Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta ten pat, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, duomenų apie teistumą nėra,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis:

1) 2015 m. balandžio 24 d., apie 17.20 val., Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko k., Mėnulio g. 38, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, smurtavo savo šeimos nario – žmonos L. G. atžvilgiu, t. y. tyčia rankos delnu sudavė nukentėjusiajai L. G. vieną kartą į kairės pusės smilkinį, vieną kartą į lūpą, rankomis sugriebęs už kairės rankos purtė, stvėręs už plaukų ir stumdydamas į nugarą jėga įstūmė į automobilį, tokiu būdu tyčia sukėlė nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą.

2) jis gi, 2015 m. balandžio 24 d., apie 17.25 val., Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko k., Mėnulio g. 38, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš D. N. namo, pagrobė M. N. priklausančius daiktus: 100 eurų vertės benzininį pjūklą „Husqvarna“, 15 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA, L. G. priklausančią 26 eurų vertės piniginę, kurioje buvo: SEB banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, invalidumo pažymėjimas, „Euro vaistinė“ nuolaidų kortelė, AČIŪ nuolaidų kortelė, IKI nuolaidų kortelė, taip padarydamas M. N. 115 eurų turtinę žalą, L. G. 26 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino ir paaiškino, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai. Jis gyvena Vilniuje kartu su mama bei dviem vaikais Rasa ir Edgaru. Žmona L. G. nuo 2015-03-28 su jais nebegyvena, persikėlė gyventi pas meilužį į Vilniaus r., Šumsko miestelį. 2015 m. balandžio mėn. pradžioje jis gavo 98 eurų sąskaitą už mobilaus ryšio telefoną, kuriuo naudojosi žmona. Tą pačią dieną jis paskambino žmonai ir paprašė grąžinti jam pinigus už telefoną, įspėjo kad daugiau neapmokės šios sąskaitų. Žmona atsisakė grąžinti pinigus. 2015-04-24 jis nusprendė pats nuvažiuoti pas žmoną ir su šia pasikalbėti. Kartu su juo važiavo sūnus Edgaras, žmonos brolis A. R. ir kaimynas D. K.. Jis buvo įgėręs, todėl automobilį vairavo sūnus. Pas žmoną į Vilniaus r., Šumsko mstl., jie atvažiavo apie 17.00 val. Žmona pabėgo iš namų, kai pamatė, kad jie atvažiuoja. Atvažiavus jis su sūnumi bei žmonos broliu užėjo į namus. Jis norėjo pasikalbėti su žmonos meilužiu, tačiau šio namuose nebuvo. Išeidamas iš namų, jis pamatė koridoriuje ant grindų benzininį pjūklą „Husqvarna“, kurį nusprendė paimti kaip kompensaciją už neapmokėtas sąskaitas. Benzininį pjūklą padėjo į automobilį, kuriuo atvažiavo. Po to jis pamatė moteriškę, kuri išėjo iš gretimo namo. Jis nuėjo su šia pakalbėti. Iš pokalbio jis suprato, kad tai jo žmonos meilužio mama. Ši jam papasakojo, kad sūnus ir L. G. girtuokliauja. Prašė išvežti L. G.. Po to jis pamatė netoli namų vaikščiojančią žmoną. Jie nuvažiavo prie šios. Jis bandė su žmona kalbėtis, tačiau L. nesileido į kalbas. Jis nusprendė žmoną jėga įsodinti į automobilį ir išvežti iš tų namų. Norėjo šią atiduoti į ligoninę gydytis nuo alkoholizmo. Priėjęs prie žmonos, paėmęs už rankų šią papurtė bei nuvedė prie automobilio. Žmona nenorėjo lipti, todėl jis šią įstūmė į automobilio vidų. Jis buvo labai susijaudinęs, todėl gerai neprisimena, kaip viskas vyko. Jam atrodo, kad jis specialiai nemušė savo žmonos, gal kai purtė ir ši priešinosi, pataikė ranka į veidą. Įstūmęs žmoną į automobilį, nuvažiavo prie namo kur gyveno jo žmona, paimti šios dokumentus. Užėjęs į namą, kambaryje ant spintos pamatė žmonos piniginę mėlynos spalvos. Prie piniginės gulėjo mobilaus ryšio telefonas „Nokia". Jis paėmė piniginę ir telefoną. Žmonos piniginę su dokumentais paėmė, nes bijojo, kad ši gali prisiimti greitųjų vartojimo paskolų, kurias atidavinėti tektų jam. Žmonos asmens dokumentai jam buvo reikalingi nes ketino žmoną vežti priverstiniam gydymui į ligoninę. Išėjęs į lauką, pamatė, kad žmona pabėgo iš automobilio. Ši bėgo link miško. Nusprendė žmonos nesivyti ir išvažiavo. Grįžęs namo, patikrino žmonos piniginę, kurioje buvo dokumentai: invalidumo pažymėjimas, vairuotojos pažymėjimas bei „SEB" banko kortelė. Daiktų žmonai nusprendė negrąžinti, nes norėjo, kad žmona atvažiuotų ir jie galėtų ramiai išspręsti iškilusias problemas. Pjūklą paėmė kaip užstatą, kol žmona negrąžins pinigų už telefono sąskaitą. Šiuo metu su žmona yra oficialiai išsiskyrę, nebendrauja, per skyrybas viską išsiaiškino, vienas kitam pretenzijų neturi. Paimtus daiktus, dokumentus bei mokėjimo kortelę grąžino (b.l. 71-73, 76-77, 81-83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo dėl jam inkriminuotų nusikaltimų jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusios L. G. protokolu- pareiškimu (b. l. 2) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015-03-29 ji paliko savo namus ir pradėjo gyventi su sugyventiniu M. N., Vilniaus r., Šumsko mstl., Mėnulio g. 38. 2015-04-24 apie 17.20 val. į jos sugyventinio namus autobusiuku atvažiavo vyras, brolis Aleksandras, sūnus bei kaimynas K.. Į namą užėjo jos vyras ir brolis. Įėjęs į kambarį, vyras puolė prie jos ir pradėjo muštis. Vyras sudavė jai kelis smūgius į veidą, suėmęs už rankų, ją purtė. Brolis atitraukė A. G. nuo jos ir liepė gražiai aiškintis savo santykius. Jie išėjo į lauką. Ji su vyru paėjo tolėliau pasikalbėti. Vyras liepė jai grįžti namo, tačiau ji atsisakė. Jiems besišnekant, vyras vėl ją puolė purtyti. Ji vėl pabėgo nuo vyro atokiau. Po to prie jos priėjo brolis, kuriam ji paaiškino, kad nenori grįžti namo, kad ji yra laiminga gyvendama sugyventinio namuose. Brolis pasakė jai eiti ir ji pabėgo nuo vyro į mišką, kur pasislėpė. Jos niekas nesivijo. Po kurio laiko ji grįžo namo manydama, kad namo grįžo jos sugyventinis. Tuomet vyras ją stvėrė už plaukų ir įmetė į automobilį. Vyras sukėlė jai fizinį skausmą. Automobilyje buvo jos sūnus, kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, o šalia jos sėdėjo kaimynas K. ir jos brolis. Automobilyje gulėjo jos sugyventinio benzopjūklas. Ji pareikalavo, kad vyras grąžintų benzopjūklą jos sugyventiniui, tačiau vyras atsakė, kad benzopjūklas yra kaip kompensacija. Jiems būnant automobilyje, vyras paklausė kur jos dokumentai. Ji atsakė, kad dokumentai namuose. Tada vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą pasiimti dokumentus. Tuo metu kaimynas Kanapadzė paleido ją iš automobilio, nes jos pagailėjo. Ji pasislėpė tvarte. Vyras nenorėjo be jos išvažiuoti, vaikščiojo aplinkui, ieškojo. Po kurio laiko, sūnui pareikalavus, vyras išvažiavo namo. Po to ji grįžo namo ir pastebėjo, kad iš namų dingo jos piniginė su ten buvusiais dokumentais bei mokėjimo kortele, ir mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ priklausantis jos sugyventiniui. Ji į medikus įvykio dieną nesikreipė ir nesikreips. Pas teismo medikus vykti atsisako. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2015-08-01 jos sugyventinis M. N. pasikorė. Šiuo metu ji gyvena pas mamą. Su vyru A. G. išsiskyrė. Civilinio ieškinio nereikš. Buvusiam vyrui jokių pretenzijų neturi, kadangi A. G. jai priklausančius daiktus bei jos sugyventiniui priklausančius daiktus grąžino (b.l. 24, 26-27).

Nukentėjusiojo M. N. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. pradžioje gydydamasis psichiatrinėje ligoninėje susipažino su L.. Po kurio laiko L. apsigyveno jo tėvų namuose Vilniaus r., Šumsko mstl., Mėnulio g. 38. Jis žinojo, kad ši turi šeimą, yra ištekėjusi. Apie incidentą, kuris įvyko jo tėvų namuose, nieko papasakoti negali, nes nematė, kadangi iš namų pabėgo. Taip pasielgė, nes išsigando sugyventinės vyro. Jis matė, kad atvažiuoja sugyventinės vyras. Po įvykio iš namų dingo jam priklausantis benzininis pjūklas „Husqvarna“, 100 Eur vertės, ir mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, 15 Eur vertės. Po kurio laiko sugyventinės vyras grąžino jam paimtus daiktus. Jis civilinio ieškinio nereikš. Sutinka susitaikyti su įtariamuoju (b.l. 42-43).

M. N., gim. 1981 m., 2015-08-01 mirė (2015-08-03 mirties įrašas Nr. 42), (b.l. 46-47).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis Mėnulio g. 38, Šumskas, Kalvelių sen., Vilniaus r. Apžiūros metu iš įvykio vietos nieko buvo nepaimta (b.l. 9-14).

Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad aprašyti daiktai: mobilaus ryšio telefonas NOKIA 1600 su TELE 2 PILDYK SIM kortele, mėlynos spalvos piniginė, L. G. vardu išduotas invalidumo pažymėjimas Nr. 0955574, L. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0581439, L. G. vardu išduota SEB banko kortelė, Swedbank banko sąskaitos numerių kortelė, IKI nuolaidų kortelė, AČIŪ nuolaidų kortelė, EURO vaistinės nuolaidų kortelė, benzininis pjūklas „Husqvarna“, kuriuos pateikė A. G. vykdydamas tyrėjo T. M. reikalavimą (b.l. 16-22).

Liudytojos D. N. parodymais, kad jos sūnus M. N. su L. susipažino psichiatrijos ligoninėje. Šie gyveno jos namuose iki įvykusio konflikto su Larisos vyru. Po įvykusio konflikto jie išsikėlė į Kalvelių k. Ji žino, kad L.yra ištekėjusi. Tikslios įvykio datos nurodyti negali, nes nepamena, tai buvo penktadienis, apie 17.00 val. kai į jos namo kiemą automobiliu atvažiavo keturi nepažįstami vyriškiai. Ji buvo namo kieme, o L. buvo namuose. Du vyriškiai užėjo į namo vidų. Kas įvyko namuose tarp Larisos ir tų vyrų ji nežino, nes nematė. Po kurio laiko vyriškiai su L. išėjo į kiemą. Vyriškis norėjo L. įsodinti į mašiną, tačiau ši priešinosi. Šie susistumdė. V. L. įsodino į mašiną. Po to tas pats vyriškis užėjo į namo vidų ir iš prieangio paėmė jos sūnui priklausantį benzininį pjūklą ir įdėjo į automobilį. Matė, kaip vienas iš vyriškių paleido L. iš automobilio. L. niekur nebėgo, liko stovėti lauke. O tie visi vyriškiai automobiliu išvažiavo ir pasakė, kad sugrįš, tačiau tą dieną negrįžo. Kaip vėliau sužinojo - tai buvo Larisos vyras, sūnus ir dar kažkokie asmenys (b.l. 54-55).

Liudytojo E. G. parodymais, kad tikslios įvykio datos nurodyti negali, jis kartu su tėvu ir dėde nuvyko į Vilniaus r., Šumsko mslt., Mėnulio g., parsivežti mamos L. G.. Į Šumsko mstl. jie atvažiavo apie 18-19 val. Pasibeldus į durų staktą, niekas neišėjo, todėl jie visi užėjo į namo vidų. Namuose nieko nebuvo. Išeinant iš namų, tėvas paėmė pjūklą. Tėvas paaiškino, kad mamos telefono sąskaita yra didžiulė, todėl šis paima pjūklą, kad mama norėtų susisiekti ir grąžinti pinigus. Tėvas tą pjūklą padėjo į automobilį. Būnant lauke, jie pamatė mamą prie sandėliukų. Pamačiusi juos, mama puolė bėgti. Tėvas su dėde šią prisivijo. Kai mamą pagavo, tėvas šią apkabino ir vedėsi link mašinos, motina priešinosi. Priėjęs prie mašinos, tėvas mamą paėmė už rankų ir įsodino į automobilį. Tada jis atsisėdo už automobilio vairo, dėdė atsisėdo šalia mamos, o tėvas nuėjo vėl į namus ieškoti mamos dokumentų. Iš pradžių motina prašėsi eiti kartu, kad parodytų kur dokumentai, tačiau jie nesutiko, kadangi mama vėl galėjo pabėgti. Tada mama paaiškino kur yra dokumentai. Sėdint automobilyje ir laukiant tėvo, motina pradėjo kelti isterijas, t. y. rėkti, verkti, draskyti automobilio vidinę apdailą ir prašyti ją paleisti. Dėl pjūklo nieko nesakė. Tuomet dėdė atidarė duris ir mama pabėgo link miško. Po kelių minučių grįžo tėvas su mamos dokumentais ir telefonu. Jie papasakojo tėvui, kad mama pabėgo. Tada tėvas nuėjo prie močiutės stovėjusios lauke ir kažką su šia kalbėjo. Po to tėvas sugrįžo, įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo (b.l. 56-57).

Liudytojo D. K. parodymais, kad tikslios įvykio datos nepamena, maždaug prieš du mėnesius prie namų vartelių sutiko kaimyną Artūrą, šio sūnų Edgarą ir Artūro žmonos brolį Aleksandrą. Artūras su Aleksandru vartojo alkoholinius gėrimus. Šie pasiūlė jam kartu nuvykti pasiimti L.. Jis sutiko ir jie Artūro darbo automobiliu, kurį vairavo šio sūnus, nuvažiavo kažkur į Vilniaus r. Privažiavus prie namo, jie pastebėjo L. bėgančią nuo namo link netoliese esančio miškelio. Jiems įvažiavus į kiemą, A. su Aleksandru išlipo iš automobilio ir nusivijo L.. Šios neradę, grįžo. Po to Artūras su Aleksandru užėjo į namus, ten ieškojo Larisos sugyventinio. Jie tuo metu su Edgaru stovėjo prie automobilio. Vyrai po kurio laiko išėjo iš namo. Artūras pasakė, kad namuose nieko nėra. Po kurio laiko pamatė iš miško grįžtančią L.. L. grįžo verkdama ir sakydama, kad niekur nevažiuos. Prie šios priėjo ir bendravo A, Edgaras ir Aleksandras. Šie kelias minutes kalbėjosi. A. L. įstūmė į automobilio saloną. Artūras netrenkė, o jėga įtempė į automobilį. Po to Artūras kieme stovėjusios močiutės klausinėjo kur žmonos dokumentai ir su sūnumi užėjo į namus paimti dokumentų. Su L. automobilio gale sėdėjo Aleksandras ir šią saugojo. Artūras, išėjęs iš namų, pareiškė, kad niekur nevažiuos, o lauks žmonos sugyventinio. Edgaras susipyko su tėvu, liepė sėstis į automobilį. Edgaras tėvą įkalbinėjo apie 20 minučių, kol galiausiai įkalbėjo. L. automobilyje verkė, prašėsi, kad paleistų. Jis ir Aleksandras šios pagailėjo, todėl atidarę automobilio duris paleido. Tą dieną L. buvo tikrai blaivi. Artūras ir Aleksandras tą dieną buvo apsvaigę nuo alkoholio. Grįžtant namo, jis pastebėjo, kad automobilyje ant grindų guli benzininis pjūklas apdengtas Larisos juodos spalvos striuke. Kaip pjūklas atsirado automobilyje, nežino. V. A. pasakė, kad kuomet šiam L. grąžins pinigus, šis atiduos visus paimtus daiktus. Matė, kad Artūras rankoje laikė Larisos piniginę (b.l. 58-59).

Liudytojo A. R. parodymais, kad L. G. yra jo sesuo. 2015 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, pas jį atvažiavo L. vyras A. G. su sūnumi Edgaru ir kaimynu. Šie pasiūlė kartu nuvažiuoti pasiimti L. iš sugyventinio namų. Artūras tą dieną buvo išgėręs. Automobilį vairavo Edgaras. Atvažiavę išlipo iš mašinos ir nuėjo prie namo. Namo durys buvo atviros. Jie trise, jis, Edgaras ir Artūras užėjo į namą. Namuose nieko nebuvo. Lauke iš už sandėliuko pamatė ateinančią L. Artūras nuėjo prie šios. L. pradėjo kelti isteriją. Artūras paėmė šią už rankų ir pradėjo purtyti, po to jėga įstūmė į automobilį. K. A. bandė įsodinti į automobilį L., ši priešinosi, bandė Artūrą stumti nuo savęs, šis bandė L. paimti už rankų. Ar A. L. sudavė, nematė, gal, kai ši priešinosi ir pataikė kur. Automobilyje jis atsisėdo šalia sesers. Artūras įvykio metu buvo labai susijaudinęs, nervingas. K. L. įsodino į automobilį, Artūras nuėjo į namus, iš kur paėmė Larisos telefoną, piniginę ir benzininį pjūklą. Paklaustas, kam tas benzopjūklas, Artūras atsakė, kad tai kompensacija dėl didelės sąskaitos už telefoną. K. A. buvo name, L. pradėjo verkti, jis sesę išleido iš automobilio ir ši pabėgo. Artūras dar bandė ieškoti, bet L. pasislėpė. Jie įkalbėjo Artūrą važiuoti namo. D. L. gyvena su mama. Po sugyventinio mirties šiai labai pašlijo psichika, ši nuolat geria, vėl gydosi psichiatrinėje (b.l. 61-63).

L. V. M. parodymais, kad L. G. yra jos dukra. Dukra išsiskyrė su vyru, todėl gyvena pas ją. A. G. jos buvęs žentas. Dukra su žentu pragyveno 24 m.. Vėliau dukra susipažino su M. N. ir gyveno pas šį. Po M. N. mirties dukra patyrė stresą, buvo kėliom savaitėm paguldyta į psichiatrijos ligoninę. Dėl įvykio 2015-04-24 gali pasakyti, kad ji tą dieną buvo namuose. Matė, kad prie jos namo buvo privažiavęs žento mikroautobusiukas, kurį vairavo anūkas. Po to sūnus išvažiavo su žentu. Sūnus namo grįžo po kelių valandų. Tą dieną nieko jai nepasakojo, o po kelių dienų papasakojo, kad buvo nuvažiavę į Vilniaus r., kur dukra gyveno su sugyventiniu. Sūnus pasakojo, kad dukra pamačiusi, kad šie atvažiuoja, pabėgo. A. G. šią pasivijo ir sudavė per veidą. Kuomet žentas sudavė L. per veidą, Aleksandras iš karto prie šių nubėgo ir pasakė, kad nemuštų Larisos. Po to Artūras atitempė L. prie automobilio ir įsodino. Šie važiavo ten, kad sugrąžintų L. namo. Dukra sakė, kad nevažiuos ir nori ten likti. L. prašė, kad ją paleistų ir sūnus su kaimynu šią paleido. A. G. buvo paėmęs visus dukros dokumentus. Pati ji to įvykio nematė. Po įvykio dukros nematė, nežino ar ši buvo sumušta. Po kelių savaičių susitiko su dukra ant kurios rankų matė mėlynes. Dukra sakė, jog tai nuo traukimo į automobilį (b.l. 65).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 8, 15, 23, 30-32, 34, 37-41, 50-53).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis kurie teismo vertinami įrodymais ir kaltinimo pagrįstumą, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir 178 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, bei tai, kad jie neturi kaltinamajam pretenzijų, kad civiliniai ieškiniai nereiškiami, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad jis neprieštarauja jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtinos prokuroro pareiškime siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (b.l. 89-104).

Kardomoji priemonė – kaltinamajam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b.l. 84, 86).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. bei nuteisti:

- pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vielose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; bei turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

- pagal BK 178 str. 2 d.– laisvės apribojimu 1 metams, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vielose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; bei turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. A. G. subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vielose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; bei turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., A. G. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vielose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; bei turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Kardomąją priemonę – A. G. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.