- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- I3-14037-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04192-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko įsakymą Nr. 10-TE-932 (toliau – ir skundžiamas įsakymas) paskirti tarnybinę nuobaudą pastabą.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apsk. Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamojo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jų kaltę. Vertinant šio ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų BPK pažeidimai, sukėlę galimas abejones dėl duomenų patikrinimo, dėl ko ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas.
Teigia, kad pareigūnai atsižvelgdami į prokuroro nutarime iškelti drausmės bylą, nurodytas faktines aplinkybes bei tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, jog pareigūnai, tame tarpe, ir pareiškėjas turėdami didelę patirtį darbe, būdami atsakingi už tinkamą kratos atlikimą, neužtikrino jiems kaip policijos pareigūnams pavestų funkcijų. Iš pateiktos medžiagos buvo nustatyta, kad lyginant su BPK 149 str. buvo pažeista kratos atlikimo tvarka bei netinkamai užfiksuota kratos eiga ir rezultatai. Buvo konstatuota, kad pareigūnai neveikė, taip kaip teisės aktais privalėjo veikti. Todėl pareiškėjui 2024-07-03 Vilniaus APVK įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tarptautinė operacija su Italijos Respublikos pareigūnais, operacijos eigai vadovavo Vilniaus APVK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė ir paskirtas pareigūnas. Atliekant kratą suradus galimai narkotines medžiagas telefonu buvo susisiekta su šiais asmenimis. Taip pat nurodyta išvadoje, kad ikiteisminis tyrimas, prokuroro nutarimu buvo sustabdytas, šiuo metu yra tęsiamas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jos galės būti vertinamos vėliau. Pareiškėjas kaip liudytojas buvo apklausiamas apie jam žinomas byloje aplinkybes. Mano, kad išvada gali būti pripažinta pagrįsta, kai išvados dėl tarnybinio nusižengimo sudėties, pareigūno, traukiamo atsakomybėn, kaltumo ar nekaltumo ir kitų išvadoje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Išvada taip pat turi būti įtikinama ir nekelti abejonių dėl išvados pagrįstumo. Teigia, kad sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą turi būti įtikinama ir nekelti abejonių dėl išvados pagrįstumo. Sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą turi būti įvertinta ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir įrodymų visetas, ko nebuvo atlikta šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad surinktus faktinius duomenis, konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskr. VPK KPENTV 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. N. kartu su 3-ojo skyriaus vyriausiaisiais tyrėjais O. M. ir P. D. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-22 nutartį, 2024-02-27 atliko kratą asmeniui priklausančiame bute, Vilniuje. Krata buvo daroma Italijos Respublikos teisėsaugos institucijų iniciatyva dėl Italijos Respublikoje įvykdyto pinigų plovimo. Kratos metu paaiškėjo, jog šis butas yra išnuomotas ir jame gyvena Kolumbijos pilietis. Kratos metu atsitiktinai radus galimai narkotines medžiagas, ir vyriausiajam tyrėjui O. M. apie tai informavus viršininką, atsižvelgiant į tai, jog šios medžiagos nėra susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, buvo priimtas sprendimas rastų galimai narkotinių medžiagų įforminimą perduoti Vilniaus apskr. VPK RV pareigūnams, kurie atvyko į įvykio vietą ir dėl galimai rastų narkotinių medžiagų, 2024-02-27 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d. Atlikus kratą, vyresnysis tyrėjas R. N. surašė kratos protokolą ir jame nurodė, jog kratos metu reikšmingų dokumentų ir daiktų atliekamame ikiteisminiame nerasta ir nepaimta.
Akcentavo, kad objektų, tame tarpe ir draudžiamų medžiagų, rastų šios kratos metu, radimo ir paėmimo faktas kratos protokole neužfiksuotas, nors vadovaujantis BPK 149 str. 6 d., daiktai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta, t. y. narkotinės medžiagos turėjo būti paimtos neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu, vadovaujantis BPK 149 str. 7 d., šie daiktai turėjo būti parodyti dalyvaujantiems asmenims ir išvardyti kratos protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodytas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas).
Mano, kad vertinant susidariusią situaciją itin aktualus skaidrios ir disciplinuotos vidaus tarnybos sistemos veikimas bei tinkamai atliekamo baudžiamojo proceso užtikrinimas, o pareiškėjo veiksmai pasirašant tikrovės neatitinkantį procesinį dokumentą – kratos protokolą jokiu būdu neatitinka šių tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Ginčas kilęs dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2024-07-03 įsakymo Nr. 10-TE-932 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“. Ginčijamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į 2024-07-02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-91, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Iš byloje esačių įrodymų nustatyta, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą įsakymą pareiškėjas ėjo Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.
Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas).
Pagal Statuto 40 straipsnio 1 dalį, pareigūnams, atliekantiems pareigas, pažeidus teisės aktų reikalavimus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, taikoma tarnybinė, administracinė, materialinė ar baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnams už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinė atsakomybė netaikoma. Pareigūnams už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką taikoma tarnybinė atsakomybė, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Apraše reglamentuojami tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.
Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).
Dėl tarnybinės atsakomybės
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas ypatingas tarnybos atlikimo režimas tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2012-02-27 nutarimai).
Statuto 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės.
LVAT, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.
Vadovaujantis Statuto 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos.
Apibendrinus išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė atsakomybė pareigūnui pagal Statutą gali būti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūno pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigūno pareigybės aprašymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai. Tai suponuoja išvadą, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą paskirtis – užtikrinti tvarką vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbą šiai sistemai.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinei atsakomybei, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjas, nesutikdami su ginčijamais įsakymais, nesutinka su paskirtos nuobaudos rūšimi bei kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjai padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai proporcingi paskirtai tarnybinei nuobaudai.
Dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų veiksmų vertinimo
Nustatyta, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirtas pastaba už tuos konkrečius veiksmus, kurie įvardyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Vertintina, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymą, ar buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti akcentuojamas dėmesys ties tais faktais, kurie atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas, LVAT 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad remiantis 2024-02-27 kratos protokole užfiksuota, kad 2024-02-27 nuo 7.00 val. iki 8.10 val. atlikus kratą bute (duomenys neskelbtini), reikšmingų dokumentų ir daiktų atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nerasta ir nepaimta. Šiame kratos protokole užfiksuota, kad kratą atliko Vilniaus apskr. VPK KPENTV 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. N., kratoje dalyvavo Vilniaus apskr. VPK KPENTV 3-ojo skyriaus vyriausieji tyrėjai O. M. ir P. D.; 2024-02-27 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog vyriausiasis tyrėjas O. M. savanoriškai pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiai Vilniaus apskr. VPK RV 3-ojo skyriaus tyrėjai L. Z. augalinės kilmės medžiagą, tamsiai žalios spalvos, turinčią specifinį kvapą, galimai narkotinę medžiagą, metalinę dėžutę su augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga, juodos spalvos žolės smulkintuvą „Superheroes“ su augalinės medžiagos likučiais, galimai narkotine medžiaga, 1635 Eur grynųjų pinigų ir 1530 Lenkijos zlotų, kurie kaip nurodė pareigūnas O. M. apklausiamas liudytoju, buvo rasti ir paimti 2024-02-27 atliktos kratos metu ikiteisminio tyrimo metu. 2024-03-21 PD Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvadoje konstatuota, kad kratos metu rastos augalinės kilmės medžiagos yra narkotinė medžiaga – kanapės. Nustatyta, kad draudžiamų medžiagų rastų šios kratos metu, radimo ir paėmimo faktas kratos protokole nefiksuotas, jis nefiksuotas ir jokiais kitais dokumentais. Kratą atlikę ir joje dalyvavę ikiteisminio tyrimo pareigūnai protokole, detaliai, kaip to reikalaujama, neužfiksavo, kur būtent buvo rasti 2024-02-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu vyriausiojo tyrėjo O. M. pateikti objektai. Kratos protokole nefiksuota, kur jie rasti, iš kur paimti, kokiu būdu jie buvo paimti, kaip jie buvo supakuoti, paimti objektai neaprašyti.
Tuo tarpu BPK 149 str. 6 d. numato, kad daiktai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta – narkotinės medžiagos turėjo būti paimtos neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu, vadovaujantis BPK 149 str. 7 d., šie daiktai turėjo būti parodyti dalyvaujantiems asmenims ir išvardyti kratos protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodytas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas), remiantis BPK 149 str. 10 d., protokole turėjo būti aprašyti pagrindiniai jų požymiai.
Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 4 straipsnis numato, kad policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir įgyvendindama policijos uždavinius, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės ar turtinės padėties, religijos ar tikėjimo, įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos. Minėto įstatymo 5 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas yra viena iš policijos uždavinių.
Remiantis pateikta bylos medžiaga (tarnybiniais pranešimais, pareiškimais, pareigūnų išvadomis ir kt.) vertintina, kad pareiškėjo argumentai dėl viršininko V. P. ir viršininkės E. M. yra nepagrįsti, nes operacijos metu tekusi atsakomybė buvo tirta ir nustatyta taip pat jiems vadovavusių pareigūnų kaltė, kuri įvertinta proporcingai bei jiems paskirtos atitinkamos drausminės nuobaudos.
Apibendrinus nurodytus teisės aktus, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus vyresnysis tyrėjas, atlikdami savo tiesioginės vadovės, viršininko, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, tarnybos metu negali pažeisti BPK reguliuojamos kratos tvarkos, privalėjo užtikrinti, kad narkotinės medžiagos bei kiti daiktai būtų paimti tinkamai.
2024-02-27 Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas O. M. skyriaus viršininkui V. P. pranešė, kad buvo atliekama krata bute, Vilniuje, kuris buvo išnuomotas ir jame gyveno Kolumbijos Respublikos pilietė. Kratos metu ant virtuvės stalo paviršiaus buvo pastebėta išbarstyta tamsiai žalios spalvos augalinės medžiagos likučiai, turintys specifinį kvapą, tokia pati kilmės medžiaga, turinti specifinį kvapą buvo rasta metalinėje dėžutėje esančioje smulkintuve ir popieriaus maiše, kuris stovėjo ant to paties paviršiaus. Pranešime nurodoma, kad galimai rastos narkotinės medžiagos – kanapės.
2024-06-19 Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus viršininkas tarnybiniu Respublikos teisėsaugos pranešimu informavo, kad pasitaręs su viršininke E. M. nusprendė, kad narkotinės medžiagos nėra susijusios su krata, tiriamu pinigų plovimu, todėl šios veikos nagrinėjimas apsunkintų tyrimą. Atsižvelgę, kad tą dieną medžiaga turėjo būti perduota Italijos Respublikos teisėsaugos institucijoms jie nusprendė atsisakyti perteklinių veiksmų ir iškvietė Vilniaus VPK reagavimo tarnybą ir perduoti jiems galimai rastų narkotinių medžiagų įforminimą. Šiuos nurodymus jis perdavė pareiškėjui ir kitiems pareigūnams.
2024-07-03 Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus viršininkė E. M. paaiškinime dėl gauto pranešimo nurodė, kad tiriantys pareigūnai ją informavo, kad bute rastos narkotinės medžiagos ir asmuo, kuris nėra visiškai susijęs su tyrimu, todėl fiksuojant ir tiriant civilinės apyvartos daiktus, kurie buvo pažymėti nutartyje, nebuvo išskirtos narkotinės medžiagos, todėl ji iškvietė Vilniaus VPK Greitojo reagavimo pareigūnus, kad jie įformintų narkotines medžiagas.
Pareiškėjo argumentai dėl to, kad tai galimai narkotinės medžiagos ir galimai asmuo nesusijęs su tyrimų nepaneigė jo pareigos tinkamai paimti ir užfiksuoti narkotines medžiagas.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti anksčiau minėtų teisės aktų pažeidimą dėl aptartų pareiškėjų veiksmų.
Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo
Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.
Atsižvelgiant į statutinio valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą, LVAT 2012-07-23 nutartį administracinė byla Nr. A552-2748/2012 ir kt.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., LVAT 2007-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.). Nuobaudos pakeitimą į švelnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2015-12-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A3636-146/2015).
Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jiems galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – pastaba- pagrįsta ir proporcinga.
Kaip yra pažymėjęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo ir buvo skatintas.
Iš bylos medžiagos, paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas tarnybą pradėjo nuo 2018-08-06, nuo 2023-04-02 eina šiuo metu užimamas pareigas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, per pastaruosius keturis metus skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, vardine dovana, padėka.
2018-05-15 tarnybinėje charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas yra drausmingas, iniciatyvus, komunikabilus, dalykiškas, padeda kolegoms, nuolat kelia kvalifikaciją dalyvaudamas seminaruose ir kursuose.
Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu buvo padaryta reali žala – nutrauktas ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą bei charakterizuojančią medžiagą, konstatuotina, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri yra visiškai adekvati jų padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.