent jo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikaltimą padarė 2019 m. lapkričio 27 d., nepraėjus nei metams nuo nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 500 Eur), priėmimo (nuosprendis priimtas 2019 m. sausio 28 d.). Nusikaltimas, kuriuo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas dėl lengvabūdiško ir itin neatsakingo elgesio (jo kraujyje rasta 2,55 promilių etilo alkoholio). Anksčiau paskirta bauda, kuri jam yra labai didelė, neturėjo jokios teigiamos įtakos, todėl nėra pagrindo manyti, kad dar vienos baudos paskyrimas teigiamai paveiks nuteistąjį. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 57-65). Tai, kad dėl bausmė atlikimo gali būti nukentėti nuteistojo socialiniai ryšiai, taip pat nesudaro pagrindo keisti bausmė rūšį. Neigiamos pasekmės yra paties nuteistojo neigiamo elgesio rezultatas.
10.1. Kita vertus, nesant jokių duomenų, kad nuteistasis yra bent dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjęs, nėra pagrindo manyti, kad turės galimybę sumokėti ir dar vieną paskirtą baudą (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d nutartį (baudžiamoji byla Nr. 1-79-795/2019), nuteistasis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtą baudą turi sumokėti iki 2020 m. birželio 13 d.). Nuteistasis nurodo, kad dirba UAB „K“ pagalbiniu darbuotoju ir turi galimybę gauti pajamų bei sumokėti baudą, tačiau iš SODROS duomenų nustatyta, kad šioje bendrovėje nuteistasis pradėjo dirbti 2020 m. kovo 5 d., gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalus atlyginimas (521,14 Eur) (MMA nuo 2020-01-01 607 Eur). Taigi, nors nuteistasis ir dirba šiuo metu, tačiau vien ši aplinkybė nėra lemianti keičiant arešto bausmę į baudą. Įtakos bausmės rūšies parinkimui iš esmės turi padaryto nusikaltimo pobūdis ir paties nuteistojo asmenybė.
11. Nuteistasis prašo arešto bausmę pakeisti į viešuosius darbus, tačiau pažymėtina, kad tokia bausmės rūšis nėra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuteistas M. V., sankcijoje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl arešto pakeitimo į viešuosius darbus.
12. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmės rūšis per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta ir tik paskyrus tokią bausmės rūšį galima pasiekti bausmės tikslų.
13. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. V. apeliacinį skundą.