- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- II-228-818/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00090-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- T. M.
Įžanginė dalis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. M., jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR -N-30893-2023 (ROIK: 2322606826) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30893-2023,(toliau – ir Nutarimas) T. M. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta 80 Eur bauda už tai, kad jis 2023-06-09 apie 13.59 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas maršrutinį autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš pažymėtos autobuso stotelės neįsitikino, kad jam duodamas kelias, keitė judėjimo kryptį neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101,180 punktus.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
T. M. atstovas advokatas Dimitrijus Fomkinas teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jis nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, nes mano, kad jis yra nepagrįstas. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, T. M. nepažeidė KET 101,108 punktų reikalavimų: T. M., įvykio metu vairavo maršrutinį autobusą, išvažinėjo iš autobusų stotelės, išvažiuodamas iš autobuso stotelės įsitikino, kad tai daryti buvo saugu, buvo įjungęs kairįjį posūkio žibintą. Skunde advokatas taip pat pažymėjo, kad įvykio metu gatvėje buvo automobilių spūstis, todėl T. M. praleido dvi transporto priemones, jau buvo iš dalies išvažiavęs į pirmą eismo juostą, ir tada į jo vairuojamą autobusą įsirėžė lengvasis automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuri pažeidė KET 179 punkto reikalavimus – ji privalėjo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelė, o ne įžūliai važiuoti ir susidurti su T. M. vairuojamu automobiliu. Prašo institucijos 2023-12-15 nutarimą Nr. 10-ANR -N-30893-2023 (ROIK: 2322606826) panaikinti ir bylą nutraukti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime nurodyta, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Institucijos atstovas atsiliepime pažymi, kad byloje yra pateiktos nuotraukos iš eismo įvykio vietos, iš kurių matyti, kad Toyota automobilio yra pakankamai stipriai įlenktos dešinės pusės durelės, o tai reiškia, kad autobuso vairuotojas pakankamai stačiu kampu, staigiai išvažiavo iš stotelės į pirmą eismo juostą, ir priekiniu ratu atsitrenkė į šalia važiavusio automobilio šoną. Šis apgadinimas visiškai paneigia autobuso vairuotojo versiją, neva lengvasis automobilis atsitrenkė į jo autobusą. Akivaizdu, kad būtent autobusas, išsukęs ratus į kairę, ir judėdamas į pirmą eismo juostą, būtent priekiniu ratu atsitrenkė į automobilį. Pagal apgadinimą lengvasis automobilis tuo metu turėjo būti šalia autobuso, ir jokiais būdais ne ties autobuso galine dalimi, kaip nurodo T. M.. Vadovaujantis išdėstytu, prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. M. paaiškino, kad jis dirba reagavimo valdyboje specialisto pareigose. Kai ką prisimenu, buvo eismo įvykis, autobusas susidūrė su lengvuoju automobiliu. Autobuso vairuotojas aiškino, kad jo lengvasis automobilis nepraleido. Lengvojo automobilio vairuotojas aiškino, kad autobusas jį taranavo. Vietoje jie neprisiėmė atsakomybės kas iš vairuotojų kaltas, tačiau iš abiejų vairuotojų paaiškinimų jie spėjo, kad autobuso vairuotojas buvo kaltas, kadangi susidūrimas įvyko lengvajam automobiliui įvažiavus ne į galinę dalį, o būtent autobuso vairuotojas vairuodamas autobusą taranavo šį automobilį, nes automobilio ratai, kiek liudytojas prisimena, buvo išsukti į kairę pusę. Lengvojo automobilio vairuotojas aiškino, kad važiavo kamštyje, greitis buvo visiškai nedidelis. Autobuso vairuotojas pasuko staiga vairą į kairę. Jam iš šono įvažiavo, į priekinį dešinės automobilio dalį, kad bandė išvengti susidūrimo, tai liudija automobilio pakreipti ratai į kairę pusę. Jis neturėjo kur pasitraukti, nes tuo metu buvo spūstis ir jeigu dar labiau jis būtų pasukęs į kairę, tai būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Taip viskas buvo.
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. S. atsakydamas į teisėjo klausimus paaiškino, kad jis yra automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas. Autobusas įvažiavo į jo automobilio dešinę pusę. Jis visiškai stovėjau eismo spūstyje, kadangi ten vyko kelio remontai. Kai jis stovėjo spūstyje, pamatė, kad jo automobilio iš dešinės pusės labai arti artėjo autobusas. Automobilis yra su automatine greičio dėže. Kai jis sustojo, paspaudė stabdymo pedalą. Sustojant prie šviesoforo ar kitais atvejais automobilis stabdomas paspaudžiant stabdymo pedalą. Norint pradėti važiuoti, jis tiesiog atleidžiu stabdžio pedalą ir automobilis pradeda riedėti. Kai stovėjo spūstyje ir pastebėjo, kad prie jo automobilio dešinės pusės grėsmingai artėja autobusas, jis kiek galima išsuko automobilio vairą į kairę pusę, kad atstumas būtų galimai saugesnis tarp jo automobilio ir autobuso. Kai eismas turėtų pradėti judėti, tai jis turėtų galimybę išvažiuoti į kairę, bet po kelių minučių, kai jis dar vis stovėjo, autobusas įvažiavo į automobilio dešinę pusę. Kai autobusas trenkėsi į automobilį jam buvo šokas, jis automatiškai atleido stabdžio pedalą ir automobilis ėmė riedėti. Riedėjo gal sekundę dvi, bet jis po to vėl sustabdė automobilį, kol automobilis ne išvažiavo į kitą juostą. Toks buvo susidūrimas.
Teismo posėdžio metu T. M. atstovas advokatas D. Fomkinas prašė skundą tenkinti nurodydamas, kad iš tikrųjų situacija yra tokia, jog kelių eismo taisyklės numato dvi pareigas dviem skirtingiems eismo dalyviams, tai pirma pareiga nevisuomeninio transporto vairuotojui pagal kelių eismo taisyklę 179 punktą, važiuodamas eilinis vairuotojas privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, jeigu pastarasis išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės. Aišku, yra ir kitas punktas 180, kuris įpareigoja vairuotoją, kuris vairuoja viešąjį transportą, prieš išvažiuodamas iš stotelės pažiūrėti ar jam duodamas kelias. Šitoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. M. aiškina, kad būtent išvažiuodamas iš stotelės jis pasižiūrėjo į veidrodėlį ir įsitikino, jog automobilis jam duoda kelią, todėl įjungė kairį posūkį, padarė kairį manevrą, keitė važiavimo kryptį ir pradėjo išvažinėti į kairę eismo juostą. Jų įsitikinimu iš tikrųjų liudytojas A. S. turėjo vykdyti kelių eismo taisyklių 179 punktą. Teisme jis buvo paaiškinęs, kad už tai jis buvo nubaustas, kad to nedarė ir avarija įvyko dėl pastarojo kaltės. Į bylą buvo pateiktos fotonuotraukos ir pats T. M. darė nuotraukas, iš kurių matyti, kad Toyota Prius yra apgadintas dešinės pusės priekinio bamperio dešine pusė. Apklaustas teisme, liudytojas A. S. paaiškino, kad iki eismo įvykio šio apgadinimo nebuvo. Tai būtent tas autotransporto priemonės apgadinimas atstovui leidžia daryti išvadą, kad susidūrimas buvo ne taip, kaip aiškino A. S., kad autobusas sukdamas į kairę staigiai atsitrenkė į jo mašiną. Būtent jis važiuodamas nestabtelėjo ir nepraleido autobuso. Teismas pastebėjo, kad 2022 m. buvo analoginis eismo įvykis, buvo nagrinėjama analogiška byla. Situacija buvo panaši, bet toje byloje buvo paskirta eismo techninė ekspertizė. Ekspertas nustatė apibusią kaltę, nustatė eismo įvykio mechanizmą. Šioje byloje kelių policija šito nedarė ir įrodinėti pareiga yra kelių policijos. Mano, kad ne esant pakankamai įrodymų, skundžiamas nutarimas naikintinas.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
10 Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad T. M. veiksmuose pagrįstai konstatuota administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. T. M. už įvykdytą administracinį nusižengimą skirta sankcijos ribose nustatyta 80 eurų bauda.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojui nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
12 Skundžiamu nutarimu T. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023-06-09 apie 13.59 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas maršrutinį autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš pažymėtos autobuso stotelės neįsitikino, kad jam duodamas kelias, keitė judėjimo kryptį neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101,180 punktus.
13 Teismo vertinimu, pastarosios skundžiamame nutarime nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, kuris surašytas T. M. pagal ANK 417 str. 3 d. (b .l. 14,15), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023-06-09 apie 14 val. policijos pareigūnai gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje (b. l . 20), eismo įvykio vietos schema, kurioje nustatytas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio. Iš jos matyti, kad maršrutinio autobuso priekinė dalis yra pirmoje eismo juostoje, atsitrenkusi į lengvąjį automobilį, kuris yra pasisukęs į kairę link antrosios eismo juostos. Su šia eismo įvykio vietos schema maršrutinio autobuso vairuotojas T. M. ir lengvojo automobilio vairuotojas A. S. sutiko (b. l. 21, 23), T. M. ir A. S. paaiškinimais (b. l. 24-30), foto nuotraukomis iš eismo įvykio, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad autobusas, išvažiuodamas iš autobusų stotelės, priekine kairės pusės dalimi atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį lengvąjį automobilį (b. l. 31-34), liudytojų A. M. ir A. S. paaiškinimais duotais teismo posėdyje. Netikėti šių liudytojų paaiškinimais teismui nėra pagrindo, nes šių liudytojų paaiškinimai neprieštarauja vieni kitiems ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.
Liudytojo T. M. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir įvertintiems įrodymams, visiškai paneigiantiems T. M. iškeltą eismo įvykio versiją.
Esamoje eismo situacijoje maršrutinį autobusą vairavęs T. M. privalėjo tolygiai keisdamas judėjimo kryptį įsilieti į transporto eismą, kai tuo tarpu iš esamų nuotraukų matyti, jog autobusas iš visuomeninio transporto stotelės rikiavosi stačiau kampu, tuo sudarydamas automobiliui „Toyota Prius“ neišvengiama kliūtį, kai buvo apgadintos minėto automobilio dešinės pusės durelės.
Surinkti ir įvertinti duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad T. M. 2023-06-09 apie 13.59 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas maršrutinį autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš pažymėtos autobuso stotelės neįsitikino, kad jam duodamas kelias, keitė judėjimo kryptį neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101,180 punktus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 str. 3 d.
Dėl T. M. paskirtos nuobaudos pažymėtina, kad už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą pažeidėjui skirtina bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Skundžiamu nutarimu, įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. M. buvo skirta 80 eurų dydžio bauda. Nagrinėjamame nutarime nenustatyta nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į T. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – administracine tvarka anksčiau baustas, teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu paskirta bauda – 80 eurų yra proporcinga, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo tvarka ir įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo.
18 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR -N-30893-2023 (ROIK: 2322606826) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o T. M. atstovo advokato D. Fomkino skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
T. M. atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR -N-30893-2023 (ROIK: 2322606826) panaikinimo, netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
21 Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.